Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas e-valdžios ir e-demokratikos programos
5 (100%) 1 vote

Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas e-valdžios ir e-demokratikos programos

Planas

 Įvadas

1. E – valdžios ir E – demokratikos programos.

2. Informacinių technologijų diegimas viešo administravimo institucijose.

3. Viešo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas.

3.1.Viešojo administravimo darbo kokybės gerinimui taikomos informacinių technologijų programos.

3.2. Informacinių technologijų programos taikytinos integruojantis į Europos Sąjungą.

4. Informacinių technologijų panaudojimo viešajame administravime privalumai ir trūkumai.

 Išvados

ĮVADAS

Viešojo administravimo sektorius visame pasaulyje yra kritikuojamas, kadangi mokesčių mokėtojai reikalauja geresnės, pigesnės vykdomosios valdžios. Su geresne aptarnavimo kokybe ir kultūra susiduria ir bankuose, ir draudimo kompanijose, ir prekybos centruose, bet ne valstybės institucijose. Todėl žmonėms iškyla klausimai: kodėl vienos institucijos valdininkas negali išspręsti problemos? Kodėl reikia kreiptis dar į kitą instituciją? Kodėl reikia tiek daug kartų skambinti? Dideles abejones žmonėms kelia valstybės institucijų darbo našumas. Labai nedaug žmonių pasitiki valstybės institucijomis, taip pat ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumu. Neaiškios, perkrautos, pilnos nesuprantamų skaičių darbo ataskaitos nepadeda kelti valstybės institucijų patikimumo gyventojų akyse. Todėl informacinių technologijų pasiekimų pritaikymas valstybės valdymui atvertų naujas didžiules galimybes gyventojų bendradarbiavimui su valdžios institucijomis, skaidresniam valdymui, aiškesniam sprendimų priėmimui. Informacinių technologijų pritaikymas gyventojui sudarytų visiškai naujas galimybes bendrauti ir dirbti su viešojo administravimo institucijomis sau patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais. Įgyvendinant šią koncepciją reikėtų skatinti valstybinių institucijų ir visuomenės kompiuterizaciją bei populiarinti interneto naudojimą, todėl aš pasirinkau analizuoti alternatyvą 2: Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas.

Šio darbo tikslas aptarti informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui pagerinti (modernizuoti).

Tam tikslui iškėliau sau tokių klausimų analizavimą, kaip – kokios gali būti viešojo administravimo sektoriaus kokybės gerinimo (kėlimo) galimybės panaudojant informacines technologijas efektyvesniam informacijos valdymui, geresnių santykių kūrimas su paslaugų gavėjais, partneriais ir tiekėjais.

Rašydama šį darbą pagrinde naudojausi Lietuvos Respublikos Vyriausybės E-valdžios koncepcijos projektu Nr. 3, 2001 metų kovo mėnesio, S. Tarasevič, T. Vyšniauskaitės E-demokratija – Lietuvos vizija 2010 – 2020 metai, R. Petrauskas. Informacinių technologijų taikymas viešajame administravime. 2001 metai bei lietuvių mokslininkų straipsniais.

I. E – VALDŽIOS IR E – DEMOKRATIKOS PROGRAMOS

E-valdžios programa. Informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui modernizuoti yra daugialypės. E-valdžios programa (projektas) perspektyvoje numato paslaugų suteikimą internetu, kas leis patogiau bendrauti su valdžios institucijomis. Tokiu būdu greitai atsiras gana daug vartotojų, norinčių gauti viešąsias paslaugas patogesniais elektroniniais kanalais – internetu, atsiras interneto paslaugų vartotojų, matančių tokių paslaugų pateikimo privalumus ir jie stengsis naudotis šiomis paslaugomis.

E – valdžios programos pagrindinis uždavinys yra iki 2005 metų pasiekti, kad visos viešojo administravimo institucijų paslaugos būtų teikiamos internetu, o tikslas – didinti valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kuo efektyviau ir kokybiškiau teikti visuomenei paslaugas ir informaciją pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. E-valdžios projektų įgyvendinimas labai pakeis dabartinį viešojo administravimo institucijų darbą. E-valdžios projektų visuma yra tarpžinybinė, susijusi su visoms valstybės institucijomis, todėl negali būti efektyviai įgyvendinama vienos ministerijos. Artimiausi veiksmai, kurių būtina imtis realizuojant e-valdžios koncepciją, tai:

 Kuo greičiau Vyriausybė turi patvirtinti e-valdžios koncepciją. Su koncepcija turi būti

supažindinta visuomenė.

 Paskirta e-valdžios projektus koordinuojanti institucija.

 Įgaliota institucija turi organizuoti valstybės institucijų vadovų konferenciją e-valdžios

projektų kūrimo ir įgyvendinimo klausimais.

 Iki 2001 m. birželio 1d. Įgaliota institucija turėjo pristatyti Vyriausybės Informacinės

visuomenės plėtros komisijai e-valdžios plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinama aukščiausiu valstybiniu lygiu.

 Kas šešis mėnesius institucijos vadovas turės atsiskaityti Vyriausybės Informacinės

visuomenės plėtros komisijai ir visuomenei už e-valdžios projektų rengimą ir įgyvendinimą.

Iki 2005 metų palaipsniui visos paslaugos, kurias teikia viešojo administravimo institucijos, turi būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais. Prioritetas bus teikiamas paslaugų juridiniams asmenims perkėlimui į internetą. Gyventojams priimtiniausias paslaugų gavimo būdas dar ilgą laiką bus telefono ryšys. Nors “skambučių centrų” (call centers) praktika, kai
užsakymus, paklausimus ir kt. priima, klientą identifikuoja

ir paslaugas suteikia skambučių centro operatoriai, Lietuvoje dar reta, tačiau telefoninis ryšys yra priprastas ir bus priimtinas žmonėms, kurie neturės galimybių ar įgūdžių naudotis internetu. Todėl paslaugų teikimas per skambučių centrus turi būti vystomas paraleliai su kitomis vartotojui prieinamomis technologijomis. Kuriant naujus paslaugų teikimo būdus, turi būti palikti ir iki tol naudoti (įprasti) paslaugų teikimo būdai. Didėjant paslaugas internetu gaunančiųjų skaičiui, turi būtų mažinami ištekliai klientų aptarnavimui įprastiems būdams išlaikyti. Įprastų teikimo būdų galutinai galima atsisakyti tik užtikrinus, kad visi paslaugų gavėjai turi galimybes ir moka (ar kitaip gali) pasinaudoti naujais paslaugų teikimo būdais. Būtina užtikrinti, kad vieša informacija būtų prieinama internete. Ji turi būti suprantamai išdėstyta, turi būti įdiegtos informacijos paieškos priemonės, institucijų užklausimai elektroniniu paštu turi įgauti tokią pačią galią kaip ir paprastu paštu. Šie užklausimai turi būti apdorojami tokiomis pačiomis procedūromis. Turi būti užtikrinama, kad interesantui būtų atsakoma elektroniniu paštu, jei jis to pageidavo. Įgyvendinant e-valdžios koncepciją ir diegiant e-valdžios projektus iškils būtinybė keisti teisinę aplinką. Turės būti parengti e-valdžios veikimą įgalinantys įstatymai, pakeisti kai kurie jau galiojantys įstatymai, sukurti poįstatyminiai aktai.

E-valdžios koncepcija bus įgyvendinama visame viešojo administravimo sektoriuje – visuose valdžios ir savivaldos lygiuose. E-valdžios projektai bus įgyvendinami dvejomis kryptimis – viešojo administravimo institucijų informacijos valdymo kompiuterizavimas ir integravimas, sukuriant informacinę sistemą (sistemas), kuri leistų efektyviau naudoti turimą informaciją. Kitas žingsnis – informacijos integravimas tarp institucijų.

Įgyvendinant e-valdžios koncepciją ypatingas dėmesys bus skiriamas tų institucijų e-valdžios projektams, nuo kurių funkcionavimo priklauso ar priklausys kitų valstybės institucijų ar verslo veikla, susijusi su paslaugų perkėlimu į internetą. Viešojo administravimo sektoriaus dalyviai atsakys už savo organizacijos e-valdžios strategijų kūrimą ir plėtojimą. Institucijos bus atsakingos už e-valdžios strategijų plėtojimą pačioje intitucijoje, už suderinamumo užtikrinimą su priimtais standartais ir politika, elektroninių paslaugų teikimą, kitų e-valdžios projektų teikiamų rekomendacijų pritaikymą, informacinių technologijų (IT) žinių ir įgūdžių lavinimą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas prioritetinių projektų kūrimo ir diegimo valdymui ir kontrolei. Šie projektai bus planuojami ir finansuojami griežtai orientuojantis į rezultatus – įgyvendinimo laiką ir projekto suteikiamą funkcionalumą. Prioritetas bus teikiamas valstybės integruotos registrų sistemos sukūrimui ir eksploatavimui, bus užtikrinta valstybinių ryšių ir duomenų perdavimo tinklų integracija, bus siekiama užbaigti muitinės, mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo informacinių sistemų plėtrą ir padaryti jas pilnai funkcionalias. Taip pat bus sukurta asmens identifikavimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus tam, kad būtų galima neklystamai identifikuoti asmenį, o taip pat informacinių technologijų pagalba bendrauti su viešojo administravimo institucijomis. Prioritetams finansuoti gali būti naudojami institucijos vidiniai ištekliai, pritrauktos verslo investicijos, skiriamos papildomos nacionalinio biudžeto lėšos.

Lengvą prieinamumą prie e-valdžios teikiamos informacijos ir paslaugų užtikrins tai, kad ryšiui su vartotoju bus naudojamos paplitusios atviros technologijos (tai duomenų apsikeitimo formatai ir protokolai, kurie pilnai aprašyti ir laisvai nemokamai prieinami). Įgyvendinant e-valdžios projektus kiekvienu atveju apsisprendimą lems funkcionalumo, saugumo, tolesnio plėtimo galimybių ir kainos veiksniai.

Perkeltos į internetą paslaugos turi būti prieinamos populiariais ir visuotinai naudojamais protokolais bei įrenginiais. Kiekvieno projekto atveju pagal paslaugos gavėjų poreikius turi būti sprendžiama, kaip paslaugos turi būti teikiamos. Esant galimybėms, paslaugos turės būti prieinamos per kiek galima įvairesnius paplitusius protokolus ir įrenginius, kadangi tokiu būdu bus užtikrinama tinkama paslaugų prieinamumo kokybė ir vartotojo “neprisirišimas” prie konkrečių technologijų bei viešojo administravimo institucijos sudarys galimybes verslui turimą viešą informaciją panaudoti komercinėms paslaugoms kurti ir realizuoti. Informacija turi būti pateikiama atvirais formatais. Valstybės institucijų naudojami bendravimo protokolai ir formatai (pvz. dokumentų formatai) neturi versti informacijos naudotojų įsigyti mokamas operacines sistemas ar programinę įrangą. Gali būti naudojami tik pilnai aprašyti nemokami protokolai ir formatai. Visiems ir kiekvienam projektui bus nustatyti standartiniai reikalavimai e-valdžios projektų ryšiams tarpusavyje ir ryšiui su vartotojais. Taip turi būti užtikrinta, kad projektai keisis informacija tarpusavyje, kartu užtikrindami atitinkamus informacijos saugumo reikalavimus. Projektai turės būti kuriami ir įgyvendinami, atsižvelgiant į esamą techninę ir
bazę. Ten, kur įmanoma, turi būti siekiama kiek galima efektyviau išnaudoti turimą įrangą ir techniką.

E-valdžios projektų būtina funkcionavimo sąlyga bus standartinių procedūrų bei suderintų duomenų perdavimo formatų naudojimas duomenų apsikeitimui. Turės būti sukurtas valstybės įstaigų tinklas (SVIT) apimantis centrinio valstybinio administravimo institucijas, su užtikrintu aukšto saugumo lygiu, adekvačiomis kodavimo ir vartotojų identifikavimo priemonėmis. SVIT bus kuriamas tiek fizinių tiek ir virtualių tinklų pagrindu. Kitos įstaigos bus tiesiogiai įjungiamos į SVIT tokį sprendimą priėmus įgaliotai institucijai. SVIT sudarys terpę saugiam informacijos apsikeitimui tarp valstybės institucijų ir užtikrins registrų ir duomenų bazių apsaugą.2 Atskirų įstaigų bendravimo suderinimui SVI tinkle, įgaliota institucija įsteigs darbo grupę, kuri nustatys SVIT tinklo plėtros strategiją ir aprašys tarpusavio ryšių parametrus. Taip pat dokumente bus aprašyti ryšių su išorės vartotojais parametrai ir jiems keliami reikalavimai. Kitos įstaigos, verslo struktūros ir gyventojai bendraus su SVIT įstaigomis per specialias sąsajas, tad turės savo techninėmis galimybėmis prisitaikyti prie sąsajos reikalavimų (pvz.: turėti prieigą prie interneto, turėti standartinius protokolus suprantančią naršyklę).

Plečiantis e-valdžios aprėpčiai, viešojo administravimo institucijų informacinėse sistemose bus sukaupiama vis daugiau informacijos apie gyventojus, apie įvairius jų gyvenimo aspektus. Todėl normaliai e-valdžios projektai galės funkcionuoti, tik esant gyventojų pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir pačių projektų valdymu. Tam viešojo administravimo institucijos, turės taikyti griežtus duomenų apsaugos reikalavimus, siekdamos, kad duomenys nebūtų nesankcionuotai prieinami. Vyriausybės įgaliotoms institucijoms turės būti suteikti būtini įgaliojimai, kad jos galėtų organizuoti projektų saugumo auditą, konsultuoti valstybės institucijas duomenų apsaugos ideologijos ir technologijos klausimais. Gyventojams identifikuoti turės būti pritaikyta elektroninio parašo infrastruktūra, kuri leis neklystamai atpažinti asmenį pagal jo elektroninį parašą. Šios priemonės yra būtinos, kad viešojo administravimo institucijos galėtų užtikrinti asmens duomenų teisinę apsaugą, kad galėtų suteikti paslaugas būtent tam asmeniui, kuris už jas moka. Įdiegus e-parašus Lietuvos rinkoje, jie bus kaip galima greičiau pripažįstami valstybės institucijose ir panaudojami teikiant informaciją ir paslaugas.

E-valdžios programos diegimas ir valdymas pareikalaus iš viešojo administravimo darbuotojų naujų žinių ir įgūdžių. Pirmiausiai, tai gero informacinių technologijų supratimo, verslo valdymo ir projektų valdymo dalykų supratimo bei šių žinių pritaikymo įgūdžių. Turės būti užtikrinta, kad reikiamos žinios ir įgūdžiai būtų prieinami valstybės tarnautojams:

 Valstybės institucijos nustatys mokymosi ir konsultacijų poreikius.

 Vyriausybės įgaliota institucija organizuos efektyvų apsikeitimą valstybiniame sektoriuje prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Taip pat departamentas turės išrinkti “geriausių pavyzdžių” centrus – puikiai pavykusius projektus, kurie galėtų tapti pavyzdžiais kitoms viešojo administravimo institucijoms.

 Viešojo administravimo sektorius bendradarbiaus su mokslo įstaigomis, konsultuodamasis ir modeliuodamas valdymo pokyčius.

 Viešojo administravimo sektorius turės artimai bendradarbiauti su verslu, kad neliktų žinių ir įgūdžių trūkumų.

 Vyriausybė imsis priemonių, kad būtų užtikrinta didesnė visuomenės sanglauda ir lygios

visų Lietuvos gyventojų galimybės prieiti prie interneto (pvz.: mokyklų ir bibliotekų kompiuterizacija, interneto svetainės).

E-valdžios projektų įgyvendinimas neturi būti suvokiamas kaip konkrečiai apibrėžto laiko trukmės procesas, tai ilgalaikis valstybės valdymo transformacijos procesas, kuris iš esmės neturi pasibaigti. Viešojo administravimo institucijų dalyvavimas internete turi būti nuolat atsinaujinantis. Kiekvienos viešojo administravimo institucijos vadovas bus asmeniškai atsakingas už jo vadovaujamos institucijos paslaugų teikimą internete. Lėšos e-valdžios programoms nebus skiriamos atskirai. Institucijos privalės finansuoti šiuos projektus iš vidinių išteklių. Tam, kad įgyvendinti E-valdžios programos projektus, efektyviai panaudojant lėšas, bus skatinamas institucijų bendradarbiavimas. Bus skatinama praktika, kai valstybės institucija, planuojanti teikti paslaugas internetu, perduoda šių funkcijų vykdymą kartu su tam vykdymui skirtomis lėšomis, kitai valstybės institucijai, ar privačiam juridiniam asmeniui, norinčiam ir galinčiam vykdyti šias funkcijas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2083 žodžiai iš 6814 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.