Vincas mykolaitis – putinas gyvenimas ir kuryba
5 (100%) 1 vote

Vincas mykolaitis – putinas gyvenimas ir kuryba

Pirmieji gyvenimo ir kūrybos žingsniai

Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 metų sausio 6 dieną Pilotiškių kaime, Prienų rajone rytiniame Suvalkijos pakrašty, XIX a. pabaigoje jau pa¬siekusiame tam tikros ekonominės ir socialinės pažan¬gos. Žmonės čia buvo išsiskirstę į vienkiemius, daugelis sukūrę gana tvirtus ūkius. Vincas Mykolaitis- Putinas davė pradžią gausiam Mykolaičių šeimos atžalynui. Po jo į pasaulį atėjo dar šeši sūnus ir dvi dukterys.

Apylinkių gamta buvo ne¬įspūdinga. Arti nebuvo nei ežero, nei didesnių aukštumų – vien Suvalkijos lygumos, krūmokšniai, pelkėtos žemumos. Įspūdingesnė vieta – poeto mėgstamas kalnelis, Aušrakalniu vadinamas.

Abu rašytojo tėvai – susipratę lietuviai ir kata¬likai. Tėvas kieto charakterio, atkaklus, dažnai šiurkštus, bet ambicingas, siekęs savo šeimos gero. Savo rankomis pastatė sodybą, užsodino gražų sodą, augino gerų veislių arklius. Mykolaičių ūkis buvo vienas stambesnių visoje apylinkėje. Žmonės buvo susiskirstę i vienkiemius. Juozas ir Magdalena Mykolaičiai tūrėjo 52 margus žemės. Motina kilusi iš pasiturinčios laisvųjų valstiečių šeimos, gal todėl jos giminėje buvo galima jausti lyg ir kokį dvasinį aristokratiškumą. Ji buvusi jautri, rūpestinga, tyli, mandagi, tačiau netūrėjo didelės įtakos šeimos reikaluose. Darbai jai sekėsi – jos lininis ar vilnonis verpalas būdavo nepaprastai plonas ir lygus. Svarbiausias jos rūpestis – vaikai; jų gimė devyni, tačiau ne visi išgyveno. Būsimasis poetas savo būdu ir net veidu buvo panašus į motiną.

Nuošalūs Putino tėvų namai – tvarkingi. Vaikystė, kad ir be skurdo, nebuvo skaidri. Kaimo buitis, kaip vėliau rašė savo „Atsiminimuose“ rašytojas, dvelkė prakticizmu, vienkiemiui būdingu uždarumu. Tėvai buvo už¬dari, santūrūs žmonės. Tėvas nerūkė, negėrė, visus šeimy¬nykščius spaudė prie darbo, griežtai auklėjo, bet namams stigo jaukumo, nuoširdumo.

Lietuvių literatūros klasiką Vincą Mykolaitį-Puti¬ną pamilstame bundančios jaunystės metais, skai¬tydami jo romaną „Altorių šešėly“. Šis kūrinys daug kam yra tapęs kelrode žvaigžde, vedančia į prasmingą gyvenimą. Iš jo mokomės gražiai jausti, pažinti save, ilgėtis kilnių gėrio ir grožio idealu, suvokti asmenybės vertę. Patekę į Liu¬do Vasario — jaunai sielai tokio artimo hero¬jaus — pasaulį, įžengiame ir į poezijos sritį, pra¬dedame suprasti žmogiškosios meninės indivi¬dualybės pradus, jos vidaus konfliktus, kūrybą žadinančius džiaugsmo ir skausmo išgyvenimus. Atsiranda troškimas giliau pažinti visą V. Myko¬laičio-Putino kūrybą — jo nuostabius lyrikos še¬devrus, dramas, prozą, mokslines studijas apie lie¬tuvių literatūrą, kritikos darbus, atsiminimus, pub¬licistiką, vertimus. Visa tai didžiulis dvasios lobis, pro kurį negali abejingai praeiti nė vienas apsišvietęs mūsų krašto žmogus.

V. Mykolaičio-Putino gyvenimo ir kūrybos laiko¬tarpis labai įdomus ir sudėtingas. Jis apima tris svarbius XX amžiaus revoliucinio judėjimo eta¬pus, du pasaulinius karus, kelis literatūrinės rai¬dos tarpsnius. Rašytojas savo kelią į gyvenimą pradėjo, būdamas kunigų seminarijos auklėtinis, dvasininkų luomo atstovas, bet pačiame savo kū¬rybinės veiklos įkarštyje nutraukė ryšius su kle¬rikaline aplinka, pasirinko laisvo pasauliečio me¬nininko ir mokslininko kelią, o vėliau, žlugus bur¬žuazinei santvarkai, įsijungė į tarybinių rašytojų gretas, įnešė reikšmingą indėlį į socialistinio lai¬kotarpio lituanistiką. „Tik nuolatos degdamas ir atsinaujindamas meno žmogus gali kūrybiškai sa¬ve pareikšti“,— šiuos žodžius, parašytus „Altorių šešėly“, V. Mykolaitis-Putinas patvirtino visu sa¬vo gyvenimu. Nuolatinės jo pastangos atsinau¬jinti buvo kartu siekimas išlikti pačiu savimi, ieš¬koti darnaus ryšio tarp asmenybės ir jos sociali¬nės aplinkos, tarp individualių kūrybinių troški¬mų ir pareigos savo liaudžiai, atsakomybės prieš istoriją. Gilindamiesi į tuos didžio menininko kū¬rybinės evoliucijos dėsningumus, turime progos pamąstyti ir apie daugelį bendrų mūsų kultūros raidos ypatumų sudėtingose XX amžiaus kryžke¬lėse.

1900 m. Vincas Mykolaitis pradėjo mokytis Gu¬delių pradinėje mokykloje. Tėvai jį įkurdino vie¬nos senutės dūminėje pirkelėje, kurioje vakarais-dar rusendavo balana. Mokykloje tebuvo vos 30 mokinių iš viso valsčiaus (apskritai Lietuvos pra¬dinėse mokyklose tuo metu tegalėjo mokytis tik 12% mokyklinio amžiaus vaikų).

Tolesni mokslo keliai atvedė jaunąjį Mykolaitį į žymų ano meto kultūrinį centrą — Marijampo¬lę (dabartinį Kapsuką). Nuo 1902 metų rudens jis ten lankė apskrities pradžios mokyklą, o nuo 1905 metų — gimnaziją.

1904 m. atgavus spaudos laisvę plėtėsi tautinio atgimimo judėjimas, o netrukus kraštą sudrebino ir 1905 m. revoliucijos banga. Mykolaitis dauge¬lį to meto įvykių stebėjo smalsia paauglio akimi, tačiau dažniausiai iš šalies. Laiko nuotaiką iš¬reiškė ano meto mitinguose skanduoti šūkiai: „Ša¬lin caro valdžią!“, Šešupės pakrantėse skambė¬jusios revoliucinės dainos.

Turėdamas gražų balsą ir gerą klausą, Mykolaitis dar pirmojoje gimnazijos klasėje pradėjo dainuo¬ti mokinių chore, o vėliau ir Marijampolės lie¬tuvių

e Mykolaitis garsėjo ir kaip gabus piešėjas. Ypatingai daug pagyrimų susilaukė jo nukopijuotas kunigaikščio Gedimino paveikslas. Dabar šis portretas kabo rašytojo tėviškėje kaip memorialine relikvija. „Baigęs keturias gimnazijos klases, Mykolaitis pasuko tradiciniu dideles lietuvių jaunuomenės dalies mokslo keliu. 1909 m. jis įstojo į Seinių kunigų seminarą.

Būdamas antrajame kurse, Mykolaitis-Putinas įsi¬jungė j slaptą seminaristų lavinimosi būrelį. Jo nariai studijavo Lietuvos istoriją, literatūrą, kal¬bą, ugdė savo literatūrinius ir mokslinius sugebė¬jimus. Buvo rašomi ir svarstomi referatai literatū¬ros klausimais, aptariamos naujai pasirodančios knygos ir jų recenzijos, taip pat seminaristų kū¬rybiniai bandymai.

Pradedantį poetą ėmė traukti platesni literatūros horizontai. 1913 m. jo eilėraščiai pasirodė pirmo¬jo lietuvių literatūrinio „Vaivorykštės“ žurnalo puslapiuose. Šį faktą Mykolaitis-Putinas vėliau laikė tikruoju „savo įsivesdinimu į lietuvių litera¬tūrą“. Žurnalo redaktorius Liudas Gira parašė jam skatinamąjį laišką, ragindamas ieškoti naujų te¬mų ir formų, patarė pasiskaityti F. Tiutčevo ir A. Feto poezijos. Suartėjimas su „Vaivorykšte“ reiškė aukštą jauno poeto įvertinimą ir pripaži¬nimą žymiausiame to meto lietuvių literatūros forume. Žurnalas naudojo kūriniams griežtus me¬niškumo ir profesionalumo kriterijus, savo prog¬ramoje stojo prieš rašytojų suskirstymą idėjinė¬mis srovėmis.

Anksti Mykolaitį-Putiną ėmė dominti ir lyrinio epo formos. Tarp pirmųjų jo bandymų randame dvi stambokas balades: „Dvi meilužės“ ir „Pati-žmogžudė“, kuriose romantinėmis spalvomis mė¬ginta vaizduoti žmogiškų jausmų prieštaravi¬mai, tačiau be gilesnio įprasminimo. Abu šie kū¬riniai liko užmarštyje. Poetas nedėjo jų | savo

poezijos rinkinius.

Kitokio likimo susilaukė poema „Kunigaikštis Žvainys“, parašyta 1913—1914 m. Joje, kaip ir baladėse, vaizduojamos galingos aistros, bet kar¬tu keliama ir reikšminga visuomeninė problema. Čia sprendžiamas konfliktas tarp asmeninės lai¬mės ir pareigos tėvynei.

Studijų metai

Pirmasis pasaulinis karas, įsiliepsnojęs 1914 m. rudenį, tapo pirma lemtinga Mykolaičio-Putino gyvenimo posūkio riba. Mokslas seminarijoje buvo užbaigtas paskubomis. Jos auklėtiniai kartu su tūkstančiais karo pabėgėlių traukėsi į rytus, trumpam buvo sustoję Vilniuje, vėliau Mogilio¬ve. Su seminarijos baigimo dokumentais Myko¬laitis-Putinas atsidūrė Petrograde, kur pradėjo studijuoti dvasinėje akademijoje — stambioje carinės Rusijos religinėje aukštojoje mokyk¬loje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1246 žodžiai iš 4086 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.