VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJAIštakos
Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia
akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški
originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių
pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą
laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos
galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.Atgimimo epochos įtaka
Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu ir
kultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių
mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniuje
praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universiteto
profesorius, Mikalojaus Koperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-
1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Koperniko
mokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto
(1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas De
Revolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retiko
rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui.
Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-
16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europos
universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto
poreikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetą
Vilniuje.Astronomija 16-17a. universitete
Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo
krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą
pirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra.
Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo,
nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir
kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma
astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos
profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje
išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas
Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir
astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas.
Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai Jonas
Rudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktate
Illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yra
aprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje.
Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knyga
Centuria Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šioje
knygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateikta
išsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai,
tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų.Observatorijos įsteigimas
Spartų mokslo vystymąsi sustabdė 17a. pabaigoje prasidėję karai. Karo meto
negandos atnešė į šalį badą ir marą ir sugriovė šalies ūkį. Vis dėl to,
Švietimo epochos idėjos veikė ir Lietuvos visuomenę. Aukštuomenės tarpe
tapo madinga remti meną ir mokslą. 18a. viduryje ėmė atsigauti ir Vilniaus
universitetas. 1752 metais po studijų Vienoje ir Prahoje į Vilnių grįžta
žymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas (1714-1758).
Jis parengė astronomijos observatorijos projektą ir iš turtingos didikės ir
labdarės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės (1700-1768) gavo lėšų jos
statybai. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvo
pastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorija
sudare Baltoji salė, užimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas,
užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai.
Graži šių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus ir
šiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila
(1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektorių
padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrausko
astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjo
Mėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustate observatorijos
geografinę platumą.Observatorijos suklestėjimas 18a.
18 a. pabaiga buvo Astronomijos observatorijos suklestėjimo amžius. Ji
išgarsėjo tuometinio jos direktoriaus Martyno Odlianickio-Počobuto (1728-
1810) pastangomis. Baigęs mokslus Vilniaus universitete, jis išvyko į