|Valstybinė |olandų (Fryzijoje – fryzų) |
|kalba | |
|Sostinė |Amsterdamas, Haga |
|Didžiausias |Amsterdamas |
|miestas | |
|Valstybės |Beatričė |
|vadovai |Karalienė |
| |Jan Peter Balkenende |
| |Ministras Pirmininkas |
|Plotas | |
| – Viso |41 526 km² (131) |
| – % vandens |18,41% |
|Gyventojų | |
| – 2005 liepa |16 407 491 (58) |
|(progn.) |395,11/km² (14) |
| – Tankumas | |
|BVP |2004 (progn.) |
| – Viso |481,10 mlrd. $ (22) |
| – BVP |29 500 $ (14) |
|gyventojui | |
|Valiuta |Euras |
|Laiko juosta |UTC +1 |
| – Vasaros |UTC +2 |
|laikas | |
|Nepriklausomybė|nuo Ispanijos |
|Paskelbta |1568 gegužės 23 |
|Pripažinta |1648 sausio 30 |
|Valstybinis |Olandijos himnas |
|himnas | |
|Interneto kodas|nl |
|Šalies tel. |31 |
|Kodas | |
OLANDIJA
BENDRA INFORMACIJA IR GEOGRAFINĖS ŽINIOS Oficialus valstybės pavadinimas: Nyderlandų Karalystė. Konstitucinė
sostinė – Amsterdamas, tačiau vyriausybės rezidencija ir karalių rūmai –
Hagoje. Nyderlandai yra konstitucinė monarchija su parlamentine sistema.
Kiekvienais metais balandžio 30 dieną švenčiama nacionalinė šventė –
Karalienės diena (Koninginnedag).
GEOGRAFIJA
Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros. Plotas – 41 863 kv.km. (su
vidaus vandenimis). Žemiau jūros lygio yra 27 proc. šalies teritorijos.
Autonominės Nyderlandų Karalystės dalys – Olandijos Antilai (5 salos Karibų
jūroje), bendras plotas – 800 kv. km ir Aruba (Karibų jūroje netoli
Venesuelos krantų) – 193 kv.km. Nepaisant to, kad valstybė nėra didelė,
pasaulyje Nyderlandai užima šeštąją vietą pagal eksporto ir investicijų
apimtis. Valstybė skirstoma į 12 provincijų.
Geografiniai ekstremumai:
Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas)
žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217
km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias
taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.
Klimatas:Vyrauja Atlanto jūrinis klimatas su šiltomis žiemomis ir vėsiomis
vasaromis; dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų
dienų per metus; stiprūs vakarų vėjai; vidutinė oro temperatūra sausį ir
liepą ºC: +2,5 ir +16,5.
Gyventojai:2003 m. duomenimis, Olandijoje gyvena 16,254 mln. gyventojų. 89 proc.
gyvena miestuose. Gyventojų tankumas 450 žm./ 1 kv.km. (be vidaus vandenų)
– didžiausias Europoje, neskaitant mikrovalstybių. Šiuo metu daugiau negu 5
proc. gyventojų sudaro kitataučiai.
Nyderlanduose gyvena 95% etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro
Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra Olandijos kolonijos), Turkijos ir
Maroko atvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar palikuonys, taip pat
pabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi.
1 km2 gyvena apie 382 žmones, todėl šalyje yra didžiausias gyventojų
tankumas pasaulyje. Daugiau nei 40% gyventojų yra įsikūrę dviejose
provincijose: Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje
(Zuid-Holland). Didžiausi miestai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga.
Nyderlandų karalystei taip pat priklauso Arubos Karibų salos (69,080
gyventojų) ir Nyderlandų Antilų salos.
Valstybinė kalba:Valstybinės kalbos – olandų, fryzų. Labiausiai paplitę dialektai –
šiaurės olandų, zelandų, saksonų, flamandų. Olandų kalba – yra modernioji
senųjų žemutinių frankų kalba, artimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu su
fryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų
kalbų šeimai.
Valiuta:
Nyderlanduose 2002 m. sausio 1 d. guldeną pakeitė euras.Lyguma:
40% Olandijos teritorijos yra iš jūros,
ežerų ir pelkių atkovotos
žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl
Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m).
Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo
kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas
Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100).
Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo
figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui
į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę.
Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol,
kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.Narkotikai:
90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taip
yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja
gana liberalios „silpnųjų“ narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo
pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu
450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama
draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.
Gėlės:
Olandija – didžiausias pasaulio „gėlynas“, kasdien čia parduodama iki
20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų,
gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4% eksporto vertės
pelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto).
Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėlių
gėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių „jūra” polderiuose ir
„stikliniai gėlynai“ aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio,
Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėlių
sodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.SOSTINĖ
Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiau
kaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija – yra 165 kanalai,
apie 1000 tiltų, net 28 parkai. Miestas buvo įkurtas XIII a. ant Amstelio
upės.
XVII a., kuris iki šiol vadinamas aukso amžiumi, jis tapo Šiaurės
Europos komerciniu centru.Šio amžiaus septintajame dešimtmetyje Amsterdamas
tapo bitininkų kartos rojumi ir iki šiol jis išlaikė laisvamaniškumo
dvasią.
Turistus Olandijoje pirmiausia nustebina „Šiaurės Venecija“ –
Amsterdamas su savo kanalais, meno galerijomis, „raudonųjų žibintų“
kvartalu. Pradėję pažintį nuo miesto centro – Dam aikštės, jaukaus
senamiesčio gatvelėmis nueisite iki Singel kanalo. Čia pasižvalgysite po
gėlių turgų. Olandijos sostinėje yra 100 kanalų ir 1000 tiltų. Miesto
senamiestyje turistai pamatys XVI – XVII amžiaus pirklių namus, bažnyčias,
senuosius prekių sandėlius.
Miesto centras tarsi voratinklis – išraižytas kanalų. Už senojo miesto
ribų aplankysite deimantų apdirbimo įmonę, esančią muziejų kvartale. Nuo
XVI a. Amsterdamas yra pasaulinio garso deimantų šlifavimo centras.
Išvysite, kaip mažas ir nešlifuotas deimantas, prisilietus žmogaus rankoms,
tampa briliantu. Įmonėje galima įsigyti juvelyrinių dirbinių su deimantais.
Atvykti į Amsterdamą ir neaplankyti Rijksmuseum ar Van Gogo muziejų, –
vadinasi, save labai nuskriausti. Van Gogo muziejuje saugoma apie 200 jo
drobių ir 500 piešinių, dailininko laiškai. Nacionalinio Rijksmuseum
muziejaus šedevras – Rembranto „Nakties sargyba“. Čia eksponuojami olandų
tapytojų kūriniai XV-XVII a.
Viena iš atrakcijų – plaukti laiveliu miesto kanalais. Tai savotiška
kelionė miesto istorijos šimtmečiais.
Olandijos sostinė – viena iš didžiausių pasaulio šėlimo vietų.
Istorija, menas, kūno malonumai, savarankiškai susukta cigaretė- visa tai
sukuria nepaprastai liberalios aplinkos įspūdį. Amsterdame natūraliai dera
didmiesčio modernumas su provincijos jaukumu ir paprastumu. Daugelį metų
šis miestas traukė laisvuosius neformalus,kurie ir formavo miesto
dvasią,kol buvo neįmanoma pasakyti, kur baigiasi Amsterdamo liberalumo
priežastis ir prasideda pasekmė.Kažkokiu stebuklingu būdu olandų
bendruomenė sugebėjo sukurti liberalią kultūrą,kartu išsaugodama ir
brangindama senąsias vertybes. Amsterdamas tuo ir įdomus, jog jame telpa
viskas: menas,malonumai, grožis. Tai miestas kuris ne tik prisitaiko prie
besikeičiančio pasulio bet ir pats sugeba keistis bei stebinti.
LANKYTINOS VIETOS:
Hagos Parlamentas, Taikos rūmai, Amsterdamo kanalai, Karalienės rūmai,
“Rijks” muziejus, deimantų gamykla, Dam (Rotušės) aikštė, Madam Tusaud
vaškinių figūrų muziejus, Vincento van Gogo muziejus …OLANDIJOS ISTORIJA
Valdant Karoliui V, Šventosios Romos Imperijos imperatoriui ir
Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį
kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį
karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę,
suformuodamos
Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas.
Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti
šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta
tik 1648 m.
Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės
Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir
ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos
kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas