Vistiniai pauksciai
5 (100%) 2 votes

Vistiniai pauksciai

Naudota literatūra

A.Mačionis “Stuburinių zoologija” Vilnius 1989

D.Mažiulis, M.Starodubaitė “Zoologija” Vilnius 2001

S.Juknevičius “Naminiai paukščiai netradiciniuose ūkiuose” Kaunas 2003

David Burnie “Pasaulio gyvūnai”

Būrys. Vištiniai paukščiai (Galliformes)

Būryje 8 šeimos, 253 rūšys, Lietuvoje- 7. Vištinių paukščių kūnas tvirtas, snapas stiprus, nežymiai lenktas, galva maža. Tai gerai bėgiojantys ir tik labai retai medžiuose gyvenantys paukščiai. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam pabėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus Kojos keturpirštės su stipriais nagais, jomis kapsto žemę ir susiranda maistą. Sparnai trumpi , apvalūs. Ant galvos dažnai būna plikų vietų bei skiautėtų odos ataugų arba puošia ilgos įspūdingos uodegos, ypač būdingos patinams. Vandens vengia, tačiau labai mėgsta smėlio vonias. Minta uogomis, pumpurais, sėklomis, lesa ir vabzdžius bei kirmėles. Patinai dažnai būna labai spalvingi, laikosi su daugeliu patelių, tačiau jaunikliais beveik nesirūpina. Dauguma vištinių paukščių peri paprasčiausioje duobutėje ar ant žemės susuktame paprastame lizde. Patelės į jį deda daug kiaušinių, kai kurios rūšys net iki 20 kiaušinių. Jaunikliai išsirita gerai išsivystę (viščiukinio tipo). Vištinių paukščių jaunikliai pradeda skraidyti vos išsiritę- dažniausiai po savaitės. Juos vedžioja patelės. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dauguma rūšių medžiojamos, kai kurios domestikuotos.

Šeima. Didžiakojės vištos (Megapodiidae). Stambūs, labai stipriomis kojomis paukščiai. Šios šeimos 11 rūšių paplitę Australijoje ir Malajų salyne. Kiaušinių neperi, juos užkasa į karštą pajūrio smėlį arba deda į sužertą didelę pūvančių lapų krūvą. Kiaušiniai labai stambūs, vystosi lėtai. Jaunikliai išsikala apaugę plunksnomis, savarankiški- tą pačią dieną pradeda skraidyti.

Ratiliuotoji šiukšliavištė (Leipoa ocellata). Šiukšliavištės ir joms giminingi paukščiai vieninteliai neperi kiaušinių. Kiaušinius jos deda į milžiniškas, iki 1.5m aukščio ir 4.5m skersmens lapų, šakų ir žievės krūvas. Krūvai pūvant išsiskirianti šiluma išperina kiaušinius. Visą ilgą, iki 11 savaičių trunkantį inkubcijos laiką tėvai būna netoli krūvos ir tikrina jos temperatūrą snapais. Jei krūvoje per karšta, jie nukapsto jos viršų; atšalus prideda daugiau lapų ir šakų. Išsiritę jaunikliai išsikasa iš krūvos apsiplunksnavę ir savarankiški. Šiukšliaviščių poros būna ilgalaikės. Daugiausia laiko paukščiai gyvena atskirai, tačiau dauginimosi sezono metu –vasarą- vėl susiburia. Ratiliuotoji šiukšliavištė minta augaliniu maistu- vaisiais, pumpurais ir sėklomis. Dar ji lesa ir bestuburius- skruzdėles, vabalus, vorus ir tarakonus. Paplitimas Australijos vakarinė ir pietinė dalys.

Didžiagalvė višta (Macrocephalon maleo). Gyvena Sulavesio saloje, kiaušinius užkasa į smėlį.

Akiniuotoji višta (Leipoa ocellata). Gyvena Australijos pusdykumėsa. Kiaušinius deda į iš anksto paruoštą didžiulę pūvančių lapų krūvą. Patinas ją sužarsto ir palaiko tam tikrą temperatūrą. Šeima. Teterviniai (Tetraonidae). Vidutinio didumo bei stambūs Šiaurės pusrutulio paukščio. Šeimoje 18 rūšių, Lietuvoje – 4. Daugiausia gyvena Šiaurės Amerikoje. Pastaibis apaugęs plunksnomis, pirštų šonuose iš pailgėjusių žvynų susidariusios raginės šukos. Patinai be pentinų. Dauguma rūšių poligaminės. Būdingas lytinis dimorfizmas ir sudėtingos tuoktuvės. Peri ant žemės.

Kurtinys (Tetrao urogallus). Šis stambus paukštis gyvena miškuose ir pamiškėse. Žiemą jo maistą sudaro vien tik pušų spygliai. Vasarą kurtiniai minta lapais, pumpurais ir uogomis. Jie maitinasi ir ant žemės, ir medžiuose. Juodos patinų plunksnos mirguliuoja mėlynai žalia spalva. Patino krūtinė žvilga žaliai, o sparnai tamsiai rudi, su baltomis dėmėmis. Akis supa plika raudona oda. Patelės daug mažesnės, jų margos plunksnos būna juodos, pilkos ir tamsiai geltonos. Per pirmą žiemą žūva iki trijų ketvirtadalių jauniklių. Turbūt jiems trūksta patirties kovoti su šalčiu ir susirasti maisto. Paplitę Europos šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje dalyse. Taip pat Azijos vakarinėje ir centrinėje dalyse.

Tuoktuvės. Kaip ir kiti tetervinai, kurtinių patinai renkasi į pastovias tuoktuves, kur kovoja dėl patelių. Patinai pasipūtę eina ratu iškėlę galvas ir vėduokle išskleidę sparnus bei uodegos plunksnas. Ritualų metu jų balsai būna labai neįprasti- giesmėje yra garsas, primenantis atkemšamą butelį.

Žvyrė (Lagopus lagopus). Tai ypač atsparus paukštis, gerai prisitaikęs išgyventi atšiauriomis šiaurės žiemomis. Žvyrių yra apie 20 porūšių. Žvyrės kojos ir šnervės šilumai sulaikyti yra apaugusios plunksnomis. Žiemą žvyrės šildosi įsikasdamos į sniegą. Visų žvyrių, išskyrus Anglijoje gyvenantį porūšį, rausvai rudos plunksnos žiemą tampa baltos- tai puikiai slepia šiuos paukščius. Paplitusi Š. Amerikoje, Europos ir Azijos šiaurinėje dalyse.

Tetervinas (Lyrurus tetrix). Tetervinių šeimos paukštis. Paplitęs Europos ir Azijos

miškų ir miškastepių zonoje. Kūnas 42-61cm ilgio, masė 0.8-1.25kg. patinas beveik juodas, tik pauodegys baltas, antakiai ryškiai rauduni, per snapą eina balta juostelė. Uodegos kraštinės plunksnos ilgesnės, išlinkusios lyros pavidalu. Patelė rusvai pilka su juosvu margumu. Uodega šiek tiek iškirpta. Gyvena miškastepėse, aukštapelkėse. Minta medžių pumpurais, žirginiais, uogomis, sėklomis, vasarą dar ir vabzdžiais. Lizdą įsirengia ant žemės tarp krūmų arba sausų žolių. Deda 6-12 pilkšvų su rusvais taškais kiaušinių.Jerubė (Tetrastes bonasia). Tetervinių šeimos paukštis. Paplitusi Europos ir Azijos miškų juostos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje. Lietuvoje gyvena visur, sėsli. Kūnas apie 35cm ilgio, masė apie 400g. Pilkšvai rusva, nusėta juodomis, rudomis, pilkomis ir baltomis dėmalėmis bei dryželiais, patino gerklė juoda. Ant galvos kuodas. Kojos plunksnuotos beveik iki pirštų. Gyvena mišriuosiuose miškuose ant žemės ir medžių. Deda 8-12 rusvai geltonų, dėmėtų kiaušinių. Minta daugiausia augalais.

Šeima. Fazaniniai (Phasianidae). Vidutinio didumo ir stambūs paukščiai. Jų pastaibis pilkas, o pirštų šonuose nebūna raginių šukų. Patinai dažniausiai pentinuoti. Daugumai būdingas lytinis dimorfizmas ir poligamija. Šeimoje 175 rūšys (Lietuvoje sutinkamos- 3), paplitusios šilto vidutinio klimato platumose. Laikosi būriais ant žemės.

Putpelė (Coturnix coturnix). Putpelė maža ir slapukė- ji dažniau girdima negu matoma. Dažniausiai putpelių buvimą parodo besikartojanti patino giesmė- “vit-vit-vit”. Dauginimosi sezono metu patinai ir patelės susišaukia, o tai reiškia, kad partnerį jie gali surasti ir saugiai pasislėpę. Naktį praleidžia ant žemės glaudžiais būreliais. Jų maistas labai įvairus- sėklo, gėlių pumpurai, lapai, smulkūs vaisiai, vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Tai vienas iš nedaugelio toli migruojančių vištinių paukščių: Europoje perintys paukščiai pavasarį parskrenda iš Afrikos. Paplitusios Europoje, Azijoje, Afrikoje, Madagaskare.

Kalifornijos putpelė (Callipepla californica). Šis elegantiškas paukštis išsiskiria ilga, juoda, lašo formos skiautere, baltai juodomis veidinės dalies ir žvynų pavidalo papilvės plunksnomis. Patelės smulkesnės už patinus, jų skiauterės mažesnės, o o kūnas pilkesnis. Atsargios ir baikščios Kalifornijos putpelės dažniau girdimos negu matomos. Jos gyvena būreliais po 25-30 individų, minta įvairiomis sėklomis, stiebagumbiais, lapais ir pumpurais. Paplitimas Kanados pietvakarinė dalis, JAV vakarinė dalis, Meksikos šiaurės vakarinė dalis.

Kurapka (Perdix perdix). Kurapka- laukų paukštis, besimaitinantis ir perintis tarpulaukėse ir ganyklose. Jos galva gelsvai ruda, krūtinė pilkšva, o patino pilvas turi kaštono rudumo pasagos formos žymę. 15-20 paukščių būreliai kartu laikosi žiemą, o vėliau išyra, nes patinai tampa agresyvesni, ima netgi peštis tarpusavyje. Iš pradžių poros nepastovios, tačiau vėliau jos sutvirtėja. Patelės ir patinai paprastai būna iš skirtingų būrelių.

Fazanas (Phasianus colchicus). Fazano patino galva tamsi, žvilganti tamsiai raudonai ir žaliai, veido karuliai raudoni. Daugeliui rūšių būdingas baltas kaklo žiedas ir kaštoninis spalvos krūtinė. Palyginti su vienodai ruda patele, patinas yra labai spalvingas, didesnis ir ilga uodega.

Šiuo metu Jūs matote 47% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 2861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.