Vinco kreves kuryba
5 (100%) 1 vote

Vinco kreves kuryba



Į lietuvių lieratūrą Krėvė atėjo iš karto ir tvirtai atsitojo pirmosiose rašytojų gretose. Krėvės kūrybos tikslai buvo kilnūs ir dideli. Skatinamas nacionalinės savigarbos ir kitų tautų pavyzdžių, jis stengėsi sukurti lietuvių herojinį epa. Taip gimė Dainavos padavimai, ‘Šarūnas’ ir ‘Skirgaila.

Užtenka ištarti – Raigardas – ir atmintyje iškyla Vinco Krėvės užrašytieji, o kai kur gal meistro ranka ir gerokai suliteratūrinti padavimai. Tuo tarpu kalbėdami apie “Šarūną”, “Skirgailą”, “Pratjekabuddhą”, “Dangaus ir žemės sūnus”, iš karto norisi atsekti istorinius ir mitologinius šaltinius, suprasti didžiuosius autorių kankinusius klausimus, sieti juos su pasaulio literatūros patirtimi, analizuoti sudėtingai sukonstruotą tekstą. Žinoma, naivu galvoti, kad Krėvė sąmoningai laikėsi kažkokios erdvių schemos. Jam tai išėjo savaime. Todėl nėra reikalo ieškoti ir labai griežto tų erdvių atribojimo. Juolab kad, pasakodamas apie kaimą, rašytojas paliečia ir tas problemas, kurios jam Vaikystė ir jaunystė taip giliai įsirėžė į Krėvės sielą, kad jos sukeltų įspūdžių ir suformuotų moralės bei elgesio modelių negalėjo ištrinti nei didmiesčiai, nei profesoriaus bendravimas su inteligentais. Krėvei profesoriui buvo vienas malonumas miegoti daržinėje ir ministro titulai, nei aukštuomenės etiketą kruopščiai sauganti žmona, nei ant šieno, jis galėjo pasiraitęs kelnes bristi su kaimo vaikais į balą varlių gaudyti, miške čiupti į glėbį ir berniškai pabučiuoti gimnazistę, padorioje kompanijoje suriesti riebų anekdotą. Šnekėtis su kaimiečiais jam sekėsi ne blogiau, negu su kolegomis profesoriais. Kaimas gyvastingu sluoksniu nusėdo Krėvės dvasioje dėl dviejų priežasčių. Būsimasis rašytojas augo itin uždaroje erdvėje, kurią retai sudrumsdavo platesnio pasaulio įvykiai. Tokioje aplinkoje kiekvienas vietinės reikšmės faktas, nesant galimybių jo gretinti su kitais, tampa pats svarbiausias ir įstringa sąmonėn kaip vienintelis galimas. Ten jis apauga savais vertinimais, ir jį nebe taip lengvai nustelbia vėlesni įspūdžiai. Kita priežastis – skausmingas kaimo praradimas jausmas, atsiradęs po pašalinimo iš seminarijos. Nors Krėvė jautėsi teisus, bet tėvų nusivylimas ir pašaipūs kaimynų žvilgsniai stipriai žeidė jo širdį, versdami mintyse nuolat grįžti prie to, su kuo jis suėjo į konfliktą. Krėvės gimtieji Subartonys, kaip ir kiti panašūs Dzūkijos kaimai, buvo miškų ir ežerų apsupta oazė Trakų pavieto (apskrities) pakraštyje. Trakai, o už jų Vilnius – tik tolimi, retai kada pasiekiami taškai. Daugumos žmonių kelias baigdavosi valsčiaus centru Merkine ir gretimų parapijų ar filijų miesteliais: Nedinge, Alove, Liškiava, Perloja, o dažniausiai tik artimiausiais kaimais: Gudakiemiu, Maseliškėmis, Savulionimis, Raitininkais, Kučiūnais. Vaikų pasaulis buvo dar siauresnis: išvykos su tėvais į atlaidus, turgų ar pas gimines jiems nusišypsodavo kaip reta pramoga. Jų akiratis pasibaigdavo savo teritorijos riba, užgriebdamas tik kai kurias įdomesnes už jos esančias vietas: ežerus, kalvas, akmenis, šilus. Didžioji laiko dalis prabėgdavo namie su seneliais, tėvais, samdiniais, seserimis ir broliais. Senelis Jonas Kindaras (“ant jo rankų aš esu užaugęs” (Krėvė, 1981, 428), – sakė Krėvė) rašytojui įsiminė kaip “aukštas, tamsių juodų plaukų, tvirtas vyras, rimtas, sąžiningas ir darbštus ūkininkas”. Šykštūsduomenys apie šį žmogų neleidžia pamatyti jo figūros Krėvės raštuose, bet kontūrus galima užčiuopti: vaizduodamas orius, rimtus, tvirtus ir išmintingus bajorus, Šarūno ir Skirgailos patarėjus, pasižyminčius blaivia galva ir sąžiningumu, Krėvė, šalia kitų vyro idealų, galimas dalykas, turėjo prieš akis ir Joną Kindarą. “Šarūne” jis net pasinaudojo jo pravarde: vienas senas bajoras, ypač vertinantis fizinę jėgą, drąsą ir garbingumą, rašytojo vadinamas Puodžiumi. Ryškesnių pėdsakų paliko senelė. Krėvė apie ją yra taip pasakojęs jauniausiajai seseriai: “Bobutė, atvirkščiai, maža, judri, gražaus malonaus veido, be galo gero būdo, nuolaidi, didelė darbininkė, mėgėja

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 677 žodžiai iš 2175 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.