Viljamas šekspyras biografija kūryba kūrinys hamletas
5 (100%) 1 vote

Viljamas šekspyras biografija kūryba kūrinys hamletas

Turinys:

1. Viljamo Šekspyro biografija

2. Trumpai apie parašytus kūrinius

3. Šekspyro tragedija „Hamletas“

Viljamas Šekspyras (William Shakespeare) gimė 1564 m. (tais pačiais metais, kuriais mirė italų renesanso tapybos genijus Mykolas Angelas) Stratfordo miestelyje. Apylinkės kalvos, apaugusios žaliomis giraitėmis, lygios lankos įdiegė Šekspyrui meilę gamtos, kurios paveikslus jis nupiešė savo „Žiemos pasakoje“, „Vasaros nakties sapne“ ir kt. Į jo sielą siurbėsi čia ir kaimo liaudies dainos, ir istorijos pasakojimai apie Baltosios ir Raudonosios Rožės kalvas, kurias priminė čia pat netoliese esanti Varviko garsioji pilis. O pats Stratfordo miestelis buvo skurdus, purvinas, nedidėlis, tik apie pusantro tūkstančio gyventojų. Bet jame Šekspyras gavo pamatyti gastroliuojančias teatro trupes, kurios Stratfordą dažnai lankydavo.

Tėvas Džonas Šekspyras buvo pirklys ir žemdirbys. Pamažu virto reikšmingu miestelio žmogum ir buvo išrinktas miestelio burmistru (1568). Bet ir jis ir jo žmona abudu buvo nemokyti. Jie ryžosi bent savo trečiam sūniu duoti tai, ko neturėjo patys- mokslo. Atidavė Viljamą į mokyklą, kur žiemą ir vasarą buvo mokoma, be kitų dalykų, Ovidijaus, Vergilijaus, Cicerono. Bet tėvo reikalai pablogėjo, ir jis buvo priverstas atimti sūnų iš mokslo. 14 m. turėjo vaikinas tėvui padėti. Manoma, kad šiuo metu jis uždarbiavęs, sekretoriaudamas kažkokiam advokatui.

Dar visai jaunas, vos 18 m. Viljamas vedė kažkokią Oną Hathway, aštuoneriais metais už jį vyresnę. Bet ir vedęs nemokėjo ramiai gyventi. Buvo, matyt, nemenkas nutrūktgalvis; susidėjęs su miestelio berniokajs, daužėsi po smukles, lindo medžioti į draudžiamą dvarininko Tomo Liusi parką. Kartą jį sučiupo ir gerokai pabaudė. Atsikeršydamas prieš dvarininką Šekspyras parašė aitrią satyrą ir prikalė ją prie parko vartų. Dvarininkas perpyko ir pažadėjo prie tų pačių vartų autorių pakarti. Stratforde Viljamui pasidarė per karšta. Palikęs žmoną, sūnų ir dvi dukreles, laimės ieškoti išdūmė į Londoną.

Nuo 1587 m., vadinas, nuo jo pirmųjų dienų Londone, lig 1592 m. beveik nieko apie jį nežinome. Pasakojama, kad jis vertęsis kuo galėdamas: palaikydavęs arklius svečių, kurie atjodavo ar atvažiuodavo į teatrą; dirbęs spaustuvej, buvęs režisieriaus padejėju. Tačiau visi šie pasakojimai susieja Šekspyro darbus su teatru, kur genealus vaikinas rado dirvą savo jėgoms pritaikinti. Jau 1592 m. Šekspyras yra žinomas dramaturgas, kuris nustūmęs ankstesnius žymius kūrėjus. Nuo šio laiko imė kilti jo vardas. Dramaturgo pasisekimas davė jam ir materialinės naudos. Nusipirko savo gimtajame mieste namus ir žemės; išsirūpino (1599) sau bajoro vardą. Nors Londine praleido beveik 30 geriausių savo amžiaus metų, bet jame neužtruko. Šekspyrą traukė tylus provincijos, jo gimtojo miesto gyvenimas. Ten jį gerbė Stratfordo gyventojai kaip turtingiausią miesto žmogų, ten, gal, laukė jo žmona, jaunesnioji duktė Judita, 28 metų, dar netekėjusi mergina; vyresnioji duktė Zuzana jau buvo ištekėjusi, o vienintelis sūnus Hamnetas dar vaikas buvo miręs. Nuo 1609 m. jau jis gyveno Stratforde, palaikydamas santykius su Londonu. Tik šeima kažin ar bemokejo dramaturgą suprasti. Žmoną ir dukrą rado apsikrėtusias fanatišku puritonizmu, kuris kovojo su bet kokiais pasilinksminimaisir teatrais. Tėvo amatas joms rodėsi baisiausiai nuodėmingas. Gal dėl to Šekspyras dažnai lankydavo smuklę, ten girsnodavęs, kauliukais žaisdavęs, dėliojęs satyriškas epigramas arba slankiodavęs po savo sodus, medelius prižiūrėdamas.

Paskutinias savo gyvenimo metais dar išleido antrąją dukterį už vyro, už kažkokio smuklininko, taip pat jaunesnio už jaunąją ketveriais metais. Prieš mirdamas liepęs surašyti testamentą, kuriame neužmiršęs nei namiškių, nei žentų, nei jų vaikų, nei Stratfordo varguomenės, nei pagaliau savo trupės draugų artistų. Bet savo testamente nei žodžio nemini apie kūrinius. Mirė 1616 m. balandžio 23 d., tą pačią dieną, kurią buvo gimęs, tą pačią, dieną, kaip sakoma, kaip ir Servantes. Palaidotas Stratfordo bažnyčioje.

Dabartinis Stratfordas visu kuo primena Šekspyrą: gatvių vardai, Šekspyro teatras, Šekspyro biblioteka. Sodai prisotinti tų gėlių, kurios yra minimos jo dramose. Net viešbučiuose, kur paprastai sustoja turistai, kambariai pavadinti Šekspyro dramų vardais: „Oleto“, „Vasaros nakties sapnas“. Geriausias vis dėlto Šekspyro atminimas – tai jo paties pastatytas paminklas – jo kūriniai.

Šekspyro dramaturgija. Šekspyras anglų teatrą jau rado sukurtą. Prieš jį dirbo Kyd, Greene. Lodge. Marlowe ir kt. , kurie išaugino psichologinį ir realistinį teatrą. Jų įtakoje Šekspyras pradėjo savo teatro karjerą. Tolimesnis šaltinias, iš kurio srovena įtaka Šekspyrui ir jo amžininkams bei pirmtakams, buvo Romėnų Torencijus ir Seneka. Bet juo toliau, juo Šekspyras daros savarankiškesnis ir vis individualiau rodo savo individualiąsias žymes.

Šitoje jo kūrybos evoliujijoje skiria paprastai keturis periodus. Pirmajam, kuriame dar stipriai reiškėsi jo pirmtakų ir romėnų įtaka (1587-1592), priskiriami šie veiklai: “Andronikas”, pora istorinių dramų (“Henrikas VI” ir “Ričardas III”),4 komedijos (“Klaidų komedija”, “Tuščios meilės pastangos”,
“Du Veroniečiai” ir kt.) tragedija “Romeo ir Džiuljeta”. Antrasis periodas yra jo darbas 1592-1609 m.; šiuo tarpu rašytojo talentas dar savarankiškesnis; jis rašo istorines dramas apie Lankasterius (“Henrikas IV,V,VIII”, “Karalius Jonas”), Valencijos Pirklį ir šešias komedijas ( “Vasaros nakties sapną”, “Daug triukšmo dėl nieko”, “Dvyliktąją naktį” ir kt.) Trečiasis periodas yra produktingiausi 1601-1609 metai; šiam laikotarpiui priklauso didžiausios tragedijos: “Cezaris”, “Hamletas”. “Oletas”, “Karalius Lyras”, “Makbetas”, “Antonijus ir Kleopatra” ir kt. Šito laikotarpio tragedijose vyrauja didžiausias pesimizmas. Į gyvenimo galą tas pesimizmas atslūgsta. Tamsieji debesys nuslenka, nors poeto pasaulio dangus ir nepragiedrėja. Dramaturgas ima daugiau skendėti gamtos peizažuos, o pesimizmo vietoi pasitenkina tylia, rezignuojančia melancholija. Tai Šekspyro ketvirtas kūrybos periodas, kuriam tenka “Cimbelina”. “Žiemos pasaka”, “Audra”.

Jau chronologiškai suminint Šekspyro kūrinius lengva buvo pastebėti, kad jo draminius veikalus galime suskirstyti tokiomis rūšimis: istorinės dramos, komedijos ir tragedijos. Bet paminėtina, kad Šekspyras yra palikęs dar pluoštą sonetų ir epinių kūrinėlių. Taigi Šekspyras yra plataus masto rašytojas.

Istorinėmis dramomis Šekspyras sudėjo duoklę atgyjančiam anglų patriotizmui. Komedijų žanre randama daug renesanso laikų žaismo, muzikos, jausmų švelnumo. Tai duoklė epochai. Bet ir jose iškyla pamėgimas žmonių paveikslus, tipus kurti.

Foną savo dramoms Šekspyras piešia iš pačios Anglijos praeities, iš kaimynų gyvenimo, iš antikinio pasaulio arba sukuria fantastišką pasaulėlį. Tačiau Šekspyro kūryboje svarbu ne paimtoji medžiaga, o žmonės, charakteriai. Jo charakteriai labai sudėtingi, tačiau kiekvienas vis kitoks. Niekas nemoka taip individualizuoti žmogų kaip Šekspyras. Dantė aukštesnis už jį idėjų kilnumu ir gilumu, Goethė jausmų nuoširdumu, bet niekas nesusilygina su juo mokėjimu įsigyventi į kiekvieną žmogų.

Nors Šekspyro charakteriai labai įvairūs, tačiau tame margume gali rasti ir bendrų bruožų, kurie charakterizuoja jų herojus ir kuriais jis skiriasi nuo kitų kūrėjų. Šekspyro veikėjai yra šios žemės žmonės. Jie rūpinasi tik šio gyvenimo reikalais. O kas bus po jo, per daug dėl to nesigraužia. Šekspyro žmonės gyvena ne protu, bet aistromis, širdyje verda visas aistrų katilas. Tos aistros ir valdo žmogų. Tokiu būdu Šekspyras įdeda žmogaus likimą į paties žmogaus širdį, tuo tarpu kai Safoklui likimas yra atskira, nuo žmogaus nepriklausanti būtybė. Žmogaus prigimtyje Šekspyras pastebi daugiau baisiųjų aistrų, ypač jį valdo garbėtroška ir valdžios noras, toliau eina pavydas, šykštumas, meilės aistra. Jos šėlsta žmogaus prigimtyje, kaip ugnis, ir sunaikina dėkingumą, artimo meilę, dukters, žmonos meilę, net patriotizmą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1256 žodžiai iš 3739 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.