Viešojo keleivinio transporto organizavimas x rajone
5 (100%) 1 vote

Viešojo keleivinio transporto organizavimas x rajone

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. VISUOMENINIO KELIŲ TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE 4

1.1. Visuomeninio kelių transporto valstybinis kelių valdymas 4

1.2. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjai 5

1.2.1. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjų parinkimas 5

1.2.2. Leidimų, vežti keleivius reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu, išdavimas vežėjams 8

1.3. Visuomeninio kelių transporto keleiviai 12

1.4. Reguliaraus susisiekimo visuomeninio kelių transportu lengvatos 15

1.5. Vežėjų, vežančių keleivius reguliariaisiais visuomeninio transporto maršrutais, nuostolių kompensavimas 22

1.6. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu maršrutų planavimas 25

2. VISUOMENINIO TRANSPORTO BŪKLĖS VERTINIMAS KAUNO RAJONE 27

2.1. Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus veikla 27

2.2. Viešojo keleivinio transporto situacija Kauno rajone 28

2.3. Kauno rajono gyventojų poreikių tyrimas 32

3. KAUNO RAJONO VISUOMENINIO TRANSPORTO KOKYBĖS GERINIMO PROJEKTAS 36

IŠVADOS 38

NAUDOTA LITERATŪRA 40

PRIEDAI

ĮVADAS

Darbo tikslas – susipažinti su viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimu Kauno rajone.

Darbo uždaviniai :

1. Išanalizuoti Lietuvos viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimą sistemą.

2. Susipažinti su viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimo ypatumais Kauno rajone.

3. Ištirti vietos gyventojų poreikius, susijusius su viešojo keleivinio transporto teikimų paslaugų organizavimu Kauno rajone.

4. Pateikti Kauno rajono viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimo tobulimo projektą.

Tyrimo objektas – Kauno rajono viešasis keleivinis transportas.

Tyrimo metodai – Anketinė apklausa.

Susisiekimo poreikis yra vienas iš svarbesniųjų poreikių tiek kiekvieno asmens, tiek įmonės gyvenime.

Būdama nedidelė valstybė ir turėdama ribotus natūralius resursus bei rinką, Lietuva suinteresuota būti kuo atviresnė pasauliui, o transportas – viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką ekonomikos šakų, turinti didžiulę reikšmę visai nacionalinei ekonomikai [15].

Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius, vežti keleivius, bagažą, krovinius [11].

Transporto paslaugų vartotojai faktiškai yra visi žmonės bei visų rūšių verslai. Esant transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose. Kai transporto sistemos sutrikimai tampa nuolatiniais (pvz., grūstys miestuose, parkavimo vietų stoka), tai sudaro kliūtis racionaliam išteklių panaudojimui, mažina darbo pasidalinimą, neigiamai įtakoja aplinką, mažina žmonių ekonominę gerovę bei gyvenimo kokybę. Taigi, sėkmingas transporto sistemos funkcionavimas yra būtinas sparčiai ekonomikos raidai bei žmonių gerovei .

Darbe plačiau panagrinėsiu viešojo keleivinio kelių transporto veiklos organizavimo ypatumus Kauno rajone.

Viešoji transporto infrastruktūra – tai transporto infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta visuomenės poreikiams tenkinti, vežti keleivius ir bagažą[11].

1. VISUOMENINIO KELIŲ TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE

1.1. Visuomeninio kelių transporto valstybinis kelių valdymas

Kelių transporto kodeksas tiksliai apibrėžia, kas vykdo valstybinį kelių transporto valdymą. Tai:

Vyriausybė;

Susisiekimo ministerija;

Savivaldybių institucijos.

Visuomeninio kelių transporto valstybinio valdymo struktūrą galime matyti iš 1 schemos.

VYRIAUSYBĖ

SUSISIEKIMO MINISTERIJA

SAVIVALDYBĖS

Kelių ir transporto skyriai

1 schema. Visuomeninio kelių transporto valdymo schema.

Vyriausybė:

formuoja subalansuotą transporto politiką;

koordinuoja kaip atitinkamos institucijos įgyvendina tą politiką.

Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją:

leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą.

Valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais (arba jos įgaliota institucija t.y. valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos).

Savivaldybių institucijos (arba jų įgaliotos įstaigos pvz. Kelių ir transporto skyriai):

valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi;

pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

1.2. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjai

1.2.1. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjų parinkimas

Vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti kompetentinga įstaiga organizuoja vežėjų konkursus.

Juos organizuoja, sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių vykdomosios institucijos.

Konkursas organizuojamas, kai:

 kompetentinga įstaiga pradeda naują maršrutą;

 kompetentinga įstaiga rengiasi pratęsti veikiančio maršruto trasą,jei jį aptarnaujantys
vežėjai,šiai įstaigai pasiūlius, nesutinka ar negali aptarnauti pratęsiamo maršruto;

 kompetentinga įstaiga rengiasi pakeisti maršruto trasą arba stotelių vietas veikiančiame maršrute ar papildyti jį naujomis stotelėmis, jei šį maršrutą aptarnaujantys vežėjai, šiai įstaigai pasiūlius, nesutinka aptarnauti maršruto su pakeitimais;

 reikia padidinti transporto priemonių skaičių veikiančiame maršrute, jei jį aptarnaujantys vežėjai kompetentingai įstaigai pasiūlius, patys to negali padaryti;

 vežėjui išduotas leidimas kompetentingos įstaigos yra anuliuotas už šių Taisyklių 9.2 punkte išvardytus pažeidimus ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų nesilaikymą;

 vežėjas atsisako aptarnauti veikiantį maršrutą.[9].

Organizuodamos šiuos konkursus ir nustatydamos laimėtojus šios institucijos privalo laikytis šių principų:

 Lygiateisiškumo;

 Nediskriminavimo;

 Skaidrumo.

Kompetentinga įstaiga (susisiekimo ministerija ar savivaldybės vykdomoji institucija), priėmusi sprendimą dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo, per 20 dienų sudaro konkurso komisiją, paskiria jos pirmininką, nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus vykdyti tas užduotis. Komisija dirba pagal ją sudariusios kompetentingos įstaigos patvirtintą darbo reglamentą, yra atskaitinga ją sudariusiai kompetentingai įstaigai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus.

Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 fizinių asmenų, kurioje turi būti ne mažiau kaip 4 kompetentingos įstaigos atstovai, o kiti nariai gali būti kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai. Komisiją sudaranti kompetentinga įstaiga turi teisę kviestis ekspertus.

Komisijos nariai ir komisiją sudariusios kompetentingos įstaigos pakviesti ekspertai negali tretiesiems asmenims suteikti jokios informacijos apie pateiktų konkurso pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

Kvietimą dalyvauti konkurse kompetentinga įstaiga skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Kvietime dalyvauti konkurse turi būti:

 kompetentingos įstaigos pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai;

 transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai);

 data, nuo kurios numatoma pradėti teikti transporto paslaugas, ir paslaugų teikimo terminai;

 kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus;

 jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima užmokestį, – užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka;

 kam ir iki kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai ir kiti dokumentai;

 kita informacija.

Už konkurso dokumentus iš visų vežėjų (operatorių) gali būti imamas užmokestis, kurį sudaro dokumentų rengimo, kopijavimo ir pateikimo vežėjams (operatoriams) faktinės išlaidos.

Konkurso dokumentuose nurodoma:

1} informacija, kokius dokumentus turi pateikti vežėjai (operatoriai). Turi būti pateikta:

 paraiška dalyvauti konkurse;

 vežėjo (operatoriaus) teisinį statusą patvirtinantys dokumentai;

 ataskaitų išrašai ar kiti dokumentai apie vežėjų (operatorių) pajamas, pelną (nuostolius) per paskutinius 3 metus (jeigu vežėjas (operatorius) įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo vežėjo (operatoriaus) įregistravimo dienos ar veiklos atitinkamoje srityje pradžios), patvirtinantys vežėjo (operatoriaus) veiklą, finansinę ir ekonominę būklę;

 informacija apie vežėjo (operatoriaus) technines galimybes ir kitas priemones, užtikrinančias paslaugų teikimą;

 informacija apie vežėjo (operatoriaus) vadovaujančiojo ir paslaugas teiksiančio personalo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;

 sertifikatų ar licencijų (leidimų), kurių reikia sutarčiai vykdyti, nuorašai;

 siūlomų paslaugų kaina, kainos sudėtinės dalys ir skaičiavimai;

 kita kompetentingos įstaigos nurodyta teisinė, finansinė, ekonominė ir techninė informacija;

2} konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai;

3}transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai), keleivių vežimo maršrutu sąlygos (eismo tvarkaraštis ir kita), techniniai reikalavimai, kitos sąlygos;

4}vežėjų (operatorių) kvalifikacijos vertinimo kriterijai;

5}konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

6}siūlomos šalims pasirašyti sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu parengtas;

7}informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias, negu numatytos konkurso dokumentuose, paslaugų teikimo charakteristikas ir sutarties sąlygas;

8}konkurso pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

9}konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

10}būdai, kuriais vežėjai (operatoriai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar kompetentinga įstaiga ketina rengti dėl to susitikimą su vežėjais (operatoriais);

11}data, iki kurios galioja konkurso pasiūlymas;

12}kompetentingos įstaigos darbuotojų arba komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti ryšį su vežėjais (operatoriais), vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai.

Visiems vežėjams (operatoriams) turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai. Kompetentinga įstaiga turi atsakyti į kiekvieną vežėjo (operatoriaus) rašytinį
paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus ir pateikti vežėjams raštišką pranešimą, kad jo pasiūlymas gautas.

Vežėjų konkurso laiškai svarstomi komisijos posėdyje, kuriame gali dalyvauti ir vežėjai, kurių gali būti prašoma paaiškinti iškilusius netikslumus.

Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems vežėjams. Konkurso laimėtoju gali tapti ir vienintelis konkurse dalyvaujantis vežėjas (operatorius), jeigu jo pateiktas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus. [14].

1.2.2. Leidimų, vežti keleivius reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu, išdavimas vežėjams

„Vežėjas“ – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą. [6].

Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų arba maršrutinių taksi maršrutais, kompetentingai įstaigai pateikia paraišką maršrutui pradėti.[6].

Paraiška vietinio susisiekimo (miesto arba priemiestiniam) maršrutui pradėti pateikiama miesto arba, atitinkamai, rajono savivaldybei, o tolimojo susisiekimo – Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos.[9].

Paraiškoje turi būti šie duomenys:

 vežėjo pavadinimas ir adresas;

 numatoma vežimų trukmė (ne trumpiau kaip vieneriems metams) ir kelionių skaičius;

 tiksli maršruto trasa (stotelės, kur įlaipinami ir išlaipinami keleiviai,galinės stotelės, poilsio punktai),nurodant kilometražą (tarp stotelių ir bendrą) bei stotelių pavadinimus, eismo tvarkaraštis;

 vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko trukmė;

 keleivių vežimo tarifai;

 transporto priemonės tipas ir sėdimų vietų skaičius;

 transporto priemonės ( priemonių ) parkavimo vieta.[9].

Prie paraiškos pridedamos licencijos ir licencijos kortelių vežti keleivius atitinkamai susisiekimo rūšiai kopijos, taip pat įmonės įregistravimo pažymėjimo kopija (Leidimas vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išduodamas vežėjui, turinčiam licenciją).[6].Vežėjas, paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai reguliaraus tolimojo arba vietinio susisiekimo maršrutui pradėti, eismo tvarkaraščio projektą privalo iš anksto suderinti su savivaldybėmis, per kurių teritorijas planuojama numatomo maršruto trasa. Suderinimo patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų.[9].

Kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį, turi įvertinti, ar siūlomoje maršruto trasoje yra tenkinama keleivių paklausa veikiantiems autobusų reisams. Jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau nepatogiomis važiavimo sąlygomis (autobusai perpildyti, keleivių netenkina važiuojančių autobusų reisų dažnumas ir pan.), kompetentinga įstaiga gali derinti pateikiamą eismo tvarkaraštį. Jį derinant turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, jau aptarnaujančių veikiančius maršrutus. Naujai planuojami reisai taip turi komponuotis prie veikiančių, kad tarp veikiančių ir naujųjų reisų būtų transporto priemonių eismo intervalai, atitinkantys keleivių srautą.[9].

Vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga įstaiga dėl maršruto aptarnavimo nustatomi sutartimi. Sutarties formą, taip pat sutarties galiojimo terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip treji metai, nustato leidimą išduodanti kompetentinga įstaiga.[9].

Visuomenės aptarnavimo sutartį pasirašo abi šalys: kompetentingos įstaigos vardu – jos vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo ir viešą konkursą laimėjusio vežėjo (operatoriaus) vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo [14].

Sutartis sudaroma, keičiama, vykdoma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, specialiaisiais transporto rūšių kodeksais ir įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat konkurso dokumentuose nustatytomis sąlygomis[14].

Kompetentinga įstaiga sutartyje turi numatyti:

 vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimą organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų;

 paslaugų, kurios bus teikiamos, nenutrūkstamumo, reguliarumo, kiekio ir kokybės sąlygas;

 paslaugų kainą ir abiejų sutarties šalių finansinius įsipareigojimus;

 nuostatas dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir kintančius poreikius;

 sutarties galiojimo terminą;

 sankcijas už sutarties nesilaikymą;

 ataskaitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių nuostolius, patirtus vykdant visuomenės įsipareigojimus, pateikimo tvarką ir terminus;

 kompetentingos įstaigos teisę kontroliuoti vežėją (operatorių), atsižvelgiant į paslaugas, kurios bus teikiamos, nenutrūkstamumo, reguliarumo, kiekio ir kokybės sąlygomis nustatytus reikalavimus;

 teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartyje ar konkurso dokumentuose nustatytas sąlygas, jų nevykdo arba nesilaiko ir tai yra esminis šių sąlygų pažeidimas. Apie sutarties nutraukimą sutarties šalys viena kitai privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius[14].

Sutartis turi būti sudaryta per 45 dienas nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo[14].

Jeigu per 45
dienas konkurso laimėtojas nesudaro sutarties arba paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali sudaryti sutarties, teisė sudaryti sutartį pereina kitam geriausiai įvertintam konkurso dalyviui [14].

Sudarius sutartį vežėjui yra išduodamas leidimas ( priedas), suteikiantis teisę vežti keleivius nustatytu marštrutų, laikantis sutartyje nurodytų sąlygų.

 Leidimas suteikia teisę reguliariai vežioti keleivius autobusais leidime nurodytu maršrutu.

 Leidimas galioja kartu su autobusų eismo tvarkaraščiu, patvirtintu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos.

 Autobuso vairuotojas privalo turėti šį leidimą autobuse ir pateikti jį kontroliuojantiems asmenims reikalaujant.

 Leidimo savininkas (vairuotojas) privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, eismo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklių ir kitų nuostatų, susijusių su keleivių vežiojimo bei eismo organizavimu.

 Leidimas grąžinamasValstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos per 15 dienų, pasibaigus leidimo galiojimo laikui.

 Šis leidimas negali būti perduotas kitam asmeniui [9].

Leidimai netenka galios:

 vežėjui atsisakius leidimo ( kompetentinga įstaiga turi būti informuojama prieš 2 mėnesius);

 kai kompetentinga įstaiga nutraukia maršrutą (Apie maršrutų nutraukimą kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui prieš mėnesį).

 vežėjui bankrutavus.

 anuliavus leidimą.

Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami ir nutraukiami savivaldybių, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva [9].

1.2.3. Vežėjų, vežančių keleivius reguliariais visuomeninio susisiekimo kelių transportu, vežėjų teisės, pareigos ir atsakomybė

Vežėjai, veždami keleivius reguliariais visuomeninio susisiekimo transportu, yra atsakingi už keleivius nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos. Tuo pačiu kaip ir keleiviai, taip ir vežėjau turi tam tikrų teisių ir pareigų, kurias privalo vykdyti teikdami visuomenei transporto paslaugas.

Vežėjai turi teisę:

 išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;

 nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius

 Taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;

 laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams bei sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai [9].

Vežėjai privalo:

 užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;

 kelionės metu turėti ekipažo dokumentus;

 laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;

 nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių negali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.

 Ekipažo nariams, vežantiems keleivius, transporto priemonėje draudžiama rūkyti, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį [9].

VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ ATSAKOMYBĖ

 Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, šių Taisyklių laikymąsi.

 Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda.

 Už bagažo, esančio stoties bagažinėje, saugumą atsako stoties vadovas, už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje, išskyrus lengvai dūžtantį, atsako vežėjas, o už vežamą transporto priemonės salone – pats keleivis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2562 žodžiai iš 8490 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.