Turinys
Įvadas ……………………………………………………………………………………..3p.
Virškinimo sistema, ir ją veikiantys augaliniai preparatai……………….3p.
Natūralus procesas…………………………………………………………….3p.
Kodėl sutrinka virškinimas…………………………………………………4p.
Virškinimo sutrikimų gydymas augaliniais preparatais…………………..4p.
Išvados……………………………………………………………………………………..6p.
Literatūra………………………………………………………………………………….7p.
Įvadas
Mūsų senoliai sakydavo, kad Dievas kiekvienai ligai gydyti sukūrė po vaistažolę. Tačiau šiame technikos amžiuje esame linkę labiau pasitikėti naujais, veiksmingesniais cheminiais vaistais, o j vaistažoles žiūrime su atlaidžia šypsena, palikę teisę jomis žavėtis savo mamoms ar močiutėms.
Visgi pastaraisiais metais visame pasaulyje auga susidomėjimas natūraliais sveikatos palaikymo ir atstatymo būdais. Farmacininkai semiasi žinių ir idėjų apie vaistažolių gydomąsias savybes, panaudojimo galimybes, derinius ir receptus įvairių tautų liaudies medicinos lobynuose. Vaistinių augalų garbę apgynė ir dar kartą įrodė jų veiksmingumą ir šiuolaikinis medicinos mokslas bei daugybė visame pasaulyje atliktų klinikinių tyrimų.
Pats seniausias ir natūraliausias būdas išsaugoti vaistažolių gydomąsias savybes, kurį atrado senovės romėnų gydytojai, yra ekstrakcija, kai augalai užpilami tam tikros koncentracijos natūraliu grūdų spiritu. Ne taip kaip džiovintas vaistažoles, ekstraktus ir tinktūras galima laikyti keletą metų, o jų gydomosios savybės nesikeičia. Didelė ir ekstraktų bei tinktūrų vartojimo būdų įvairovė: galima gerti praskiedus vandeniu, įlašinus j arbatą, užlašinti ant cukraus, dėti kompresais, inhaliuoti, naudoti dezinfekcijai, vonioms bei pirtims. Labai patogu žmonėms, kuriems sunku nuryti tabletę ar kapsulę.
Vaistažolių ekstraktai bei tinktūros – saugūs, veiksmingi, nebrangūs, patogūs vartoti. Visgi tai yra vaistai, todėl norime dar kartą priminti, kad dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Prieš vartojant vaistą rekomenduojame perskaityti vaisto informacinį lapelį.Virškinimo sistema, ir ją veikiantys augaliniai preparatai.
Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kurio nors kartą gyvenime nebūtų varginę didesni ar mažesni virškinamojo trakto sutrikimai.
Žmogaus virškinimo sistemą sudaro : burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis, plonoji ir storoji žarnos bei virškinimo liaukos. Plonoji žarna sudaryta iš 3 dalių: dvylikapirštės, tuščiosios ir klubinės žarnų. Storoji žarna sudaryta iš aklosios, gaubtinės ir tiesiosios žarnų. Storojoje žarnoje yra kirmėlinė atauga. Virškinimo traktas baigiasi išange. Virškinimo liaukos yra dvi: kepenys (kurių gaminama tulžis kaupiasi tulžies pūslėje) ir kasa.
Natūralus procesas
Sukramtytas maistas iš burnos patenka j stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną, į kurią suteka kepenyse gaminama tulžis ir svarbiausios virškinimo sultys iš kasos su fermentais -baltyminėmis medžiagomis, katalizuojančiomis maisto medžiagų skilimo reakcijas virškinimo metu. Toliau maisto tyrė patenka į tuščiąją ir klubinę žarnas, paskui slenka j storąją žarną, kur Įsiurbiama nemažai vandens ir mineraliniu medžiagų bei susiformuoja išmatos.
I virškinamąjį traktą su maistu patenka ne tik maisto medžiagos, neretai užterštos bakterijomis ar virusais, taip pat ir nuodingų medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Dėl to virškinimo organai ir nukenčia – sutrikęs virškinimas pasitaiko dažnai, blogai suvirškintas maistas turi įtakos visoms virškinimo, medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos ir kai kurioms kvėpavimo takų ligoms. Nevirškinimo procesui kartojantis ar tapus nuolatiniu reiškiniu neretai susiformuoja ir pavojingos virškinimo organų ligos, kurių gydymas reikalauja daug laiko ir pastangų.
Virškinimo sutrikimai dažni, juk šiai organizmo sistemai tenka nemažas krūvis, kol maisto medžiagos suvirškinamos ir įsiurbiamos į kraują. Virškinimo sistema tirpina sudėtines maisto medžiagas ir verčia jas įsisavinti tinkama forma. Rezorbuotos maisto medžiagos su krauju patenka į audinius ir ten ląstelėse toliau perdirbamos. Šiame procese dalyvauja daug įvairių fermentų; jo metu išsiskiria šiluma, kurios dėka yra palaikoma daugiau ar mažiau pastovi žmogaus kūno temperatūra. Tam tikra sudėtinių maisto medžiagų dalis, pirmiausia baltymai ir kai kurios kitos medžiagos, panaudojama kaip statybinė medžiaga gyvybinėms organizmo struktūroms.