Vietos savivalda panevėžio atvejis
5 (100%) 1 vote

Vietos savivalda panevėžio atvejis

Turinys

Įvadas 3

Vietos savivaldos principai 3

Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas 4

Vietos savivaldos institucijos 4

Savivaldybės taryba 6

Savivaldybės meras 9

Savivaldybės administracija 10

Savivaldybių funkcijos 11

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14

Priedas 15

Įvadas

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –

savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto

nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, bei

jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.[1]

Lietuva – demokratinė valstybė ir mes tuo galime didžiuotis.

Demokratija įtraukia piliečius į valdymo procesą bei sprendimų priėmimą.

Savivalda yra suvokiama kaip sistema, kur žmonės patys sprendžia bendrus

reikalus ir iškilusias problemas, vadovaujasi savais interesais, viską

įgyvendina bendromis pajėgomis, nepasitelkdami aukštesnės valdžios.

Piliečiai įsilieja į bendruomenės valdymą tiesiogiai ir per rinktus

atstovus. Teisė laisvai ir savarankiškai veikti reiškia savivaldybių

institucijų teisę priimti sprendimus pagal Konstituciją ir įstatymus.[2]

Šią teisę realizuoja patys savivaldybės gyventojai per išsirinktą

savivaldybės tarybą ir jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

Kad ir kaip mes norėtume, vietos savivaldos teisė irgi nėra absoliuti.

Pagrindinis apribojimas – tai, kad vietos savivalda negali kištis į

valstybės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio

(kariuomenė, diplomatija) suvereniteto klausimus, kurie ir lieka

centralizuoti.

Šio rašto darbo tikslas yra apžvelgti savivaldybės darbą, jos

struktūrą ir funkcijas. Panagrinėti praėjusių savivaldybių rinkimų

rezultatus Panevėžio mieste. Čia pateikta truputi statistinių duomenų apie

rinkimus įvykusius nuo 1995m. iki 2002m.

Vietos savivaldos principai

Vietos savivalda grindžiama devyniais pagrindiniais principais: 1)

atsakomybė rinkėjams (Savivaldybės nariai yra atsakingi ir atskaitingi

rinkėjams); 2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės

reikalus (gyventojai gali tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų

projektus, organizuojant apklausas ir t.t.); 3) savivaldybių ir valstybės

interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 4)

savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas (jos

įgyvendindamos įstatymus priima sprendimus); 5) veiklos skaidrumas (veikla

turi būti aiškiai suprantama gyventojams, jei jie reikalauja turi gauti

paaiškinimus); 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų

derinimas (savivaldybės institucijų priimti sprendimai neturi pažeisti

įstatymų garantuotų gyventojų teisių); 7) viešumas ir reagavimas į

gyventojų nuomonę (gyventojai turi teisę susipažinti su savivaldybės

institucijų priimtais sprendimais, pareikšti apie juos savo nuomonę; 8)

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų

teisėtumas (visi priimti sprendimai turi atitikti įstatymus ir kitus teisės

aktus); 9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas (priimti

sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, orumo, vyrų ir moterų

lygių galimybių. Vietos savivaldybių institucijų egzistavimas visiškai

priklauso nuo įstatymų.[3]

Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas

Politinė valstybės valdžia yra padalyta tarp centrinės, vietos

savivaldos, regionų institucijų. Valstybės teritorija visuomet yra padalyta

į administracinę arba politinę reikšmę turinčius darinius, kuriuose gyvena

gyventojai.[4] Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Unitarinė

valstybė – tai valstybė, kurioje veikia vieningos įstatymų, valstybės

administracijos, teismų sistemos, yra viena pilietybė.[5] Lietuvos

teritorija suskirstyta į šiuos administracinius vienetus: (1) apskritis –

Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosius administracinius vienetus,

kurių valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė. Apskritis

sudaroma iš savivaldybių teritorijų; (2) savivaldybes, kurios yra Lietuvos

respublikos administracinis vienetas, valdomas jos gyventojų bendruomenės

išrinktos savivaldos institucijos.[6] Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60

savivaldybių. Panevėžio apskričiai priklauso Panevėžio miesto, Biržų,

Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos.

Vietos savivaldos institucijos

Demokratinė visuomenė savivaldą suvokia kaip
savireguliuojančią

sistemą, kurioje žmonės savarankiškai ir savo atsakomybe turi teisę spręsti

reikalus vadovaudamiesi bendruomenės poreikiais ir veikiančiais

įstatymais.[7] Savivaldybė yra pagrindinė institucija tvarkanti vietos

savivaldos reikalus. Vietos savivaldybei būdingi šie požymiai: 1) apibrėžta

teritorija (vietos savivaldos teisė visuomet įgyvendinama tam tikroje

teritorijoje, savivaldybių teritorija sutampa su valstybės teritoriniais

administraciniais vienetais; 2) juridinio asmens statusas (savivaldybės ir

jos institucijų įsteigti juridiniai asmenys turi tenkinti viešuosius

interesus); 3) Gyventojų bendrumo pagrindas – jų gyvenimas toje pat

teritorijoje ( tai ne kraujo, ideologiniai ar ekonominiai ryšiai, bet

žmonių gyvenimas toje pačioje erdvėje, teritorijoje; 4) bendras tikslas (

vietos savivaldybių tikslas – rūpintis vietos bendruomenės interesais,

reikalais.

Lietuvos Respublikoje nuo 1995m. veikia vieno lygio vietos

savivaldybių sistema, kuriai priklauso miestai ir rajonai.[8] Nuo 1995m.

prasidėjo savivaldybių teritorijų reforma. Gyventojams dažnai nepatinka,

kad yra keičiamos savivaldybių ribos, nes tai kartais sukelia jiems

nepatogumų. Taip įvyksta dėl reformos skubotumo ir neatsižvelgimo į

gyventojų nuomonę.

Savivaldos institucijos yra: 1) renkamoji atstovaujamoji – tai

savivaldybės taryba, 2) vykdomosios – tai savivaldybės meras arba

savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu), 3)

kontrolės – tai savivaldybės kontrolierius. Kontrolierius, neviršydamas

Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų,

prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai,

tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat

savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Panevėžio savivaldybės

kontrolieriaus tarnybai šiuo metu vadovauja Savivaldybės kontrolierius

Marija Danutė Kažukauskienė. Savivaldybės kontrolierius į šias pareigas

skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu

penkeriems metams. Kontrolieriaus tarnybos veiklos uždavinius įgyvendina

tarnybos specialistai, kurie yra viešojo administravimo karjeros valstybės

tarnautojai (jų Panevėžio Miesto Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje

dirba 7). Iš viso Kontrolieriaus tarnyba Panevėžyje kontroliuoja 124

įmones, biudžetines įstaigas ir Savivaldybės akcines bendroves.

Kontrolieriaus tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos

savivaldybių kontrolierių asociacijos darbe.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį

susirenka naujai išrinkta taryba. Visus tarybos narius dviems metams renka

savivaldybės gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus pagal Lietuvos

Respublikos įstatymų numatytus organus. Pagrindinė savivaldybės tarybos

veiklos forma yra posėdis.

Savivaldybės taryba

Savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, kuri įgyvendina

savivaldos teisę. Savivaldybių tarybos nariai nuo 2002 metų renkami

ketverių metų kadencijai ir jų skaičius svyruoja nuo 21 iki 51. Taryba

renkama pagal proporcinį rinkimų modelį. Savivaldybės taryba po rinkimų

savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero

siūlymu – mero pavaduotoją. Meras ir mero pavaduotojas renkami slaptu

balsavimu. Be to savivaldybės taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų

laikui iš tarybos narių sudaryti vykdomąją instituciją – valdybą,

nustatydama ir jos narių skaičių. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus

įgyvendina kolegialiai savo tarybos posėdžiuose.[9]

Tarybos savarankiškoji kompetencija – tai kai taryba: (1) renka ir

atleidžia iš mero pareigų merą ir mero pavaduotoją; (2) sudaro komitetus, o

nutarusi ir valdybą, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų

pirmininkų kandidatūras; (3) nustato administracijos struktūrą, etatų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1088 žodžiai iš 3613 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.