Visa tiesa apie es
5 (100%) 1 vote

Visa tiesa apie es

TURINYS

Europos Sąjungos institucijos ir sprendimų priėmimas 2

ES struktūra 3

Europos Sąjungos institucijų lentelė 4

Europos sąjungos institucijos:

• Europos viršūnių taryba 6

• Taryba 7

• Komisija 9

• Europos Parlamentas 13

• Teisingumo teismas 19

• Audito rūmai 20

• Ombudsmenas 21

• Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 22

• Regionų komitetas 23

• Europos investicijų bankas 24

• Europos centrinis bankas 25

• Pirmos instancijos teismas 27

• Bendrųjų reikalų taryba 28

Naudoti šaltiniai 29

Europos Sąjungos institucijos ir sprendimų priėmimas

Kaip ir kiekviena valstybė, Europos Sąjunga negalėtų funkcionuoti be įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios. Šioms funkcijoms įgyvendinti Europos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijos- Tarybą, Komisiją, Europos Parlamentą, Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus- ir dvi patariamąjį statusą turinčias institucijas- Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą. Be šių institucijų ES veikia papildomos institucijos.

Šios institucijos priima sprendimus, remiantis kuriais sukuriamas pagrindas ES funkcionavimui. Sprendimų priėmimas – tai Europos Bendrijų teisės aktų ir kitokių nutarimų priėmimo tvarka.

ES struktūra

Europos Sąjungos institucijų lentelė

Institucija Apibūdinimas Funkcijos ir tikslai Sudėtis Kadencijos laikas Darbo vieta Adresas

Europos viršūnių taryba ES valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas, turintis aukščiausią politinės ES vadovybės statusą Sprendžia pačius svarbiausius klausimus: priima politinius sprendimus, tvirtina parengtus susitarimus ir dokumentus, nubrėžia pagrindines kitų institucijų veiklos gaires Faktiniai valstybių lyderiai, Komisijos pirmininkas ir vienas jo pavaduotojas; svečio teisėmis – Europos Parlamento pirmininkas Du kartus per metus ES pirmininkaujančioje šalyje baigiantis jos pirmininkavimo kadencijai Rue de la Loi 175, B-1048 Brussels

Taryba Pagrindinė ES institucija, vykdanti ES įstatymų leidimo funkciją Tarybai priklauso galutinio sprendimo dėl visose ES valstybėse privalomų teisės aktų priėmimo teisė; Taryba užtikrina bendrą Europos Sąjungos veiklos koordinavimą, atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei Teisingumo ir Vidaus reikalų srityse. Kiekvienos valstybės-narės įgaliojimus turintys ministrai. Priklausomai nuo darbotvarkės klausimo valstybes nares atstovauja skirtingų sričių ministrai. Susitikimai vyksta kartą per mėnesį (Bendrųjų reikalų taryba, Ekonomikos ir finansų taryba), kas tris mėnesius ar rečiau – visos kitos tarybos Briuselis, išskyrus balandį, birželį ir spalį, kuomet susitikimų vieta tampa Europos Centras Liuksemburge Rue de la Loi 175, B-1048 Brussels

Komisija Pagrindinė ES institucija, atliekanti vykdomosios valdžios funkcijas ir atsakinga už ES politikos įgyvendinimą. Inicijuoja ES politiką ir atstovauja bendriems ES interesams;

prižiūri ES sutarčių laikymąsi visose valstybėse narėse bei jos principų ir straipsnių efektyvų įgyvendinimą;

įgyvendina ES politiką ir veda tarptautines prekybos ir bendradarbiavimo derybas. 20 Komisijos narių, kurie vadovauja 25 generaliniams direktoratams ir 10 tarnybų, suskirstytų pagal veiklos sritis. 5 metai Briuselis

Liuksemburgas (Eurostat ir „Oficialusis leidinys“) Rue de la Loi 200, B-1049 Brussels

Parlamentas Pagrindinė ES institucija, susidedanti iš 626 tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinktų atstovų, kurių pagrindinis tikslas- Sąjungoje atstovauti ES piliečių interesus Remdamasis keturiomis įstatymų priėmimo procedūromis dalyvauja įstatymų leidimo srityje; tvirtina ir kontroliuoja biudžetą; kontroliuoja vykdomąją valdžią 626 nariai, renkami tiesioginiais visuotinais rinkimais visų 15 valstybių narių piliečių 5 metai Liuksemburgas (Sekretoriatas)

Strasbūras (kasmėnesiniai plenarinių sesijų posėdžiai)

Briuselis (papildomi plenariniai posėdžiai, parlamento komitetų posėdžiai) General Secretariat of the European Parliament, L-2929 Luxembourg

Teisingumo Teismas Pagrindinė ES institucija, aiškinanti ES teisės aktus ir sprendžianti ginčus dėl ES sutarčių vykdymo ir laikymosi Užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktų interpretavimas ir įgyvendinimas neprieštarautų Europos Bendrijų steigimo sutartims. 15 teisėjų, skiriamų bendru valstybių narių susitarimu, bei 9 generaliniai advokatai 6 metai, kas treji metai pusė teisėjų skiriama iš naujo. Liuksemburgas L-2925 Luxembourg

Audito Rūmai Pagrindinė ES institucija, prižiūrinti ES lėšų panaudojimą Kontroliuoti visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą, kontroliuoti ES biudžetą, visas ES pajamas ir išlaidas; konsultuoti- rengiant naują ES biudžeto projektą, teisės aktų projektus, nustatant ES politikos įgyvendinimo finansinius instrumentus. 15 narių 6 metai Liuksemburgas 12, Rue Alcide De Gasperi, L-1615 Luxembourg

Europos centrinis bankas ES institucija, atsakinga už ES bendros pinigų politikos vykdymą Palaikyti bendro ES piniginio vieneto euro stabilumą; vykdyti ES
pinigų politiką, garantuoja kainų stabilumą. Valdytojų taryba (visi nacionalinių centrinių bankų valdytojai ir valdybos nariai), valdyba (Banko pirmininkas, jo pavaduotojas ir keturi nariai) ir bendroji taryba (pirmininkas, jo pavaduotojas ir ES nacionalinių centrinių bankų valdybų pirmininkai). 8 metai (valdybos nariai) Frankfurtas prie Maino Postfach 16 03 19

D-60066 Frankfurt am Main

Germany

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ES konsultacinė institucija, ES lygmeniu atstovaujanti svarbiausioms interesų grupėms ir teikianti konsultacijas kitoms ES institucijoms ES lygmeniu atstovauti svarbiausioms interesų grupėms (darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir pan.) ir teikti konsultacijas pagrindinėms sprendimus priimančioms institucijoms 222 nariai, atrenkami iš darbdavių, samdomų darbuotojų bei įvairių interesų grupių 4 metai Briuselis Rue Ravenstein 2. B-1000 Brussels

Europos investicijų bankas Autonomiška ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo projektus siekiant užtikrinti subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, sanglaudą ir integraciją Rūpinasi subalansuotu ES plėtojimu ir integracija; finansuoja investicijų projektus; teikia kreditus mažiau išsivysčiusiems regionams plėtoti Valdytojų taryba (sudaro po 1 ES valstybės narės atstovą)

Direktorių taryba (banko pirmininkas, 7 pirmininko pavaduotojai ir ES valstybių atstovai) 5 metai (direktorių taryba) Liuksemburgas 100 Boulevard Konrad Adenauer, L-2950 Luxembourg

Pirmosios instancijos teismas ES institucija, įkurta siekiant sumažinti darbo apimtį Teisingumo Teismui Nagrinėja ginčus tarp Komisijos ir asmenų bei verslo įmonių, taip pat ginčus su Komisija pagal 1952 metais įsigaliojusią Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį ir administraciniai nesutarimai tarp bendrijos ir jos įstaigų darbuotojų. 15 teisėjų 6 metai Liuksemburgas Court of Justice of the European Communities

Palais de la Cour de justice

Boulevard Konrad Adenauer

Kirchberg

L-2925 Luxembourg

Regionų komitetas Konsultacinė ES institucija, turinti užtikrinti regioninės ir vietos valdžios struktūrų interesų atstovavimą ir jų įtaką integracijos procesui Atsako už informacijos, konsultacijos ir rekomendacijos teikimą kitoms ES institucijoms (švietimo ir jaunimo reikalai, kultūra, sveikatos apsauga, transeuropiniai tinklai, ekonominė ir socialinė sanglauda klausimais), išsakant vietos ir regionų valdžios nuomonę dėl ES siūlymų, tiek informuojant savo piliečius apie Europos integracijos procesus 222 nariai, atstovaujantys ES valstybių narių vietos ir regionų valdžių institucijoms

Vadovauja – 36 narių prezidiumas 4 metai Briuselis Rue Belliard 79, B-1040 Bruxelles

Ombudsmenas Europos Parlamento skiriamas ES pareigūnas, kurio užduotis – nagrinėti skundus dėl ES institucijų veiksmų Priima ES piliečių arba kiekvieno fizinio ar juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose arba įstaigose, veda tyrimus Europos Parlamento skiriamas pareigūnas 5 metai Strasbūras The European Ombudsman

1 avenue du Président Robert Schuman

B.P. 403

F-67001 Strasbourg Cedex



Europos viršūnių taryba

Europos viršūnių taryba (angl. European Council, pranc. Conseil européen, vok. Europäischer Rat) – Europos Sąjungos valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas. Paprastai Europos viršūnių tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne oficialūs valstybių lyderiai: Prancūzijai ir Suomijai atstovauja valstybių vadovai, t. y. prezidentai, kitoms šalims – vyriausybių vadovai, taip pat dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas iš jo pavaduotojų, o kaip svečias neretai ir Europos Parlamento pirmininkas.

Europos viršūnių tarybos susitikimai reguliariai vyksta nuo 1974 m., nes įkurti tokią politinę instituciją Europos Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta. Tačiau tais atvejais, kai pagrindinė Bendrijoje sprendimus priimanti institucija, Taryba (atsižvelgiant į sudėtį dažnai dar vadinama Ministrų Taryba), neįstengdavo priimti svarbių sprendimų, ginčus išspręsdavo EB valstybių „viršūnės“, t. y. valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas. Iki 1974 m. pabaigos, t. y. per beveik dvidešimt Bendrijos egzistavimo metų, buvo įvykę tik septyni tokie susitikimai, tad 1974 m. gruodžio mėn. buvo nuspręsta juos rengti reguliariai tris kartus per metus, o patį susirinkimą pavadinti Europos viršūnių taryba*. Nors Europos viršūnių taryba de facto pradėjo veikti nuo 1974 m., bet teisiškai jos egzistavimas buvo įformintas 1987 m. įsigaliojusiame Suvestiniame Europos akte. 1993 m. įsigaliojusi Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis jai suteikė aukščiausios politinės Europos Sąjungos vadovybės statusą. Reguliarių metinių susitikimų skaičius sumažintas iki dviejų per metus, tačiau susitarta, jei iškiltų reikalas, rengti neeilinius susitikimus.

Paprastai reguliarūs Europos viršūnių tarybos susitikimai rengiami kas pusmetį ES pirmininkaujančioje šalyje baigiantis jos pirmininkavimo kadencijai (t. y. birželio ir gruodžio mėn.) ir trunka dvi dienas. Neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą. Europos viršūnių taryba sprendžia pačius svarbiausius klausimus: priima politinius sprendimus, tvirtina parengtus susitarimus ir dokumentus,
nubrėžia pagrindines kitų institucijų veiklos gaires. Europos viršūnių taryba visus sprendimus priima bendru sutarimu, todėl į darbotvarkę paprastai įtraukiami tie klausimai, dėl kurių nuomonės yra iš anksto suderintos arba jos labai artimos kompromisui. Nepavykus sutarti kokiu nors klausimu, jis paprastai atidedamas, o kitoms institucijoms nurodoma ieškoti visoms valstybėms priimtino sprendimo. Susitikimuose kartu su valstybių ar vyriausybių vadovais dažniausiai dalyvauja užsienio reikalų ministrai.

Nuo 1994 m. į Europos viršūnių tarybos susitikimus (o tiksliau – antrąją jų dieną) kviečiami ir asocijuotųjų valstybių kandidačių politiniai lyderiai, kuriems paprastai surengiamas trumpas susitikimas (darbiniai pietūs) su Europos viršūnių taryba.

* Lietuviškas termino vertimas nėra pažodinis, kadangi Europos Tarybos vardu yra pavadinta kita beveik visas Europos valstybes jungianti tarptautinė organizacija. Darinys „Europinė Taryba“ yra nevartotinas kaip nelogiškas, nes tuomet ir terminą „Europos Sąjunga“ (angl. European Union, pranc. Union européenne, vok. Europäische Union) reikėtų keisti į „Europinę Sąjunga“, terminą „Europos Parlamentas“ (angl. European Parliament, pranc. Parlement européen, vok. Europäisches Parlament) – į „Europinį Parlamentą“ ir t. t. Terminas „Europos viršūnių taryba“ taip pat turi trūkumų, nes kyla problemų dėl teisingo jo vertimo iš lietuvių kalbos į kitas kalbas. Be to, perkeltinė žodžio „viršūnės“ reikšmė daro problemišką viso termino vartojimą oficialiuose teisiniuose dokumentuose. Tačiau šiuos trūkumus kompensuoja tai, kad net pažodinis atgalinis termino vertimas iš lietuvių kalbos neiškreipia paties reiškinio esmės. Tuo tarpu oficialiuose tekstuose, kuriuose painiavos tikimybė yra menka ir kurių nėra labai daug, vis dėlto tikslingiausia vartoti terminą „Europos Taryba“. – Sudarytojo (Gedimino Vitkaus) pastaba.



Europos taryba

Taryba (angl. Council of Europe, pranc. Conseil de l’Europe, vok. Europarat) – Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija, priimanti svarbiausius ES teisės aktus. Taryba užtikrina bendrą Europos Sąjungos veiklos koordinavimą, atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei Teisingumo ir Vidaus reikalų srityse.

Tarybos struktūra

Tarybą sudaro kiekvienos ES valstybės narės įgaliojimus turintys ministrai. Priklausomai nuo darbotvarkės klausimo, valstybes nares atstovauja skirtingų sričių ministrai- žemės ūkio, biudžeto, kultūros, ekonomikos ir finansų, švietimo, energetikos, aplinkos apsaugos, teisingumo ir pan. Dėl šios priežasties Taryba kartais vadinama Ministrų Taryba. Ministrai turi atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams, tačiau Tarybos priimti sprendimai negali būti atšaukti.

Bendrųjų reikalų, ekonomikos ir finansų reikalų, žemės ūkio ministrai renkasi kartą per mėnesį, likusių sričių ministrai – du-keturis kartus per metus priklausomai nuo svarstytinų klausimų svarbos.

Taryba renkasi Briuselyje, Tarybos pastate, išskyrus balandį, birželį ir spalį, kuomet susitikimų vieta tampa Europos Centras Liuksemburge.

Kiekviena valstybės narė turi Briuselyje savo nuolatinę Misiją su joje dirbančiais diplomatais ir nacionalinių ministerijų atstovais. Valstybių-narių delegacijų vadovai kartą per savaitę susitinka Nuolatinių atstovų komitete, žinomame COREPER vardu. Komitetą sudaro dvi dalys- vieną sudaro nuolatiniai atstovai, kitą- nuolatinių atstovai pavaduotojai. COREPER yra atsakingas už pasiruošimą ministrų susitikimui, t.y. ruošia sprendimus, kurie turi būti priimti ministerijų lygiu. Žemės ūkio ministrų susitikimui ruošiasi atskiras Specialus žemės ūkio komitetas.

Sprendimų priėmimas

Priklausomai nuo svarstomos politinės srities, Taryba priima sprendimus trejopai: vienbalsiai, paprasta dauguma ir kvalifikuota dauguma. Vieningas sprendimas priimamas svarstant dalį klausimų, susijusių su ES pirmuoju ramsčiu (pvz., mokesčių, pramonės, kultūros, regionų ir struktūrinių fondų klausimai), beveik visus klausimus, susijusius su antruoju ramsčiu (bendroji užsienio ir saugumo politika) ir visus klausimus, susijusius su trečiuoju ramsčiu (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse).

Kvalifikuotos daugumos balsavimas taikomas daugumai pirmajam ramsčiui priimamų sprendimų (žemės ūkio, energetikos, transporto, gamtosaugos, žvejybos, vartotojų teisių ir pan.).

Paprastos daugumos balsavimas taikomas retai ir sprendžiant tik procedūrinius Tarybos posėdžių klausimus.

Kvalifikuotos daugumos balsavimas numato skirtingą balsų skaičių valstybėms narėms. Balsų skaičius proporcingai priklauso nuo valstybės nario dydžio. Balsų pasiskirstymas:

• Didžioji Britanija 10

• Italija 10

• Prancūzija 10

• Vokietija 10

• Ispanija 8

• Belgija 5

• Graikija 5

• Olandija 5

• Portugalija 5

• Austrija 4

• Švedija 4

• Airija 3

• Danija 3

• Suomija 3

• Liuksemburgas 2

Bendra balsų suma- 87.

Kvalifikuota balsų dauguma turi vieną ypatybę. Priimta kvalifikuota balsų daugumą laikyti 62 balsus. Tiek balsų surinkti reikia, jeigu teisės aktą siūlo Komisija. Visais kitais atvejais sprendimas laikomas priimtu tik tuomet, kai 62 balsų daugumą surenka ne mažiau kaip 10 valstybių.

Pirmininkavimas

Remiantis
principu Tarybai pirmininkauja ta valstybė narė, kuri tuo metu pirmininkauja Europos viršūnių tarybai bei Europos Sąjungai. Kas pusė metų (pradedant nuo sausio 1 d. ir liepos 1 d.) keičiasi pirmininkaujanti šalis. Tarybos posėdžiams pirmininkauja atitinkamos srities ministras.

Pirmininkavimas:

Metai Pirmas pusmetis Antras pusmetis

1999 Vokietija Suomija

2000 Portugalija Prancūzija

2001 Švedija Belgija

2002 Ispanija Danija

2003 Graikija



Komisija

Komisija (angl. European Commission, pranc. Commission européenne, vok. Europäische Kommission)- vykdančioji Europos Sąjungos institucija. „Komisijos“ terminas atsirado pasirašius 1992 metais Mastrichto sutartį. Iki tol buvo vartojamas „Europos Bendrijų Komisija“ terminas, oficialiai atsiradęs 1967 m. liepos 1 d., įsigaliojus sutarčiai, kuri apjungė visų trijų Bendrijų (Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energetikos bendrijos) administracijas.

Komisijos funkcijos

Komisija atlieka tris pagrindines funkcijas: inicijuoja siūlymus teisės aktų leidimo srityje; prižiūri ES sutarčių vykdymą; įgyvendina Europos Sąjungos politiką.

1. Įstatymo inicijavimo funkcija

Komisija inicijuoja Europos Sąjungos politiką ir atstovauja bendriems Europos Sąjungos interesams.

Įstatymų leidybos srityje Komisijai tenka įstatymo inicijavimo vaidmuo; svarbiausius sprendimus įstatymų leidybos srityje priima Taryba, kuri bendradarbiavimo ir konsultacijų procedūrų su Europos Parlamentu būdu priima sprendimus.

Dėl Romos sutartyje numatytos teisės inicijuoti įstatymus, Komisija turi teisę siūlyti naujus teisės aktus. Siūlymą apsprendžia Komisijos supratimas to, kas yra tuo metu reikalingiausia Sąjungai ir jos piliečiams. Siūlymai liečia tokias svarbias Europos Sąjungai sritis kaip prekyba, industrija, socialinė politika, žemės ūkis, aplinkos apsauga, regioninis vystymas ir pan.

Komisija konsultuojasi su vyriausybių, industrijos, prekybos sąjungų, įvairių interesų grupių atstovais. Šios konsultacijos nemaža dalimi nusprendžia, kokį pasiūlymą Europos Sąjungos Tarybai pateiks Komisija.

Priimant pasiūlymus Komisija laikosi subsidiarumo principo (sprendimų priėmimo principas, teigiantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi) tik tais atvejais, kai akivaizdu, jog šį teisės aktą galės efektyviau įgyvendinti Europos Sąjunga, o ne valstybės narės.

Komisijai pateikus siūlymą Tarybai bei Europos Parlamentui prasideda konsultacijos bei bendras darbas. Komisijai pritarus Taryba gali daryti korektyvas siūlyme remiantis kvalifikuotos balsų daugumos balsavimu (jeigu Komisija nesutinka, tuomet reikia vienbalsio Tarybos narių balsavimo). Europos Parlamento nuomonė siūlymo atveju yra svarbi, todėl Komisija turi į ją atsižvelgti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2481 žodžiai iš 8236 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.