Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas e-valdžios ir e-demokratikos programos
5 (100%) 1 vote

Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas e-valdžios ir e-demokratikos programos

112131415161

Planas

 Įvadas

1. E – valdžios ir E – demokratikos programos.

2. Informacinių technologijų diegimas viešo administravimo institucijose.

3. Viešo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas.

3.1.Viešojo administravimo darbo kokybės gerinimui taikomos informacinių technologijų programos.

3.2. Informacinių technologijų programos taikytinos integruojantis į Europos Sąjungą.

4. Informacinių technologijų panaudojimo viešajame administravime privalumai ir trūkumai.

 Išvados

ĮVADAS

Viešojo administravimo sektorius visame pasaulyje yra kritikuojamas, kadangi mokesčių mokėtojai reikalauja geresnės, pigesnės vykdomosios valdžios. Su geresne aptarnavimo kokybe ir kultūra susiduria ir bankuose, ir draudimo kompanijose, ir prekybos centruose, bet ne valstybės institucijose. Todėl žmonėms iškyla klausimai: kodėl vienos institucijos valdininkas negali išspręsti problemos? Kodėl reikia kreiptis dar į kitą instituciją? Kodėl reikia tiek daug kartų skambinti? Dideles abejones žmonėms kelia valstybės institucijų darbo našumas. Labai nedaug žmonių pasitiki valstybės institucijomis, taip pat ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumu. Neaiškios, perkrautos, pilnos nesuprantamų skaičių darbo ataskaitos nepadeda kelti valstybės institucijų patikimumo gyventojų akyse. Todėl informacinių technologijų pasiekimų pritaikymas valstybės valdymui atvertų naujas didžiules galimybes gyventojų bendradarbiavimui su valdžios institucijomis, skaidresniam valdymui, aiškesniam sprendimų priėmimui. Informacinių technologijų pritaikymas gyventojui sudarytų visiškai naujas galimybes bendrauti ir dirbti su viešojo administravimo institucijomis sau patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais. Įgyvendinant šią koncepciją reikėtų skatinti valstybinių institucijų ir visuomenės kompiuterizaciją bei populiarinti interneto naudojimą, todėl aš pasirinkau analizuoti alternatyvą 2: Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas.

Šio darbo tikslas aptarti informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui pagerinti (modernizuoti).

Tam tikslui iškėliau sau tokių klausimų analizavimą, kaip – kokios gali būti viešojo administravimo sektoriaus kokybės gerinimo (kėlimo) galimybės panaudojant informacines technologijas efektyvesniam informacijos valdymui, geresnių santykių kūrimas su paslaugų gavėjais, partneriais ir tiekėjais.

Rašydama šį darbą pagrinde naudojausi Lietuvos Respublikos Vyriausybės E-valdžios koncepcijos projektu Nr. 3, 2001 metų kovo mėnesio, S. Tarasevič, T. Vyšniauskaitės E-demokratija – Lietuvos vizija 2010 – 2020 metai, R. Petrauskas. Informacinių technologijų taikymas viešajame administravime. 2001 metai bei lietuvių mokslininkų straipsniais.

I. E – VALDŽIOS IR E – DEMOKRATIKOS PROGRAMOS

E-valdžios programa. Informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui modernizuoti yra daugialypės. E-valdžios programa (projektas) perspektyvoje numato paslaugų suteikimą internetu, kas leis patogiau bendrauti su valdžios institucijomis. Tokiu būdu greitai atsiras gana daug vartotojų, norinčių gauti viešąsias paslaugas patogesniais elektroniniais kanalais – internetu, atsiras interneto paslaugų vartotojų, matančių tokių paslaugų pateikimo privalumus ir jie stengsis naudotis šiomis paslaugomis.

E – valdžios programos pagrindinis uždavinys yra iki 2005 metų pasiekti, kad visos viešojo administravimo institucijų paslaugos būtų teikiamos internetu, o tikslas – didinti valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kuo efektyviau ir kokybiškiau teikti visuomenei paslaugas ir informaciją pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. E-valdžios projektų įgyvendinimas labai pakeis dabartinį viešojo administravimo institucijų darbą. E-valdžios projektų visuma yra tarpžinybinė, susijusi su visoms valstybės institucijomis, todėl negali būti efektyviai įgyvendinama vienos ministerijos. Artimiausi veiksmai, kurių būtina imtis realizuojant e-valdžios koncepciją, tai:

 Kuo greičiau Vyriausybė turi patvirtinti e-valdžios koncepciją. Su koncepcija turi būti

supažindinta visuomenė.

 Paskirta e-valdžios projektus koordinuojanti institucija.

 Įgaliota institucija turi organizuoti valstybės institucijų vadovų konferenciją e-valdžios

projektų kūrimo ir įgyvendinimo klausimais.

 Iki 2001 m. birželio 1d. Įgaliota institucija turėjo pristatyti Vyriausybės Informacinės

visuomenės plėtros komisijai e-valdžios plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinama aukščiausiu valstybiniu lygiu.

 Kas šešis mėnesius institucijos vadovas turės atsiskaityti Vyriausybės Informacinės

visuomenės plėtros komisijai ir visuomenei už e-valdžios projektų rengimą ir įgyvendinimą.

Iki 2005 metų palaipsniui visos paslaugos, kurias teikia viešojo administravimo institucijos, turi būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais. Prioritetas bus teikiamas paslaugų juridiniams asmenims perkėlimui į internetą. Gyventojams priimtiniausias paslaugų gavimo būdas dar ilgą laiką bus telefono ryšys. Nors “skambučių centrų” (call centers) praktika, kai
užsakymus, paklausimus ir kt. priima, klientą identifikuoja

ir paslaugas suteikia skambučių centro operatoriai, Lietuvoje dar reta, tačiau telefoninis ryšys yra priprastas ir bus priimtinas žmonėms, kurie neturės galimybių ar įgūdžių naudotis internetu. Todėl paslaugų teikimas per skambučių centrus turi būti vystomas paraleliai su kitomis vartotojui prieinamomis technologijomis. Kuriant naujus paslaugų teikimo būdus, turi būti palikti ir iki tol naudoti (įprasti) paslaugų teikimo būdai. Didėjant paslaugas internetu gaunančiųjų skaičiui, turi būtų mažinami ištekliai klientų aptarnavimui įprastiems būdams išlaikyti. Įprastų teikimo būdų galutinai galima atsisakyti tik užtikrinus, kad visi paslaugų gavėjai turi galimybes ir moka (ar kitaip gali) pasinaudoti naujais paslaugų teikimo būdais. Būtina užtikrinti, kad vieša informacija būtų prieinama internete. Ji turi būti suprantamai išdėstyta, turi būti įdiegtos informacijos paieškos priemonės, institucijų užklausimai elektroniniu paštu turi įgauti tokią pačią galią kaip ir paprastu paštu. Šie užklausimai turi būti apdorojami tokiomis pačiomis procedūromis. Turi būti užtikrinama, kad interesantui būtų atsakoma elektroniniu paštu, jei jis to pageidavo. Įgyvendinant e-valdžios koncepciją ir diegiant e-valdžios projektus iškils būtinybė keisti teisinę aplinką. Turės būti parengti e-valdžios veikimą įgalinantys įstatymai, pakeisti kai kurie jau galiojantys įstatymai, sukurti poįstatyminiai aktai.

E-valdžios koncepcija bus įgyvendinama visame viešojo administravimo sektoriuje – visuose valdžios ir savivaldos lygiuose. E-valdžios projektai bus įgyvendinami dvejomis kryptimis – viešojo administravimo institucijų informacijos valdymo kompiuterizavimas ir integravimas, sukuriant informacinę sistemą (sistemas), kuri leistų efektyviau naudoti turimą informaciją. Kitas žingsnis – informacijos integravimas tarp institucijų.

Įgyvendinant e-valdžios koncepciją ypatingas dėmesys bus skiriamas tų institucijų e-valdžios projektams, nuo kurių funkcionavimo priklauso ar priklausys kitų valstybės institucijų ar verslo veikla, susijusi su paslaugų perkėlimu į internetą. Viešojo administravimo sektoriaus dalyviai atsakys už savo organizacijos e-valdžios strategijų kūrimą ir plėtojimą. Institucijos bus atsakingos už e-valdžios strategijų plėtojimą pačioje intitucijoje, už suderinamumo užtikrinimą su priimtais standartais ir politika, elektroninių paslaugų teikimą, kitų e-valdžios projektų teikiamų rekomendacijų pritaikymą, informacinių technologijų (IT) žinių ir įgūdžių lavinimą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas prioritetinių projektų kūrimo ir diegimo valdymui ir kontrolei. Šie projektai bus planuojami ir finansuojami griežtai orientuojantis į rezultatus – įgyvendinimo laiką ir projekto suteikiamą funkcionalumą. Prioritetas bus teikiamas valstybės integruotos registrų sistemos sukūrimui ir eksploatavimui, bus užtikrinta valstybinių ryšių ir duomenų perdavimo tinklų integracija, bus siekiama užbaigti muitinės, mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo informacinių sistemų plėtrą ir padaryti jas pilnai funkcionalias. Taip pat bus sukurta asmens identifikavimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus tam, kad būtų galima neklystamai identifikuoti asmenį, o taip pat informacinių technologijų pagalba bendrauti su viešojo administravimo institucijomis. Prioritetams finansuoti gali būti naudojami institucijos vidiniai ištekliai, pritrauktos verslo investicijos, skiriamos papildomos nacionalinio biudžeto lėšos.

Lengvą prieinamumą prie e-valdžios teikiamos informacijos ir paslaugų užtikrins tai, kad ryšiui su vartotoju bus naudojamos paplitusios atviros technologijos (tai duomenų apsikeitimo formatai ir protokolai, kurie pilnai aprašyti ir laisvai nemokamai prieinami). Įgyvendinant e-valdžios projektus kiekvienu atveju apsisprendimą lems funkcionalumo, saugumo, tolesnio plėtimo galimybių ir kainos veiksniai.

Perkeltos į internetą paslaugos turi būti prieinamos populiariais ir visuotinai naudojamais protokolais bei įrenginiais. Kiekvieno projekto atveju pagal paslaugos gavėjų poreikius turi būti sprendžiama, kaip paslaugos turi būti teikiamos. Esant galimybėms, paslaugos turės būti prieinamos per kiek galima įvairesnius paplitusius protokolus ir įrenginius, kadangi tokiu būdu bus užtikrinama tinkama paslaugų prieinamumo kokybė ir vartotojo “neprisirišimas” prie konkrečių technologijų bei viešojo administravimo institucijos sudarys galimybes verslui turimą viešą informaciją panaudoti komercinėms paslaugoms kurti ir realizuoti. Informacija turi būti pateikiama atvirais formatais. Valstybės institucijų naudojami bendravimo protokolai ir formatai (pvz. dokumentų formatai) neturi versti informacijos naudotojų įsigyti mokamas operacines sistemas ar programinę įrangą. Gali būti naudojami tik pilnai aprašyti nemokami protokolai ir formatai. Visiems ir kiekvienam projektui bus nustatyti standartiniai reikalavimai e-valdžios projektų ryšiams tarpusavyje ir ryšiui su vartotojais. Taip turi būti užtikrinta, kad projektai keisis informacija tarpusavyje, kartu užtikrindami atitinkamus informacijos saugumo reikalavimus. Projektai turės būti kuriami ir įgyvendinami, atsižvelgiant į esamą techninę ir
bazę. Ten, kur įmanoma, turi būti siekiama kiek galima efektyviau išnaudoti turimą įrangą ir techniką.

E-valdžios projektų būtina funkcionavimo sąlyga bus standartinių procedūrų bei suderintų duomenų perdavimo formatų naudojimas duomenų apsikeitimui. Turės būti sukurtas valstybės įstaigų tinklas (SVIT) apimantis centrinio valstybinio administravimo institucijas, su užtikrintu aukšto saugumo lygiu, adekvačiomis kodavimo ir vartotojų identifikavimo priemonėmis. SVIT bus kuriamas tiek fizinių tiek ir virtualių tinklų pagrindu. Kitos įstaigos bus tiesiogiai įjungiamos į SVIT tokį sprendimą priėmus įgaliotai institucijai. SVIT sudarys terpę saugiam informacijos apsikeitimui tarp valstybės institucijų ir užtikrins registrų ir duomenų bazių apsaugą.2 Atskirų įstaigų bendravimo suderinimui SVI tinkle, įgaliota institucija įsteigs darbo grupę, kuri nustatys SVIT tinklo plėtros strategiją ir aprašys tarpusavio ryšių parametrus. Taip pat dokumente bus aprašyti ryšių su išorės vartotojais parametrai ir jiems keliami reikalavimai. Kitos įstaigos, verslo struktūros ir gyventojai bendraus su SVIT įstaigomis per specialias sąsajas, tad turės savo techninėmis galimybėmis prisitaikyti prie sąsajos reikalavimų (pvz.: turėti prieigą prie interneto, turėti standartinius protokolus suprantančią naršyklę).

Plečiantis e-valdžios aprėpčiai, viešojo administravimo institucijų informacinėse sistemose bus sukaupiama vis daugiau informacijos apie gyventojus, apie įvairius jų gyvenimo aspektus. Todėl normaliai e-valdžios projektai galės funkcionuoti, tik esant gyventojų pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir pačių projektų valdymu. Tam viešojo administravimo institucijos, turės taikyti griežtus duomenų apsaugos reikalavimus, siekdamos, kad duomenys nebūtų nesankcionuotai prieinami. Vyriausybės įgaliotoms institucijoms turės būti suteikti būtini įgaliojimai, kad jos galėtų organizuoti projektų saugumo auditą, konsultuoti valstybės institucijas duomenų apsaugos ideologijos ir technologijos klausimais. Gyventojams identifikuoti turės būti pritaikyta elektroninio parašo infrastruktūra, kuri leis neklystamai atpažinti asmenį pagal jo elektroninį parašą. Šios priemonės yra būtinos, kad viešojo administravimo institucijos galėtų užtikrinti asmens duomenų teisinę apsaugą, kad galėtų suteikti paslaugas būtent tam asmeniui, kuris už jas moka. Įdiegus e-parašus Lietuvos rinkoje, jie bus kaip galima greičiau pripažįstami valstybės institucijose ir panaudojami teikiant informaciją ir paslaugas.

E-valdžios programos diegimas ir valdymas pareikalaus iš viešojo administravimo darbuotojų naujų žinių ir įgūdžių. Pirmiausiai, tai gero informacinių technologijų supratimo, verslo valdymo ir projektų valdymo dalykų supratimo bei šių žinių pritaikymo įgūdžių. Turės būti užtikrinta, kad reikiamos žinios ir įgūdžiai būtų prieinami valstybės tarnautojams:

 Valstybės institucijos nustatys mokymosi ir konsultacijų poreikius.

 Vyriausybės įgaliota institucija organizuos efektyvų apsikeitimą valstybiniame sektoriuje prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Taip pat departamentas turės išrinkti “geriausių pavyzdžių” centrus – puikiai pavykusius projektus, kurie galėtų tapti pavyzdžiais kitoms viešojo administravimo institucijoms.

 Viešojo administravimo sektorius bendradarbiaus su mokslo įstaigomis, konsultuodamasis ir modeliuodamas valdymo pokyčius.

 Viešojo administravimo sektorius turės artimai bendradarbiauti su verslu, kad neliktų žinių ir įgūdžių trūkumų.

 Vyriausybė imsis priemonių, kad būtų užtikrinta didesnė visuomenės sanglauda ir lygios

visų Lietuvos gyventojų galimybės prieiti prie interneto (pvz.: mokyklų ir bibliotekų kompiuterizacija, interneto svetainės).

E-valdžios projektų įgyvendinimas neturi būti suvokiamas kaip konkrečiai apibrėžto laiko trukmės procesas, tai ilgalaikis valstybės valdymo transformacijos procesas, kuris iš esmės neturi pasibaigti. Viešojo administravimo institucijų dalyvavimas internete turi būti nuolat atsinaujinantis. Kiekvienos viešojo administravimo institucijos vadovas bus asmeniškai atsakingas už jo vadovaujamos institucijos paslaugų teikimą internete. Lėšos e-valdžios programoms nebus skiriamos atskirai. Institucijos privalės finansuoti šiuos projektus iš vidinių išteklių. Tam, kad įgyvendinti E-valdžios programos projektus, efektyviai panaudojant lėšas, bus skatinamas institucijų bendradarbiavimas. Bus skatinama praktika, kai valstybės institucija, planuojanti teikti paslaugas internetu, perduoda šių funkcijų vykdymą kartu su tam vykdymui skirtomis lėšomis, kitai valstybės institucijai, ar privačiam juridiniam asmeniui, norinčiam ir galinčiam vykdyti šias funkcijas.

Pasaulinė praktika rodo, kad e-valdžios projektų įgyvendinimas yra brangus, nors ir atsiperkantis. Dabar ir artimiausioje ateityje viešojo administravimo institucijos negalės skirti pakankamai lėšų numatomiems projektams įgyvendinti. Prioritetinis projektų finansavimo modelis bus “verslo ir valstybės bendradarbiavimas”. Pagal šį modelį verslo įmonės savo lėšomis (visiškai arba iš dalies) įvykdo e-valdžios projektą ir pagal nustatytą planą susigrąžina investuotas lėšas iš pajamų už vykdomas transakcijas (už šias
transakcijas gali mokėti arba klientas, arba paslaugas teikianti valstybės institucija).

Planuojant teikti paslaugas elektroniniais kanalais, turės būti nustatyta tokia apmokėjimo tvarka, kuri skatins naudojimąsi tokiu būdu teikiamomis paslaugomis (pvz.: mažesnė kaina, trumpesnis aptarnavimo laikas ir kt. patogumai). Tuose e-valdžios projektuose kur viešojo administravimo institucijos gali atsisakyti paslaugų teikimo funkcijų, kurias gali realizuoti verslas galima taikyti “paslaugų nuomos” (outsourcing) ir “talpinimo” (hosting) praktiką, kuri šiuo metu plačiai plintanti pasaulyje. Taikant “paslaugų nuomą”, verslo įmonei yra suteikiama teisė teikti tam tikras paslaugas ir gauti pajamas už tokių paslaugų teikimą. Tada viešojo administravimo institucija, kurios paslaugos yra teikiamos paslaugų nuomos būdu, neturi rūpintis programine įranga, technika, personalo kvalifikacija ir kt. “Paslaugų nuomos” atveju verslo įmonė privalės prisitaikyti prie e-valdžios projektams keliamų reikalavimų.

Taikant “talpinimo” (hosting) praktiką, viešojo administravimo institucija valdo e-valdžios projektą, tačiau naudojasi verslo įmonės technine baze. “Talpinimo” atveju verslo įmonė privalės atitikti e-valdžios projektų infrastruktūrai keliamiems reikalavimams.

E- demokratijos programa. Šiuo metu pasaulio ekonomikos varomąja jėga tampa informacinių ir telekomunikacinių technologijų spartus vystymasis. Šiuolaikinių technologijų vystymasis turi didelę įtaką ne tik valstybių ekonomikai, finansams, bet ir socialiniams bei politiniams santykiams. Tai rodo valstybinių institucijų reakcija į informacines telekomunikacinių technologijų) ITT vystymąsi. Europos Sąjungos mastu kuriamas piliečių elektroninio aptarnavimo visuose lygiuose projektas „e-Europe“. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse jau senai vyksta bendravimas – valstybė – pilietis. Bendravimas vyksta tiek tradiciniu, tiek elektroniniu būdais. Valstybinės institucijos, įgyvendindamos e-Vyriausybės projektą, pagal jiems priskirtas funkcijas gyventojams teikia paslaugas ITT pagalba. Dabartiniame etape virtualus ryšys tarp piliečio ir valstybės yra „pasyvus“, tai reiškia, kad ITT kanalai naudojami tam, kad piliečiai galėtų gauti valstybės jiems teikiamas paslaugas virtualiu būdu. Kai kurių valstybių vykdomos programos leidžia manyti, kad artimiausiu metu prasidės „aktyvus“, abipusio poveikio etapas: valstybė – pilietis – valstybė.

Vykstantys procesai, leidžia konstatuoti, kad greitas apsikeitimas informacija ir bendravimas virtualioje erdvėje artimiausiu metu šiuolaikinio tipo demokratiją pavers e-demokratija, o per artimiausius 10-20 metų žmonių ir valstybių tarpusavio komunikacija globaliu mastu plėtosis virtualiame lygyje.

Lietuva yra neatsiejama šio proceso dalis, dalyvaujanti globalios e-ekonomikos, e-kultūros, e-visuomenės kūrimo procese. 2010-2020 metais E-Lietuva taps sudėtine e-pasaulio dalimi, kur partinę sistemą keis interesų grupių sistema (politinės partijos numirs natūralia mirtimi), varomąja politinės sistemos jėga taps individas, kuris informacinių technologijų pagalba galės bet kuriuo metu, iš bet kurios vietos ir bet kokiu jam svarbiu klausimu pareikšti savo nuomonę, kai ITT galimybės leis kiekvienam piliečiui tiesiogiai dalyvauti įstatymų priėmime, e-rinkimuose, e-referendumuose, dabartinė atstovaujamosios demokratijos sistema virs tiesiogine e-demokratijos sistema. Jeigu svarbiausios Lietuvos valstybinės institucijos (kartu su Europos Sąjungos valstybėmis) vykdys elektroninio valdymo programas, kaip e-vyriausybė, e-Europa, to dėka iki 2020 metų Lietuvoje susiformuos e-demokratija.

Ypač svarbiu faktoriumi e-demokratijos formavimosi procese yra asmens elektroninis parašas, kuris kiekvienam asmeniui leidžia virtualiame lygyje dalyvauti visuose valstybės valdymo procesuose ir santykiuose su valstybinėmis institucijomis. E-parašas patvirtina žmogaus tapatybę, suteikdamas kiekvienam iš mūsų galimybes bendradarbiauti ir bendrauti su valdžia.

Įstatyminė bazė plačiam ITT naudojimui Lietuvoje yra pakankama, tačiau trūksta efektyvaus įstatyminių normų diegimo į kasdienį gyvenimą, finansavimo ir suvokimo, kokią svarbą visuomenei turi ITT plėtra. Todėl e-demokratijos formavimuisi būtini strateginiai sprendimai tokiais klausimais, kaip:

· informacinių technologijų naudingumo propagavimas visuomenėje;

· visuotinis mokymas naudotis informacinėmis ir telekomunikacinėmis technologijomis;

· visuotinis ITT įrangos ir teikiamų paslaugų, tokių kaip Internetas, prieinamumas.

Išanalizavus informacinę medžiagą ir įvertinus dabartinę situaciją, kuriomis remiantis buvo kuriamas e-demokratijos formavimosi scenarijus, tikėtina, kad Lietuvos valdžia, veikiama ES erdvėje vykstančių e-demokratijos formavimosi procesų ir ITT plėtojimo, bus priversta atsiverti užsienio šalių įtakai ir sudaryti šalies viduje visas sąlygas ITT panaudojimuvalstybės valdyme, kas neišvengiamai ves prie e-demokratijos susiformavimo Lietuvoje ir šis procesas taps negrįžtamu. 3

II. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS VIEŠO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJOSE

Jei e-valdžios projektas bus įgyvendintas, tai mokesčių mokėtojų paklausa internetui išjudins “užburtą ratą”, kuris nesustodamas didins internetu teikiamų
paklausą ir pasiūlą.

E-valdžios projektai bus įgyvendinami dviejose atskirose srityse. Tačiau vienos jų įgyvendinimas be kitos būtų neefektyvus ar net neįmanomas. Viena projekto įgyvendinimo sritis – viešojo administravimo institucijų

Šioje srityje Lietuvoje jau yra daug kas padaryta. Dauguma valstybės institucijų yra kompiuterizuotos ir naudojasi vienokiomis ar kitokiomis duomenų bazėmis. Dauguma institucijų paprastai turi vietinį kompiuterių tinklą ir per Valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT) turi galimybes keistis duomenimis tarpusavyje bei prieiti prie pasaulinio interneto tinklo. Kai kuriose institucijose jau įdiegtos dokumentų kontrolės sistemos pagal VADIS projektą. Kitose institucijose šios sistemos dar projektuojamos arba diegiamos. Tačiau dar iki šiol nėra standartizuotų duomenų apsikeitimo procedūrų ir protokolų, nesilaikoma kompiuterių tinklų saugumo reikalavimų, stokojama skirtingose institucijose esančių duomenų bazių ir registrų integracijos, kas neleidžia plačiau pasinaudoti informacijos valdymo galimybėmis.

Paslaugų teikimui elektroniniais kanalais vartotojams už institucijos ribų turi būti sukurta sistemos sąsaja, kuri leistų verslo įmonei ar gyventojui gauti visą reikalingą viešą informaciją, taip pat užsisakyti ir/ar gauti paslaugas internetu.

Tai dar labai nauja sritis Lietuvoje. Iki šiol beveik išimtinai interneto kanalais būdavo teikiama tik informacija. Paslaugos internetu yra teikiamos vis dar labai retai. Internete beveik nėra mokamų valstybės institucijų paslaugų. Šioje srityje turi būti sukurtos ryšių su klientais (paslaugų tiekimas) ir tiekėjais (e-pirkimai) priemonės. Tokių paslaugų suteikimo įgyvendinimas sukels vartotojams saugumo ir identifikavimo problemų (elektroninio parašo infrastruktūros), kils iš esmės naujo pobūdžio valstybės institucijų darbuotojų bendravimo su paslaugų gavėjais sunkumų.

III. VIEŠO ADMINISTRAVIMO KOKYBĖS GERINIMAS PANAUDOJANT INFORMACINES TECHNOLOGIJAS.

3.1. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO DARBO KOKYBĖS GERINIMUI TAIKOMOS INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PROGRAMOS

Moderni informacinė sistema įdiegta Mokesčių inspekcijoje. Kuriant naujas programas ar informacines sistemas mokesčių inspekcijoje visada buvo stengiamasi taikyti naujas ir pažangias technologijas. Todėl visos Mokesčių inspekcijoje eksploatuojamos sistemos (programos) yra gana pažangios. Šiuo metu kuriamose programose dar pažangesnės technologijos. Daugeliui mokesčių administratorių žinoma IMIS (Integruota mokesčių informacinė sistema) buvo kuriama kaip pagrindinė Mokesčių inspekcijos informacinė sistema. Tačiau IMIS programa be pagrindinių funkcijų – mokesčių administravimo, dar vykdo ir funkcijas, kurių rezultatu naudojasi ir kitos informacinės sistemos: mokėjimų (bankinių dokumentų) importas, registrinių – kadastrinių duomenų importas, duomenų importas (eksportas) iš kitų institucijų: Muitinės departamentas, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba ,,SoDra“, Statistikos departamentas ir kt.

Taip pat informacinių technologijų pagalba buvo įdiegta Mokesčių mokėtojų registro (MMR) ir Akcizų informacinė sistema (AIS). Abi šios sistemos yra centralizuotos. Kiekvienas sistemos vartotojas jungiasi prie vienos, centrinės, duomenų bazės ir dirba su ja iš savo darbo vietos, be to, AIS sukurta ir dirba Internetinių technologijų pagrindu. Informacinė sistema – duomenų saugykla (DS) sukurta pagal Danijos vyriausybės pagalbos programą. Dirbant su dideliais duomenų kiekiais duomenų saugyklos (DS) technologija suteikia vartotojams galimybę duomenis vizualizuoti, daryti statistines prognozes, atrinkinėti duomenis auditui. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, naudojant DS, bus galima nuolatos ir automatiškai lyginti visų mokesčių mokėtojų rodiklius su pasirinktos mokėtojų grupės vidutiniais rodikliais pačiais įvairiausiais pjūviais. Tokiu būdu visi išsiskiriantys mokėtojai bus labai lengvai aptinkami. Duomenų saugyklos programa leis VMI greitai ir nesudėtingai keistis informacija su kitomis šalies įstaigomis, tokiomis kaip Muitinė, SoDra ir Statistikos departamentas. Bus galima daug lengviau keistis informacija apie mokesčių mokėtojus ir jų veiklą su kitų šalių mokesčių inspekcijomis, ši sistema leis pradėti kompleksinius VMI veiklos efektyvumo tyrimus. Duomenų saugyklos (DS) programa iš kitų duomenų bazių išsiskiria tuo, kad ji yra specialiai suprojektuota ir sukurta taip, kad joje esančius duomenis būtų galima greitai ir patogiai analizuoti visokiausiais pjūviais. Galutinis DS vartotojas negali keisti arba kaip nors taisyti DS duomenų. Duomenis galima tiktai peržiūrinėti ir analizuoti įdėtomis į DS priemonėmis. Šia duomenų saugyklos programos vartotojai yra ne tik VMI, bet ir tokios įmonės ir organizacijos, AB ,,Lietuvos energija“, AB ,,Vilniaus bankas“, AB ,,Lietuvos draudimas“, kurios operuoja ir analizuoja didelius kiekius duomenų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 3512 žodžiai iš 6814 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.