Viešųjų finansų kontrolės klasifikavimas
5 (100%) 1 vote

Viešųjų finansų kontrolės klasifikavimas

Turinys

ĮVADAS

1. Finansų ir finansų kontrolės sąvoka, turinys ir metodai………………………………4

2. Finansų kontrolės klasifikavimas……………………………………………………….9

2.1. Finansų kontrolė pagal ją vykdančius subjektus……………………………..9

2.2. Finansų kontrolės rūšys pagal kontrolės objektą ir laiką……………………10

2.3. Finansų kontrolė pagal duomenų apimtį ir lygį………………………………12

2.4. Kitos finansų kontrolės rūšys…………………………………………………13

3. Finansų kontrolę vykdančios institucijos……………………………………………..15

IŠVADOS

SUMMARY

LITERATŪRA

Įvadas

Šiame kursiniame darbe nagrinėjami su finansų kontrolę susiję klausimai. Visų pirma, bus aptartos finansų bei finansų kontrolės sąvokos, turinys, o taip pat finansų kontrolės klasifikavimas. Taip pat bus apžvelgta kokios institucijos Lietuvoje vykdo finansų kontrolę.

Viešųjų finansų kontrolė (toliau finansų kontrolė) užima pagrindinę vietą užtikrinant normalų ekonomikos ir finansų sistemos funkcionavimą. Ji, kaip sudedamoji dalis, įeina į vieningą valstybės kontrolės mechanizmą. Būdama savarankiška ekonomikos valdymo funkcija, kontrolė pasireiškia kaip svarbus etapas valdymo cikle, kuomet praktiniai rezultatai įtakoja valdymo objektą, bei lyginami su reikalavimais priimtų nutarimų ir norminiais aktais, o išsiaiškinus jų pažeidimui taikomi neatidėliotini veiksmai stengiantis ateityje išvengti panašių neatitikimų.

Finansų kontrolės objektu visu pirma yra piniginiai santykiai, atsirandantys formuojant ir naudojant finansinius resursus įvairiose sferose, visoje finansų sistemos grandyje. Į finansų kontrolės veiklos diapazoną įeina taip pat nuosavybės santykiai. Kartais būna sunku finansų kontrolę atskirti nuo vidinės kontrolės, nes dauguma finansinių operacijų atlieka pats ūkinis vienetas.

Finansų kontrolės esmė atsispindi jos uždaviniuose. Vienas iš jų yra finansinių resursų kontrolė, prižiūrima kaip vykdomi finansiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui, finansinėms operacijoms naudojant centralizuotus ar decentralizuotus pinigų fondus.

Finansų kontrolėje didelį vaidmenį vaidina tikslus teisinis aktų įforminimas, teisinio statuso nustatymas pačioms kontrolės institucijoms (tikslus teisių ir pareigų apibrėžimas).

Atitinkamus kontrolės įgalinimus turi visos valstybinės ir savivaldybių institucijos (LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Mokesčių inspekcija,Lietuvos bankas ir kitos institucijos).

Literatūroje, bei teisės norminiuose aktuose yra pateikti atskiri požymiai klasifikuojantys finansų kontrolę. Tačiau juos apibendrinant susiduriama su daugybe visiškai skirtingų pozicijų, bei jų klasifikavimu. Taigi savo darbe pateikiu bei aptariu finansų kontrolės klasifikavimą pagal tokius kriterijus:

ü pagal finansų kontrolę vykdančius subjektus;

ü pagal objektą ir laiką;

ü pagal duomenų apimtį ir lygį;

ü pagal kontrolės pagrindą;

ü pagal paskyrimo būdą;

ü pagal tikrinamų duomenų lygį.

Kiekvienas klasifikavimo požymis skirstomas į atitinkamas rūšis.

Darbo metodas yra aprašomasis. Šio darbo tikslas išnagrinėti finansų kontrolės esmę, metodus ir išsiaiškinti finansų kontrolės klasifikavimą.

Šio darbo uždaviniai:

§ Apibūdinti finansų ir finansų kontrolės sąvokas, bei metodus;

§ Išnagrinėti finansų kontrolės klasifikavimą;

§ Išsiaiškinti finansų kontrolę vykdančias institucijas.

Savo darbe remiuosi V. Meidūno, A. Katkaus, J.Mackevičius ir kitų autorių darbais, taip pat Lietuvos įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais.

1.Finansų ir finansų kontrolės sąvoka, turinys ir metodai

Finansai – tai pinigų visuma, piniginės lėšos, kurios yra piliečių įmomių ar valstybės žinioje, jų formavimo sistema, paskirstymas ir panaudojimas.

Finansai skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

Viešieji finansai – tai pagrindiniai ekonominiai santykiai, paskirstant ir perpaskirstant visuomeninio produkto vertę, bei nacionalinių vertybių dalis, susijusias su valstybės ir jos įmonių finansinių resursų formavimu ir valstybės lėšų panaudojimu, plečiant ir vystant valstybės reikmes.

Į viešuosius finansus įeina:

· atskirų valstybės valdymo lygio biudžetai, nebiudžetiniai fondai;

· valstybės kreditas;

· valstybės įmonių finansai;

· strateginių fondų lėšos.

Privatieji finansai – tai visuomeniniai teisės santykiai, kylantys privačioje erdvėja kaupiant, paskirstant ar panaudojant lėšas ir materialinės vertybes nuosavybės teise priklausančias privatiems ir fiziniams, ar juridiniams asmenims.

FINANSŲ KONTROLĖ

– tai valstybės ir savivaldos subjektų piniginių fondų sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teisėtumo ir tikslingumo kontrolė siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo šalies ekonominiame ir socialiniame vystymosi procese.

Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens ūkinės veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principų – ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo – laikymąsi.[ 6, 2 str. 2d.].

Finansų kontrolės viena iš pagrindinių funkcijų yra kontrolinė funkcija. Būtent ji nusako finansų kontrolės turinį ir reikšmę.

Finansų kontrolė užima pagrindinę vietą užtikrinant normalų ekonomikos ir finansų sistemos funkcionavimą. Ji, kaip sudedamoji dalis, įeina į vieningą valstybės kontrolės mechanizmą. Būdama savarankiška ekonomikos valdymo funkcija, kontrolė pasireiškia kaip svarbus etapas valdymo cikle, kuomet praktiniai rezultatai įtakoja valdymo objektą, bei lyginami su reikalavimais priimtų nutarimų ir norminiais aktais, o išsiaiškinus jų pažeidimui taikomi neatidėliotini veiksmai stengiantis ateityje išvengti panašių neatitikimų.

Finansų kontrolės turinį sudaro:

o piliečių ir organizacijų pareigų valstybės ir savivaldybės atžvilgiu laikymosi patikrinimas;

o valstybinėms institucijoms skirtų biudžetinių piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas;

o įmonėse vykdomų finansinių operacijų, atsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo patikrinimas;

o finansinės disciplinos pažeidimų prevencija;

o ES struktūrinių fondų paramos gavimo ir panaudojimo procedūrų patikrinimas.

Finansų kontrolės objektu yra finansinių resursų ir visų nacionalinės ekonomikos grandžių piniginių fondų formavimo, skirstymo ir panaudojimo metu atsirandantys procesai. Finansų kontrolė bendriausia prasme reiškia šalies materialinių, darbinių, gamtinių ir kitokių resursų panaudojimo kontrolę.

Pagrindiniu finansų kontrolės tikslu yra: – kontroliuoti, kad valstybės turtiniai ir piniginiai ištekliai būtų naudojami teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai, o visuomenė iš to gautų didžiausią naudą, skatinti ir įtvirtinti teigiamas tendencijas valstybės valdymo sistemoje bei kuo anksčiau atskleisti nukrypimus nuo priimtų standartų ir pažeidimus valstybės finansų valdymo teisėtumo, ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo srityse.

Finansų kontrolės pagrindiniai metodai (suprantami, kaip jos vykdymo būdai) yra šie:

1. priežiūra-stebėjimas;

2. patikrinimas;

3. ištyrimas;

4. analizė;

5. revizija;

6. auditas.

Stebėjimas – tai bendras susipažinimas su kontrolės objekto finansinės veiklos būkle.

Patikrinimas – yra susijęs su pagrindiniais finansinės veiklos klausimais ir vykdomas tikrinant balanso, atsiskaitymo, išlaidų dokumentus tam, kad būtų nustatyti finansinės disciplinos pažeidimai ir pašalintos galimos ar jau esamos pasekmės.

Mokestinis patikrinimas – buhalterinių apskaitos dokumentų (kompiuterinių laikmenų duomenų) atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas t. y. apskaitoje fiksuotų ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų turinio, atsižvelgiant į jų tikrąją ekonominę esmę įvertinimas.

Ištyrimas – vykdomas siekiant ištirti atskiras finansinės veiklos sritis ir yra tiriamas daug didesnis kiekis rodiklių, kas jį atskiria nuo patikrinimo.

Ištiriant naudojamos tokios priemonės kaip apklausa ir anketavimas, pokalbis, testas. Ištyrimo rezultatai naudojami įvertinant kontrolės objekto finansinę padėtį, būtinumą reorganizuoti tam tikrus gamybinius ar paslaugų teikimo procesus ar atskiras sferas.

Analizė atliekama vadovaujantis metiniu ir einamuoju atsiskaitymu. Nuo kitų metodų skiriasi tuo, kad yra naudojamos tokios analitinės priemonės kaip vidutiniai ir santykiniai dydžiai, grupavimas, indeksacija.

Revizija – vienas svarbiausių finansų konrolės metodų. Įstatymai užtikrina revizijos privalomą ir reguliarų pobūdį. Revizija dažniausiai atliekama vietoje ir yra grindžiama:

– pirminių dokumentų,

– apskaitos registrų,

– kompiuterinių laikmenų duomenų,

– buhalterinės ir statistinės atskaitomybės,

– faktiniu grynųjų pinigų kiekio tikrinimu ir kt.

Auditas – tai veiklos ar valdymo efektyvumo, apskaitos patikrinimas, remiantis nuosekliais apskaitos įrašais. Tai yra teisinis reikalavimas,rekomendacija ūkio subjektui leisti, kad kvalifikuotas specialistas (auditorius) patikrintų jo balansinę ataskaitą, prekybos, pelno, nuostolių ataskaitas, buhalterinės apskaitos sistemą ir dokumentaciją, veiklos efektyvumą, tam, kad nustatyti teisingą ir nešališką padėtį įmonėje bei įvertinti jos veiklos atitikimą galiojantiems teisės aktams.

Taikant minėtuosius finansų kontrolės metodus gali būti naudojamos dokumentinės ir faktinės kontrolės priemonės.

Dokumentinė ir faktinė kontrolės neatskirtos viena nuo kitos, o pildo viena kitą.

Dokumentinės kontrolės metodinių priemonių klasifikacija:

– formalus dokumentų patikrinimas, turint tikslą nustatyti revizuojamų dokumentų užpildymo (surašymo) teisingumą;

– aritmetinis dokumentų patikrinimas, tikrinant dokumentuose nurodytų paskaičiavimų ir tarifų teisingumą;

– dokumentuose įformintų ūkinių operacijų
teisėtumo ir realumo patikrinimas, atliekamas tam, kad būtų galima nustatyti dokumentuose užfiksuotų operacijų atitikimą galiojantiems įstatymams bei jų ekonominį tikslingumą;

– loginis patikrinimas atliekamas tam, kad patikrinti ūkinių operacijų ir įvykių, užfiksuotų apskaitos dokumentuose objektyvų galimumą (pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta vėliau (priėmimo-perdavimo aktas) negu kad materialinės vertybės išnuomotos);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1368 žodžiai iš 4537 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.