Viešųjų paslaugų teikimas naudojant informacines technologijos
5 (100%) 1 vote

Viešųjų paslaugų teikimas naudojant informacines technologijos

TURINYS

ĮVADAS___________________________________________________________________ 3 psl.

1. ELEKTRONINIŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ APIBRĖŽIMAS______________________4 psl.

1.1. Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo modeliai______________________________ 4 psl.

1.2. Elektroninių viešųjų paslaugų klasifikavimas pagal brandos fazes_______________5 psl.

2. VIEŠŲJŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS LIETUVOJE______________ 6 psl.

2.1. Įdiegtų viešųjų elektroninių paslaugų nauda__________________________________7 psl.

2.2. Teikiama viešųjų elektroninių paslaugų kokybė Lietuvoje______________________ 8 psl.

3. LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ELEKTRONINES PASLAUGAS IR ELEKTRONINĘ VALDŽIĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTA____________ 9 psl.

IŠVADOS_________________________________________________________________ 12psl.

LITERATŪRA_____________________________________________________________ 13 psl.

ĮVADAS

Informacinių technologijų priemonės vis sparčiau įgauna didelę reikšmę žmonių darbe, kasdieniniame bei visuomeniniame gyvenime. Tyrimų bendrovės “TNS Gallup” atliktais tyrimų duomenimis Lietuvoje 2007 m. pradžioje nešiojamus ar stalo kompiuterius turėjo 43 procentai šalies gyventojų, o septyni iš dešimties kompiuterių buvo prijungti prie interneto tinklo . 2007 m. pradžioje devynios iš dešimties gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, savo kasdieninėje veikloje naudojo kompiuterius: kompiuteriais naudojosi 90,5 procento, internetu – 88,4 procento gamybos ir paslaugų įmonių. Kompiuterius kasdieniniame darbe naudojo 29,1, internetą – 25,5 procento gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, 2006 m. šalies apskričių administracijose prie interneto buvo prijungti 77,5 procentai turimų kompiuterių, miestų ir rajonų savivaldybėse – 96 procentai turimų kompiuterių (bendras visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų atitinkamo rodiklio vidurkis buvo 84 procentai). Tiek apskričių administracijose, tiek miestų ir rajonų savivaldybėse darbuotojų, dirbančių kompiuteriais ir internetu, vidurkis buvo 71 procento (bendras visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų rodiklio vidurkis 2006 m. buvo 58 procentai).

Kasmet didėjant žmonių poreikiui naudotis internetu ir jo teikiamomis galimybėmis, išauga ir vartotojų lūkesčiai: pasauliniame tinkle rasti visą ieškomą informaciją per kiek įmanomą trumpesnį laiką bei labai išsamiai. Žmonės yra suinteresuoti pasinaudoti valstybės teikiamomis paslaugomis, sužinoti šių dienų aktualijas bei informacija, kuri susijusi su jų kasdieninio gyvenimo pokyčiais, todėl vis dažniau žmonės naudojasi valstybinių institucijų teikiamomis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis.

Darbo tikslas – glaustai pristatyti viešąsias elektronines paslaugas bei Lietuvos viešojo sektoriaus turimą praktika šioje srityje.

Uždaviniai:

1) Apibrėžti kas yra viešojo sektoriaus elektroninės paslaugos, jos teikimo modeliai ir kaip klasifikuojamos pagal brandos fazes;

2) Pristatyti Lietuvos viešųjų elektroninių paslaugų naudojimo poreikį, naudą bei teikiamą kokybę;

3) Supažindinti su Lietuvoje viešąsias elektronines paslaugas reglamentuojančiais teisės aktais.

1. ELEKTRONINIŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ APIBRĖŽIMAS

Viešojo administravimo principus, sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir kt. reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, kuriame viešoji paslauga yra apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės neoficialiu vertimu, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 8 d. direktyva 2000/31/EB , pateikia tokį elektroninės viešosios paslaugos apibrėžimą: Elektroninė viešoji paslauga – paslauga, suteikianti asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras ir gauti informaciją.

1.1. Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo modeliai

Viešosios elektroninės paslaugos gali būti teikiamos tiek internetu, tiek telekomunikacijos tinklais. Žinoma, ne visą informacija galima teikti minėtais būdais, kokia informacija yra leistina ir kokios saugumo priemonės turi būti naudojamos, reglamentuoja “Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinės strategija iki 2008 metų” ir jos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-19 nutarimu Nr. 601 (Žin, 2006, Nr. 70-2575)

Teikiamas viešąsias elektronines paslaugas, galima suskirstyti i kelis pogrūpius:

Paslaugos gyventojams (S2C )

Į šį modelį įeina paslaugos, kurios teikiamos gyventojams: tinklalapyje esanti bendrinė institucijos informacija, institucijos teisinė ir administracinė informacija, elektroninės formos/pažymos, kurias galima užpildyti ir pristatyti internetu arba pristatyti i priėmimo skyrių ir kt.

Paslaugos verslui (S2B )

Šiam pogrupiui galima priskirti
juridinių asmenų mokesčio deklaravimą, statistinių duomenų teikimą, įdarbinimo paslaugos, viešuosius pirkimus ir kt.

Paslaugos valdžiai (S2G )

Teikdamas viešąsias elektronines paslaugas ir pats viešasis sektorius yra suinteresuotas bendradarbiaudamas su kitomis valstybinėmis, savivaldybių ir kt. institucijomis pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Tokiu būdų skirtingos institucijos turėdamos prieiga gali naudoti tą pačią duomenų bazę, keistis turima informacija, priklausydamos viena nuo kitos gali palengvinti užpildytų duomenų perdavimą, administravimą ir pan.

1.2. Elektroninių viešųjų paslaugų klasifikavimas pagal brandos fazes

Analizuojant viešųjų elektroninių paslaugų rinką ir būklę, teikiamų paslaugų būseną vertinama, priskiriant joms tam tikrą brandumo lygį:

Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu. Kaip pavyzdys galėtų būti, šiuo metu dažniausiai savivaldybių interneto svetainėse esanti informacija, kurią galima priskirti šiam lygiui: informacija apie vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimą; licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo tvarką; teritorijų planavimo, bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimo tvarką.

Antrasis lygis – vienpusės sąveikos lygis. Institucijos tinklalapis yra iš dalies automatizuotas, vartotojas gali atsisiųsti dokumentų formas, anketą ir pan. Tačiau užpildęs ir norėdamas pateikti turi tai atlikti įprastais būdais: nuvykti, nusiųsti faksu, paštu ir t.t. Lietuvos savivaldybių tinklalapiuose, šiuo metu galima rasti tokią informaciją, priskiriama šiam lygiui: galimybė parsisiųsdinti elektronines formas, reikalingas gauti projektavimo sąlygų sąvadus norintiems projektuoti gyvenamąjį namą, sodo namelį; atlikti pramoninės, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukciją arba projektuoti naujus objektus; perplanuoti butą; gauti leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti.

Trečiasis lygis – dvipusės sąveikos lygis. Vartotojas gali ne tik atsisiųsti pažymas, bet ir jas užpildęs, elektroniniu būdu pristatyti atgal tai pačiai institucijai. Šiam lygiui savivaldybės siūlo teikti paraiškas ir gauti leidimus organizuoti vietos renginius, festivalius; gauti archyvines pažymas.

Ketvirtasis lygis – bendradarbiavimo lygis. Vartotojas gali ne tik atsisiųsti formą/prašymą gauti vieną ar kitą paslaugą, nusiųsti užpildytą bet ir apmokėti už paslaugą ir gauti galiojantį ir reikiamą dokumentą. Šio lygio paslaugas teikia kol kas tik Vilniaus miesto savivaldybė.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 3187 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.