Vincas mykolaitis-putinas
5 (100%) 1 vote

Vincas mykolaitis-putinas



Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893m. sausio 6d. Pilotiškių kaime, Marijampolės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigęs 4 klases, 1909m. V.Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1911m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį Šaltinyje.Vėliau eilėraščius spausdino Šaltinyje, Ateityje, Draugijoje. Nors kunigų seminariją baigdamas V.Mykolaitis-Putinas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915m. įsišventino kunigu. Pastoracinio darbo nedirbo ir 1915-1917m. toliau mokėsi Petrapilio dvasinėje akademijoje. Čia artimai susipažino su J.Baltrušaičio rusiška lyrika, domėjosi rusų simbolistų poezija, rašė eilėraščius Ateities Spinduliams ir Lietuvių Balsui. 1917m. Petrapilyje pasirodė pirmasis V.Mykolaičio-Putino lyrikos rinkinys Raudoni Žiedai su poema Kunigaikštis Žvainys. V.Mykolaitis-Putinas gavo stipendiją (per Amerikos lietuvių Tautos Fondą) mokslams tęsti Vakarų Europoje. 1918m. jis išvyko į Šveicariją. 1918-1922m. Friburgo universitete studijavo filosofiją, filosofijos ir meno istoriją, literatūrą. Universitete V.Mykolaitis-Putinas visai subrendo kūrybiškai: parašė apsakymų, dramą, nemažai poezijos. 1922m. apgynė disertaciją apie V.Solovjovo estetiką. Gavęs filosofijos daktaro laipsnį, 1922-1923m. ruošėsi profesūrai Miuncheno universitete, studijuodamas literatūros bei meno problemas.

1923-1929m. V.Mykolaitis-Putinas dėstė Lietuvos universitete naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą ir estetiką. 1924-1932m. redagavo Židinį, 1925m. buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos sekretoriumi, padėjo įsteigti studentų ateitininkų meno draugijai „Šatrija“, parašė dramų, išleido poezijos rinkinį Tarp dviejų aušrų (1927). 1931m. V.Mykolaitis-Putinas išvyko atostogauti į Nicą (Prancūzija), kur parašė svarbiausio savo kūrinio – romano Altorių šešėly I ir II dalį. (III dalys išleistos 1933m.).

1935m. oficialiai atsisakęs kunigystės, V.Mykolaitis-Putinas neperėjo į krikščionybės priešų eiles, pasiliko tikintis. 1936m. išleido eilėraščių rinkinį Keliai ir kryžkelės, po to poezijos kurį laiką nerašė, bet paskelbė mokslinių darbų, prozos kūrinių.

1933 – 1937m. V.Mykolaitis-Putinas buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, 1940- 1954m. Vilniaus universiteto profesorius, 1945 – 1946m. Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių literatūros instituto direktorius. 1956m. išleido rinkinį Poezija.

Mirė 1967m. birželio 7d. Kačerginėje, prie Kauno, palaidotas Vilniuje.

Vincas Mykolaitis-PutinasALTORIŲ ŠEŠĖLY

Atostogaudamas Nicoje (Prancūzija) 1931m. V.Mykolaitis-Putinas parašė romano Altorių Šešėly I ir II dalį. (Išspausdintas III dalių romanas 1933m.). Tuo laiku tai buvo didžiausia literatūrinė ir visuomeninė sensacija, nes talentingai parašytas romanas siejosi su paties rašytojo asmeninė drama. Tačiau romanas nėra V.Mykolaičio-Putino autobiografija. Autorius savo autobiografijoje taip rašo apie romano pagrindinį veikėją Vasarį: „Aš nesiginu, kad tarp Vasario ir manęs yra nemaža dvasinio panašumo – panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų, viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas… Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju.“

Romane Altorių Šešėly realistiškai vaizduojamas kūrybinės asmenybės emocinis ir intelektualinis brendimas, gvildenamos svarbios dvasinio gyvenimo problemos. Kūrinio centre – poeto kunigo Vasario asmuo. Vasario psichologinė analizė sudaro romano turinį. Vasaris yra švelnios sielos, poetinių polinkių svajotojas, idealistas, nepakenčiąs veidmainiavimo, negalįs sutilpti siauruose kunigo pareigų varžtuose. Jis nuolat kankinasi, jausdamas, kad jame nesiderina poeto talentas su pasiimtomis pareigomis, kad jis negali pažinti tikro gyvenimo. Jau nuo seminarijos laikų jis jaučia, kad jo prigimtis nesiderina su kunigo pašaukimu, bet neturi pakankamai valios iš karto nutraukti ryšius su kunigo pareigomis.

Altorių Šešėly pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje. Putinas, duodamas sudėtingą psichologinį inteligento charakterį ir paprasta natūralia forma sukurdamas plataus masto veikalą, išvedė Lietuvių literatūrą iš siauro liaudiškumo ir formalistinio klaidžiojimo. Altorių Šešėly dar tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje.

Saulėtekio giesme pagarbinti noriuDidingo gyvenimo skaistų altoriųIr dieviškos galios įkvėptą kūrybą.Kur žody minties spinduliavimu žiba,Kur varsto juodų vandenynų gelmes,Kol šviesų žemčiūgą į saulę išmes.Bet kas mano norai, jei aukuro plytosDrėgnųjų pakalnių purvu aptaškytos,O saulėj iškeltų viršūnių krislaiIr galvą ir širdį išgraužė aklai.Kūrybinių saulių kaitra nusibodo,O žvaigždės šviesiau danguje nesirodo.Tikiu visagalinčios meilės esimą,Kur mano gyvenimas buitį sau ima,Kuri motinystes dosnia krūtineKaip kūdikį peni ir globia mane -Kuri melionuos širdžių suliepsnojus,Pasauliams sukurs pažadėtuosius rojus.Bet kas gi tikėjimo pavergtas protas,Jei dvasios nežadina jausmas liepsnotas,Jei blėsta širdies židinys išgyventas -Jei meilė – heterų pigus komplimentas!Lai siaučia gyvenimas saulėtam šoky,Tu skausmą ir juodąją naktį giedoki.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 765 žodžiai iš 1374 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.