Vilniaus astronomijos obstervatorijos istorija
5 (100%) 1 vote

Vilniaus astronomijos obstervatorijos istorija

VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJAIštakos

Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia

akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški

originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių

pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą

laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos

galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.Atgimimo epochos įtaka

Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu ir

kultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių

mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniuje

praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universiteto

profesorius, Mikalojaus Koperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-

1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Koperniko

mokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto

(1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas De

Revolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retiko

rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui.

Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-

16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europos

universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto

poreikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetą

Vilniuje.Astronomija 16-17a. universitete

Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo

krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą

pirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra.

Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo,

nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir

kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma

astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos

profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje

išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas

Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir

astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas.

Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai Jonas

Rudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktate

Illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yra

aprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje.

Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knyga

Centuria Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šioje

knygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateikta

išsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai,

tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų.Observatorijos įsteigimas

Spartų mokslo vystymąsi sustabdė 17a. pabaigoje prasidėję karai. Karo meto

negandos atnešė į šalį badą ir marą ir sugriovė šalies ūkį. Vis dėl to,

Švietimo epochos idėjos veikė ir Lietuvos visuomenę. Aukštuomenės tarpe

tapo madinga remti meną ir mokslą. 18a. viduryje ėmė atsigauti ir Vilniaus

universitetas. 1752 metais po studijų Vienoje ir Prahoje į Vilnių grįžta

žymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas (1714-1758).

Jis parengė astronomijos observatorijos projektą ir iš turtingos didikės ir

labdarės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės (1700-1768) gavo lėšų jos

statybai. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvo

pastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorija

sudare Baltoji salė, užimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas,

užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai.

Graži šių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus ir

šiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila

(1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektorių

padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrausko

astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjo

Mėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustate observatorijos

geografinę platumą.Observatorijos suklestėjimas 18a.

18 a. pabaiga buvo Astronomijos observatorijos suklestėjimo amžius. Ji

išgarsėjo tuometinio jos direktoriaus Martyno Odlianickio-Počobuto (1728-

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 643 žodžiai iš 2142 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.