K.Donelaitis
Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis.“Metai” -didaktinis. Daug pamokymų, patarimų. Autorius parodo savo požiūrį į pasaulį: būrą, jo santykį su aplinka, gamta.
A.Baranauskas
Davė pradžią lyrinei gamtos lietuvių poezijai. Poemos niūri dabartis kontrastiškai gretinama su senovės LT miško grožiu, atskleidžiamos liaudies žmogaus dvasinės vertybės, protestuojama prie carizmą, socialinę ir nacionalinę priespaudą.
Maironis
Aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žmogus, jo veržimasis į laisvę, į būties pilnatvę, jo klystkeliai sudaro poeto kūrybos išeities tašką ir centrą. Gyvenimo kaip aukos samprata poeto kūryboje viena esminių. Maironis lietuvių lyrikoje įtvirtino tam tikrą meniškumo etaloną, vertinimo kriterijų, atskaitos tašką. Nuo Maironio prasideda lietuviškos lyrikos istorija.
Žemaitė
Svarbiausia-tikrovės iliuzija ir gyvas pokalbis, dialogas. Bet yra ir papročiai, žemės pirmenybė tarp kitų vertybių, šeima, kaip pagrindinė gyvenimo linija, ir moters vieta joje. Žemaitės apsakymai dažnai primena gyvenimo gabalus, realias jo scenas ir tikrovės įvykius. Ji piešia labai neįmantriomis priemonėmis, pasakoja paprastai, aiškiai, siekdama, kad skaitytojas matytų aprašomus dalykus lyg gyvus. Žemaitė viena pirmųjų lietuvių beletristikoje aprašė peizažą, suteikdama jam savarankiškos gyvybės.
Lazdynų Pelėda
Lazdynų Pelėdos apsakymuose ir apysakose plačiai vaizduojami dvaro ir kaimo socialiniai prieštaravimai pobaudžiaviniu laikotarpiu, antihumaniški dvarininkų santykiai su valstiečiais. Svarbiausia socialinio blogio moraliniai aspektai, vaikų ir moterų dramatiškas likimas, žmogaus asmenybės degradacija. Būdinga dinamiškas veiksmas.
Šatrijos Ragana
Geriausiais savo kūriniais ŠR įtvirtino persmelkiantį pasakojimo nuoširdumą, psichologinio išgyvenimo sudvasinimą, poetinę nuotaiką kaip XXa. Prozos meninę normą. Dvaro psichologija. Žemės būties baigtinumo nuovoka.
J.Biliūnas
Savo kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Pasakotojas-kenčiantis drauge, nužengęs savo noru į skriaudos bedugnę būti su visais. JB novelių centre-atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame gyvenime. Tragiškoji šios temos kulminacija-bejėgės gyvybės sunaikinimas, pažeidžiantis amžiną visų egzistavimo teisę. Kiekvienas jų turi savo tiesos ir vidinės ramybės erdvę. Juos gaubia gailesčio, užuojautos, širdingo supratimo ir atlaidumo dvasia.
A.Vienuolis
“Paskenduolėje” idealaus prado žūtis motyvuojama realistiškai išskleista priežasčių ir pasėkų grandine. Pagrindinė kūrinių tema-vienišos asmenybės konfliktas su savo aplinka, visuomene, nusistovėjusia tvarka.
I.Šeinius
Jo žodžiai: “Poezijoje ir dailiojoj literatūroj pirmų pirmiausia turi būti gracija”. “Kuprelis”-pirmas modernus romanas. Rašytojui rūpi ne tipiškų bruožų atranka, o kuo gilesnė individualizacija. Psichologinis kūrinio turinys-pralaiminčio žmogaus savimonė. Impresionistas.
K.Binkis
Pirmas rašytojas, kuriam novatoriškumas tapo svarbiausiu kūrybos principu, elgesio norma. Tačiau jis liko ir kaimo patirties bei kaimo kultūros žmogum Sugeba žavėti tiesiog eilių muzikalumu.
Vaižgantas
Ryškiausiai koncentruota tautinio atgimimo epochos mąstysena, tikėjimas, veikėjų tipai. Žodis alsuoja tikrumu. V atskleidė paprasto kaimo žmogaus “aukštą vidinę kultūrą”, jo dvasinio pasaulio sudėtingumą, nesužalotą svetimų įtakos. Herojų vidinių išgyvenimų subtilumas išsitenka nusistovėjusių darbų, santykių ir papročių metu, natūraliai įsiliedamas į kasdieniškus pašnekesius, įprastus veiksmus.
B.Sruoga
Atvėrė eilėrašty tekančias, neužsibaigusias jausmines situacijas, kurios nesidavė aiškiai suvokiamos ir logiškai apibrėžiamos. Jos egzistavo be jokių išorinių įvykių ar buitinės aplinkos rėmų, neturėjo jokios nuoseklesnės raidos, jokių siužetiškumo pėdsakų ir nieko neišspręsdavo. Tai vidinis monologas.
V.M.-Putinas
Dramatinis eilėraštis pinamas iš antitezių, kurios atsiveria skausmo būsenose. Esmė-esi “nykus šios žemės svečias”. Laisvės siekimas yra žmogaus esmė, o menas yra autentiška tos esmės išraiška. Konfliktas-tarp komplikuotos individualios sąmonės ir hierarchinės, prievartinės sistemos. Reikalauja didelės skaitytojo intelekto įtampos. Daug priešpriešos iš kurios gimsta įtampa. Eilėraščio individas reikalauja pakilti iki jo lygio.
V.Krėvė
“Skirgaila”-pirmas lietuvių kūrinys, kuriame istorinė asmenybė tampa psichologiniu tipažu.
A.Miškinis
Tautosakiškumas, melodingumas. Labai savitai inaudoti gamtiniai motyvai. Svetimumas civilizacijai. “Poetas išlaiko skaidriąją gamą, išdraskytą ironija”.
S.Nėris