Visuotinė istorija iki didžiųjų geografinių atradimų
5 (100%) 1 vote

Visuotinė istorija iki didžiųjų geografinių atradimų

FRANKAI.

V a. didžiausi užkariautojai – germanai – indoeuropiečiai. Germanų gentys, gyvenę Reino baseine, III a. pradėjo skverbtis į Romos imperijos teritoriją – Galiją,. Juos viliojo turtingos žemės. Kraustytis privertė ir atšalęs klimatas., maisto stygius, gyventojų skaičiaus išaugimas.

Romėnams ( graikams) barbarai – svetimšaliai, kalbantys kita kalba, o t. p. visi gyvenę už Romos imperijos ribų. Visuotinis sujudimas prasidėjo 400 – 410 m.., kai centrinę Europą užgriuvo iš Azijos atėję hunai. Jų karalius Atila nusiaubė Galiją ir Italiją. Visus savo priešus jie nustūmė į Vakarus: to pasekoje vestgotai įsitvirtino Pirėnų pusiasaly, vandalai per Gibraltarą pasiekė š. Afriką, frankai ir burgundai įsibrovė į Galiją, alemanai įsitvirtino dabartinės Šveicarijos vietoje, anglai, saksai fryzai – dabartinėje Anglijoje. Nepaisant to Romos imperija gyvuos dar kelis dešimtmečius, kol 476 m. barbarų vadas Odoakras nuvertė paskutinį Romos imperatorių Romulą Augustulą – Romos imperijos pabaiga, žyminti vergovinės santvarkos pabaigą ir viduramžių bei feodalizmo pradžią.

486 m. Merovingų dinastijos pradininkas Chlodvigas , nugalėjęs paskutinį Galijos vietininką Siagrijų ties Suasonu, įkūrė Frankų karalystę, 496 m. politiniais sumetimais priėmė katalikybę:

 Tikėdamasis vietos gyventojų lojalumo ir paramos,

 Tikėjosi Galijos katalikų dvasininkų paramos,

 __ ,,___ vietos gyventojų paramos kovoje su burgundais ir vestgotais , nes jie buvo arijonys.

Frankų valstybė gyvavo nuo 486 m . iki 843m.

Frankų valstybės patvarumo priežastys:

 neatiminėjo žemių iš vietinių gyventojų ,

 nesusimaišė su vietiniais galais, romėnais,

 nenutraukė ryšių su gimtosiomis vietomis,

 priėmė katalikybę, išvengdami religinių nesutarimų.

,, Salijų teisynas” – frankų genčių grupės Salijų Va. Chlodvigo laikų ir VII – VIII a . teisinių papročių ir karaliaus įstatymų rinkinys ( teisynas). Jis suteikia mums žinių apie:

frankų ūkį:

 vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle ir žvejyba,

 paplitusi dvilaukė žemdirbystės sistema,

 naudojo geležinį plūgą, traukiamą jaučių,

 egzistavo kilnojamojo turto privatinę nuosavybę,

 VI II op. Įteisinta ariamosios žemės privatinė nuosavybė ( alodas).

apie visuomeninę santvarką:

 Iro gimininiai ryšiai,

 Visuomenę sudarė laisvi frakai, pusiau laisvi ( litai), vergai,

 Nevienoda etninė gyventojų sudėtis,

 Išskirtinė moters padėtis,

 Aukščiausia valdžia priklausė karaliams,

 Nebešaukiami liaudies susirinkimai,

 Užkariautas sritis valdė grafai (vadovavo kariaunai,rinko mokesčius, teisė).

ŽYMIAUSI FRANKŲ VALDOVAI:

 Chlodvigas ( 481-511) – Merovingų dinastijos pradininkas. Užėmė Galiją,perimdamas romėnų papročius apsikrikštijo, sumušė ir išvijo vestgotus iš P. Galijos.

 VIIa. Valdžią`perėmė majordomai ( vyr. karaliaus dvarų tvarkytojai) Pipinas Heristalietis – Karolingų dinastijos pradininkas

 732 m. Karolis Martelis ties Puatje sumušė arabus , sustabdė juos (,, Rolando giesmė”).

 Karolis Didysis ( 768 – 814) surengė 50 žygių , užkariavo saksus, Italijos šiaurines žemes, š.- r. Ispaniją. Stiprino imperijos sienas, centralizavo krašto administravimą,

pertvarkė teismus, rūpinosi ūkiu ir kultūra ( Karolingų renesansas – mokyklos, dvaro akademija, germanų kalbos gramatika). 800 m. Karolis, kurio valstybėje gyveno visos krikščioniškos Europos tautos , pasiskelbė imperatoriumi.

FEODALIZMO FORMAVIMASIS.

Feodalizmo pradžia laikomas t.y. privatinė žemės nuosavybė.

Prekariumas, komendacija – negalėdami išlaikyti alodo valstiečiai pasirašydavo šiuos dokumentus, kuriais netekdavo asmens laisvės bei žemės, ir tapdavo baudžiauninkais.

Baudžiavos augimą spartino beneficijų reforma.

Klostėsi žemvaldžių asmeniniai globos ryšiai – vasaliniai santykiai. ( senjoras – stambus žemvaldys, vyresnysis. Vasalas – karinis tarnas, pagalbininkas,už karinę tarnybą gavęs žemės. Jis privalėjo remti savo senjorą pinigais išperkant iš nelaisvės, ištekinant dukrą, įšventinant sūnų į riterius, vykstant į karo žygius). Investitūra – beneficijos ( leno )perdavimas vasalui su simbolinėmis apeigomis.

IX daugelis beneficijų virto feodais – paveldimomis valdomis. Jų savininkai gaudavo iš senjoro imuninius raštus( laisvas nuo prievolių) , suteikiančius teisę rinkti mokesčius, vykdyti administravimą ir teisti.

SVARBIAUSI FEODALIZMO BRUOŽAI:

 Imunitetas,

 Vasaliniai ryšiai,

 Valstiečių įbaudžiavinimas,

 Stambiosios žemėvaldos susidarymas.

VIII-IXa. įvyksta agrarinis perversmas:

 Nyko vertikalūs vasaliniai ryšiai,

 Žemvaldžiai ėmė tvarkytis savarankiškai,

tai vedė į feodalinį susiskaldymą.

Karolio Didžiojo anūkai 843 m. Verdene pasidalijo imperiją. Tai padarė Liudvikas Vokietis, Karolis Plikagalvis ir Lotaras.

Stipriausią valdžią išlaikė Vokietijos karalius, todėl 962 m. Otonas I buvo paskelbtas Šv. Romos imperijos imperatoriumi . Viduramžiais tai buvo didžiausia ir galingiausia valstybė, o imperatoriaus nuomonė labai daug reiškė Europoje. Ši imperija egzistavo iki 1806 m. , kol Napoleonas Bonapartas ją panaikino ir sukūrė vokiškų
valstybių Reino sąjungą.

DATOS: VARDAI: SĄVOKOS:

1. 476 m., 1. Chlodvigas, 1. barbarai,

2. 486 m., 2. Pipinas Heristalietis, 2. ,, vandalai”,

3. 496 m., 3. Karolis Martelis, 3. Merovingai,

4. 481 – 511m., 4. Karolis Didysis, 4. Karolingai

5. 732 m., 5. Karolis Plikagalvis, Liudvikas, 5. Salijų teisynas,

6. 768 –814 m., Vokietis Lotoras, 6. litai,

7. 843 m., 6. Otonas I. 7. majordomai

8. 962 m., 8.

9. 1806 m. 9. senjoras,

10. vasalas,

11. vasaliniai santykiai,

12. investitūra,

13. imuninis raštas,

14. prekariumas,

15. komendacija

16. Šv. Romos imperija.

BIZANTIJA.

326 m. Konstantinas perkėlė Romos imperijos sostinę į Bizantijų, nuo 330 m. pavadintas Konstantinopoliu. 395 m. Teodosijus padalino imperiją į 2 dalis – Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją arba Bizantiją.

Bizantijos klestėjimo priežastys:

1. dideli turtingi miestai – Konstantinopolis, Aleksandrija, Antiochija.

2. nebuvo vidinių nesutarimų,

3. mažai maištingų vergų , nes žemę dirbo laisvi valstiečiai, kurie nemokėjo didelių mokesčių, bet esant reikalui tapdavo kariais,

4. karo vadai ir kariuomenė neturėjo tokio savarankiškumo kaip legionai ir jų vadai,

5. stipri imperatoriaus vadžia,

6. sostinė Konstantinopolis – jūrų ir sausumos kelių sankryžoje.

7. prekyba teikė daug pajamų, kurias panaudojo tvarkyti , puošti statyti miestą , Šv. Sofijos bažnyčią. Joks Europos miestas negalėjo prilygti II Romai, turinčiai požeminę vandentiekio sistemą.

POLITINĖ SISTEMA:

 aukščiausia valdžia priklausė imperatoriui,

 jam pavaldūs visi šalies gyventojai, stačiatikių bažnyčios galva – patriarchas,

 pagal imperatoriaus leidžiamus įstatymus visas gyvenimo sritis prižiūri valdininkai.

ŪKIS:

 prekybos kelių kryžkelė, prekyba davė daug lėšų iždui mokesčių pavidalu. Prekiavo su Rytų šalimis, kontroliavo šią veiklą, nes Europoje amatai tuomet buvo menkai išsivystę, viešpatavo natūrinis ūkis

 amatai – stiklo gamyba, vilnoniai ir šilkiniai audiniai, ginklai, juvelyriniai dirbiniai, keramika, laivų statyba. Bizantijos amatininkų dirbinių ir monetų archeologai randa įvairiose Azijos, Europos, Š. Afrikos šalyse.

 Žemdirbiai išaugindavo gausesnį derlių.

Bizantijos galią ir svarbumą nulėmė:

1. klestinti prekyba,

2. amatai,

3. žemės ūkis,

4. patogi geografinė padėtis,

5. aukšta kultūra.

I tūkstantmečio pabaigoje , sumažėjus iždo įplaukoms, galia ėmė mažėti, nes vis daugiau valstiečių nusigyveno, jie buvo atleisti nuo karo tarnybos, imta samdyti kariauną.

Imperatorius Justinianas( 527 –565) mėgino atkurti Romos imperiją:

 užkariavo vandalų karalystę, ostgotų valdas, vestgotus Pirėnuose. Tačiau ilgi karai ištuštino iždą.

 Justinianas sudarė palankias sąlygas prekybai, intelektualiniams bei meniniams mainams.

 Sukūrė efektyvią centralizuotą administraciją.

 Surenka ir klasifikuoja visus romėnų įstatymus –529 m. Justiniano kodeksas.

 Konstantinopolis tampa atkurtos imperijos sostine; didingi rūmai, akvedukai. Tiltai, ligoninės, viešosios pirtys, didžiausia krikščioniškame pasaulyje šv, Sofijos bažnyčia. Antroji sostinė – Ravena.

Bet netrukus ne tik vakaruose, bet ir rytuose valdos ima slysti iš rankų:

1. 7 praranda Siriją, Palestiną, Egiptą.

2. 10 patyria normanų antpuolus,

3. 1204 m. IV kryžiaus žygio dalyviai nusiaubia Konstantinopolį, nukentėjo net bažnyčios, užimtoje imperijos dalyje kryžininkai įkūrė Lotynų imperiją (1204 – 1261).

Valstybė ėmė silpti, ją draskė vidiniai prieštaravimai, iškilo naujas pavojus – turkai- osmanai, įkūrę savo valstybę, Bizantija tapo jos vasalu. Iš didelės valstybės liko tik Konstantinopolis su apylinkėmis. 1453

05 29 krito Konstantinopolis – paskutinis imperatorius Konstantinas IX žuvo, sostinė pavadinta Stambulu, šv. Sofijos bažnyčia paversta mečete.

KULTŪRA:

 antikinės kultūros paveldėtoja. Vietoj lotynų kalbos IX graikų kalba.

 Aukštas raštingumo lygis.

 Kritiška pažiūra į pagonišką tikėjimą – 529 m. uždarė Atėnų
akademiją( Platono).

 Justiniano kodeksas.

 Veikė valstybinės, bažnyčios ir privačios mokyklos.

 9 Konstantinopolyje įsteigtas pirmasis universitetas.

 Moksliniai išradimai panaudojami praktikoje: ,, graikų ugnis”.

 Cerkvės puošiamos mozaikomis, paveikslais, ikonomis.( ortodoksų ir katalikų bažnyčios atsiskyrė 1054 m.).

 Kirilas ir Metodijus 9 misionieriai – slavų apaštalai – graikų raidyną pritaikė slavų kalboms – ,, kirilica”-jie išvertė į slavų kalbą ir ,, Evangeliją”.

Iš Bizantijos krikščionybę stačiatikybės forma priėmė: serbai, bulgarai (864m.) , rusai(988) .Bizantija šioms tautoms perdavė ir raidyną, bažnyčių statybą, ikonų tapymo tradicijas, metraščių rašymo ir iliustravimo tradicijas.

DATOS: ŽODŽIAI: VARDAI:

1. 326, 1. Justiniano kodeksas, 1.Konstantinas Didysis,

2. 330, 2. kirilica, 2. Teodosijus

3. 395, 3. mozaika, 3. Justinianas,

4. 527 –565, 4. ikona, 4. Kirilas ir Metodijus.

5. 1204, 5. ,, graikų ugnis”

6. 1453.

ARABAI.

Arabijos pusiasalio gyventojai, semitų grupės tauta. Gamta šykšti: dykumos , pusdykumės, nebuvo upių. Gyventojų dauguma – beduinai ( stepių gyventojai) – klajokliai gyvulininkai, auginę kupranugarius, ožkas, arklius. Pietvakarių Arabijoje žemės tinkamos žemdirbystei. Svarbiausias miestas – Medina – amatų ir prekybos centras per ją ėjo keliai iš Bizantijos į Indiją ir Afriką.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1380 žodžiai iš 4522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.