Viskas apie olandiją
5 (100%) 1 vote

Viskas apie olandiją

|Valstybinė |olandų (Fryzijoje – fryzų) |

|kalba | |

|Sostinė |Amsterdamas, Haga |

|Didžiausias |Amsterdamas |

|miestas | |

|Valstybės |Beatričė |

|vadovai |Karalienė |

| |Jan Peter Balkenende |

| |Ministras Pirmininkas |

|Plotas |  |

| – Viso |41 526 km² (131) |

| – % vandens |18,41% |

|Gyventojų |  |

| – 2005 liepa |16 407 491 (58) |

|(progn.) |395,11/km² (14) |

| – Tankumas | |

|BVP |2004 (progn.) |

| – Viso |481,10 mlrd. $ (22) |

| – BVP |29 500 $ (14) |

|gyventojui | |

|Valiuta |Euras |

|Laiko juosta |UTC +1 |

| – Vasaros |UTC +2 |

|laikas | |

|Nepriklausomybė|nuo Ispanijos |

|Paskelbta |1568 gegužės 23 |

|Pripažinta |1648 sausio 30 |

|Valstybinis |Olandijos himnas |

|himnas | |

|Interneto kodas|nl |

|Šalies tel. |31 |

|Kodas | |

OLANDIJA

BENDRA INFORMACIJA IR GEOGRAFINĖS ŽINIOS Oficialus valstybės pavadinimas: Nyderlandų Karalystė. Konstitucinė

sostinė – Amsterdamas, tačiau vyriausybės rezidencija ir karalių rūmai –

Hagoje. Nyderlandai yra konstitucinė monarchija su parlamentine sistema.

Kiekvienais metais balandžio 30 dieną švenčiama nacionalinė šventė –

Karalienės diena (Koninginnedag).

 

GEOGRAFIJA

 Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros. Plotas – 41 863 kv.km. (su

vidaus vandenimis). Žemiau jūros lygio yra 27 proc. šalies teritorijos.

Autonominės Nyderlandų Karalystės dalys – Olandijos Antilai (5 salos Karibų

jūroje), bendras plotas – 800 kv. km ir Aruba (Karibų jūroje netoli

Venesuelos krantų) – 193 kv.km. Nepaisant to, kad valstybė nėra didelė,

pasaulyje Nyderlandai užima šeštąją vietą pagal eksporto ir investicijų

apimtis. Valstybė skirstoma į 12 provincijų.

Geografiniai ekstremumai:

Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas)

žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217

km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias

taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.

Klimatas:Vyrauja Atlanto jūrinis klimatas su šiltomis žiemomis ir vėsiomis

vasaromis; dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų

dienų per metus; stiprūs vakarų vėjai; vidutinė oro temperatūra sausį ir

liepą ºC: +2,5 ir +16,5.

 

Gyventojai:2003 m. duomenimis, Olandijoje gyvena 16,254 mln. gyventojų. 89 proc.

gyvena miestuose. Gyventojų tankumas 450 žm./ 1 kv.km. (be vidaus vandenų)

– didžiausias Europoje, neskaitant mikrovalstybių. Šiuo metu daugiau negu 5

proc. gyventojų sudaro kitataučiai.

Nyderlanduose gyvena 95%  etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro 

Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra Olandijos kolonijos), Turkijos ir

Maroko atvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar palikuonys, taip pat

pabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi.

1 km2 gyvena apie 382 žmones, todėl šalyje yra didžiausias gyventojų

tankumas pasaulyje. Daugiau nei 40%  gyventojų yra įsikūrę dviejose 

provincijose:   Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje

(Zuid-Holland). Didžiausi miestai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga.

Nyderlandų karalystei taip pat priklauso Arubos Karibų salos (69,080

gyventojų) ir Nyderlandų Antilų salos.

Valstybinė kalba:Valstybinės kalbos – olandų, fryzų. Labiausiai paplitę dialektai –

šiaurės olandų, zelandų, saksonų, flamandų. Olandų kalba – yra modernioji

senųjų žemutinių frankų kalba, artimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu su

fryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų

kalbų šeimai.

Valiuta:

Nyderlanduose 2002 m. sausio 1 d. guldeną pakeitė euras.Lyguma: 

40% Olandijos teritorijos yra iš jūros,
ežerų ir pelkių atkovotos

žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl

Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m).

Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo

kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas

Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100).

Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo

figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui

į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę.

Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol,

kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.Narkotikai:

90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taip

yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja

gana liberalios „silpnųjų“ narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo

pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu

450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama

draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.  

Gėlės:

Olandija – didžiausias pasaulio „gėlynas“, kasdien čia parduodama iki

20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų,

gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4%  eksporto vertės

pelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto).

Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėlių

gėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių „jūra” polderiuose ir

„stikliniai gėlynai“ aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio,

Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėlių

sodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.SOSTINĖ

Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiau

kaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija – yra 165 kanalai,

apie 1000 tiltų, net 28 parkai. Miestas buvo įkurtas XIII a. ant Amstelio

upės.

XVII a., kuris iki šiol vadinamas aukso amžiumi, jis tapo Šiaurės

Europos komerciniu centru.Šio amžiaus septintajame dešimtmetyje Amsterdamas

tapo bitininkų kartos rojumi ir iki šiol jis išlaikė laisvamaniškumo

dvasią.

Turistus Olandijoje pirmiausia nustebina „Šiaurės Venecija“ –

Amsterdamas su savo kanalais, meno galerijomis, „raudonųjų žibintų“

kvartalu. Pradėję pažintį nuo miesto centro – Dam aikštės, jaukaus

senamiesčio gatvelėmis nueisite iki Singel kanalo. Čia pasižvalgysite po

gėlių turgų. Olandijos sostinėje yra 100 kanalų ir 1000 tiltų. Miesto

senamiestyje turistai pamatys XVI – XVII amžiaus pirklių namus, bažnyčias,

senuosius prekių sandėlius.

Miesto centras tarsi voratinklis – išraižytas kanalų. Už senojo miesto

ribų aplankysite deimantų apdirbimo įmonę, esančią muziejų kvartale. Nuo

XVI a. Amsterdamas yra pasaulinio garso deimantų šlifavimo centras.

Išvysite, kaip mažas ir nešlifuotas deimantas, prisilietus žmogaus rankoms,

tampa briliantu. Įmonėje galima įsigyti juvelyrinių dirbinių su deimantais.

Atvykti į Amsterdamą ir neaplankyti Rijksmuseum ar Van Gogo muziejų, –

vadinasi, save labai nuskriausti. Van Gogo muziejuje saugoma apie 200 jo

drobių ir 500 piešinių, dailininko laiškai. Nacionalinio Rijksmuseum

muziejaus šedevras – Rembranto „Nakties sargyba“. Čia eksponuojami olandų

tapytojų kūriniai XV-XVII a. 

Viena iš atrakcijų – plaukti laiveliu miesto kanalais. Tai savotiška

kelionė miesto istorijos šimtmečiais.

Olandijos sostinė – viena iš didžiausių pasaulio šėlimo vietų.

Istorija, menas, kūno malonumai, savarankiškai susukta cigaretė- visa tai

sukuria nepaprastai liberalios aplinkos įspūdį. Amsterdame natūraliai dera

didmiesčio modernumas su provincijos jaukumu ir paprastumu. Daugelį metų

šis miestas traukė laisvuosius neformalus,kurie ir formavo miesto

dvasią,kol buvo neįmanoma pasakyti, kur baigiasi Amsterdamo liberalumo

priežastis ir prasideda pasekmė.Kažkokiu stebuklingu būdu olandų

bendruomenė sugebėjo sukurti liberalią kultūrą,kartu išsaugodama ir

brangindama senąsias vertybes. Amsterdamas tuo ir įdomus, jog jame telpa

viskas: menas,malonumai, grožis. Tai miestas kuris ne tik prisitaiko prie

besikeičiančio pasulio bet ir pats sugeba keistis bei stebinti.

LANKYTINOS VIETOS:

Hagos Parlamentas, Taikos rūmai, Amsterdamo kanalai, Karalienės rūmai,

“Rijks” muziejus, deimantų gamykla, Dam (Rotušės) aikštė, Madam Tusaud

vaškinių figūrų muziejus, Vincento van Gogo muziejus …OLANDIJOS ISTORIJA

Valdant Karoliui V, Šventosios Romos Imperijos imperatoriui ir

Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį

kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį

karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę,

suformuodamos
Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas.

Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti

šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta

tik 1648 m.

Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės

Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir

ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos

kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1268 žodžiai iš 4219 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.