Visuotinės kokybės vadyba
5 (100%) 1 vote

Visuotinės kokybės vadyba

Visuotinės kokybės vadyba yra viena naujausių ir efektyviausių vadybos

koncepcijų, todėl yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kokybės kaštai

– tai tokie kaštai, kurie atsiranda kai įmonė stengiasi patenkinti vidinių

ir išorinių vartotojų poreikius. Kaštų skaičiavimas ir analizė yra

pagrindinė įmonės kokybės darbo dalis. Stengiantis išvengti blogos kokybės

kaštų, labai svarbu įmonės vadovybei sumažinti žinomus kaštus ir taip

pagerinti įmonės bendrą kokybę.

Kursiniame darbe “UAB „Veldinga“ kokybės kaštų programa” nagrinėjami

aktualūs bendrovei klausimai kaip pasiekti didesnį konkurencingumą ir

veiklos efektyvumą, mažinant psichosocialinius streso veiksnius, kurie

apima pagrindinius darbo organizavimo, jo turinio ir žmonių tarpusavio

santykių aspektus, įgyvendinant pažangiausias vadybos koncepcijas. Šio

darbo tikslas – atlikti streso analizę bendrovėje, galinčią turėti įtakos

finansinei įmonės būklei ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas

visuotinės kokybės kaštų mažinimo programos įgyvendinimui. Darbo uždavinys

– identifikuoti stresinius veiksnius, dėl kurių nukenčia darbo našumas ir

jo kokybė, bei kurį įgyvendinus, bendrovėje būtų sėkmingai įdiegiamas

nuolatinio kokybės gerinimo mechanizmas. Tyrimo objektu pasirinkta UAB

„Veldinga“, jos finansiniai skolų ir praradimų rodikliai, pasirengimas

įdiegti visuotinę kokybės kaštų sistemą. Darbo pradžioje pateikiama

literatūros apžvalga tiriama tema, išsikelti tikslai ir uždaviniai

analizuojami nagrinėjant problemą teoriniame lygmenyje. Teoriniuose

sprendimuose pagrindžiama pasirinktų tyrimo metodų panaudojimo logika,

aprašomi tyrimo instrumentai aptariama tyrimo eiga. Tyrimo rezultatų dalyje

aprašoma tyrimo eiga, pateikiami ir komentuojami jo rezultatai. Išvadų ir

rekomendacijų dalyje suformuluojamos pagrindinės tyrimo išvados –

sėkmingam bendrovės vystymuisi didelę svarbą turi dirbančiojo padėtis ir

bendravimas su kitais žmonėmis. Įmonėje įgyvendinant kokybės kaštų mažinimo

programą pirmiausia reiktų pakeisti vadovų požiūrį į darbuotojų sveikatos

išsaugojimo būdus, nes tai vienas iš svarbiausių nuolatinio kokybės

gerinimo metodų, siekiant įmonės veiklos pagerinimo pokyčių.

Summary

The paper “Subjects to be changed in the “N” organization in a way to

implement total quality management” discusses the most important issues for

organization how to achieve the highest efficiency and competitive ability

by implementing most advanced management conceptions. The purpose of this

paper is to analyze the current situation in a particular organization and

to make guidelines for the implementation of total quality management. The

main task of the paper is to make a list of subjects to be changed. The

execution of this list would lead to successful implementation of total

quality management in the organization. As a subject of the survey the

particular organization and its attitude as well as readiness to implement

totally quality management are selected. In the beginning of this paper the

review of literature is made, subject matter is analyzed at the theoretical

background. The theoretical solution part describes the methodology and the

process of this survey; the possible problems that could arise are

anticipated. The survey results part set outs the process of the survey,

the actual results are presented and commented. In the last part of this

work the main conclusions are stated: organizational culture is very

important for successful implementation of total quality management, in the

particular organization the executives viewpoint to the total quality

management and current employees motivation system should be changed first

of all.

Turinys

Santrauka Klaida! Žymelė neapibrėžta.

Summary 1

Įvadas 5

1. LITERATŪROS ANALIZĖ………………………………………………………………………….6

1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio

įvykiai…………………………..61.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje 8

1.3. Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas 11

1.4. Kokybės kaštai 12

1.5. Kokybės kaštų klasifikacija………………………………………………………………………..13

1.6. Kokybės kaštų programos įgyvendinimas…………………………………………………………15

1.7. Kokybės kaštų sistemos nauda……………………………………………………………………15

2. TEORINIAI SPRENDIMAI 2

2.1. Stresą darbe sukeliančių veiksnių įvertinimas…………………………………………………….182.2. Tyrimo metodo parinkimas 16

3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI Klaida! Žymelė neapibrėžta.

3.1. Streso darbe įvertinimo anketa……………………………………………………………………18

3.2. Metodo naudojimas……………………………………………………………………………….22

3.3. Respondento atsakymams įtakos turintys
veiksniai………………………………………………234. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 23

Naudotos literatūros sąrašas 25

Įvadas

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas susidomėjimas visuotinės

kokybės vadyba, jos nauda, teikiama organizacijai. Kokybę šiandien

organizacijos pirmiausia įsivaizduoja kaip konkurencinį pranašumą, galintį

sąlygoti efektyvią veiklą ir jos rezultatus. Kokybės nuostatų įgyvendinimas

dažniausiai suprantamas kaip ISO 9000 serijos standartų įdiegimas.

Organizacijos, įdiegusios ankstesniąsias standarto redakcijas, neretai

palikdavo nuošalyje visuotinės kokybės įgyvendinimą, dabartinė standarto

redakcija, kurioje išdėstytos pagrindinės visuotinės kokybės vadybos

nuostatos, leidžia organizacijoms, įdiegiant standartą, pasinaudoti

visuotinės kokybės vadybos principų teikiamais privalumais. Kaip

organizacija sugebės įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos nuostatas,

priklauso nuo jos tikslų, poreikių, organizacijos dydžio ir struktūros,

gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų, naudojamų procesų.

Kursinio darbo “Keistinų dalykų N organizacijoje, siekiant joje

įgyvendinti visuotinę kokybės vadybą, sąrašas” tikslas – atrasti ir

įvardinti tuos dalykus, kurios pašalinus arba pakeitus, organizacija galėtų

sėkmingai įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą. Tyrimo objektu pasirinktai

analizuojamai organizacijai šis darbas reikšmingas dėl keleto priežasčių:

bus domimasi jos požiūriu į visuotinę kokybės vadybą, paliečiami

organizacijos kultūros aspektai, veiklos gerinimui pateikiami argumentuoti

pasiūlymai. Darbo aktualumą padidina ir tai, kad organizacijoje sekančiais

metais ruošiamasi įdiegti kokybės valdymo ir užtikrinimo standartus.

Atliekamas tyrimas parodys, ką organizacija gali nuveikti iki standartų

įdiegimo, koks turi būti atliktas paruošiamasis darbas, kad būtų ne tik

įdiegti standartai ir gautas sertifikatas, bet ir veiklos gerinimui bei

tobulinimui išnaudojamos visos visuotinės kokybės vadybos teikiamos

galimybės.

Kursinio darbo metodologiniu pagrindu pasirinkta visuotinės kokybės

vadybos koncepcija, akcentuojanti nuolatinį organizacijos tobulėjimą ir

visuotinį dalyvavimą užtikrinant vartotojų poreikius. Kaip pagrindinis

tyrimas metodas pasirinkta apklausa (interviu), taip pat naudojami loginė

analizė ir modeliavimas. Pasirinktieji tyrimo metodai leis įgyvendinti

pagrindinius darbo tikslus ir uždavinius, suformuluoti išvadas bei

rekomendacijas.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

Sparčiai pasaulyje plintanti Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra į

kokybę orientuotas vadovavimo organizacijai būdas, grindžiamas visuotiniu

jos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės organizacijai, jos

darbuotojams bei visuomenei. Pagrindinė VKV koncepcijos dalis – kokybės

sąvoka. Pagrindinis kokybės srities tikslas – įmonė bei išoriniai įmonės

tiekėjai turi galvoti apie kokybę ir atsakomybę.

Kokybė kainuoja, todėl kaštų skaičiavimas ir analizė yra pagrindinė

įmonės kokybės darbo dalis. Yra priimta laikyti, kad kokybė nekainuoja, kad

kainuoja bloga kokybė. Blogos kokybės kaštai paprastai neapima prevencinių

kaštų, todėl dažniau naudojama sąvoka kokybės kaštai.

Tačiau kas yra kokybė? Kas yra „bloga kokybė“ ir kiek kainuoja prasta

kokybė?

Kam organizacijai reikalingas kaštų skaičiavimas ir analizė? Kaip

reikėtų išvengti blogos kokybės kaštų ir kaip pagerinti įmonės bendrą

kokybę?

Remiantis literatūros šaltiniais bei atlikta jų analize, šioje darbo

dalyje bus atsakoma į aukščiau paminėtus klausimus.1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio

įvykiaiVisos svarbiausios praėjusio šimtmečio datos susijusios su kokybės

gerinimu. Visi svarbiausi įvykiai, susieti su kokybės gerinimu ir valdymu,

gimė JAV ir Japonijoje. Ten sukurtos metodikos greitai paplito visose

šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

1895 m. – kokybė užtikrinama darbuotojų meistriškumu. Daugelis

produktų, gaminių dar nebuvo masiškai gaminami. Darbininkai ir planavo, ir

darė, ir tikrino.

1900 m. – F.Teiloras padarė permainą didinant darbo našumą dėl

specializavimo: inžinieriai planavo, darbininkai darė, inspektoriai

tikrino.

1920-1930 m. –Valteris Ševhartas pritaikė gamybos procese tikimybių ir

pokyčių teorijas. Įmonėje “Vestrn elektrik” buvo sukurta, išbandyta ir

plačiai pritaikyta gamybos procesų statistinės kontrolės metodika. Toliau

vystėsi darbo pasidalijimas, didėjo specializacija; gamybos statistinė

kontrolė parodė, kad pradinę kokybę nesiorientuojant gamybos procese yra

bergždžios, klaidingos ir neefektyvios.

1940-1945 m. – 2-as pasaulinis karas privertė įgyvendinti daug

naujovių, gerinančių karinių prekių gamybą. Tais metais į kokybės valdymą

pradedami įtraukti darbininkai.

1945-1950 m. – po depresijos ir karo JAV patenkino vartotojų paklausą

ir tapo dominuojančia pasaulyje pagal
Japonijoje

suintensyvėjo produktų kokybės užtikrinimo pastangos. Japonija greitai

atstatinėjo atominio karo sugriautą pramonę, plačiai taikė daktaro E.

Demingo idėjas kokybei gerinti.

1950-1954 m. – pritaikydama E. Demingo filosofiją, Japonija pradėjo

visuotinį kokybės gerinimą. Technologinių procesų tobulinimas tapo

svarbesniu už gatavos produkcijos tikrinimą. E. Demingo filosofijos esmė:

gaminių kokybė yra aukščiausios vadovybės veiklos objektas ir negali būti

pavesta niekam kitam.

E. Demingas atrado, kad statistinės kontrolės metodas jau nebegali

gerinti kokybės dėl trūkumų vadyboje ir nurodė septynis tokius esminius

trūkumus:

✓ Pastovumo trūkumas, planuojant produktus ar paslaugas, kurie

turėtų paklausą, palaikytų verslo organizavimą ir aprūpintų

žmones darbu.

✓ Trumpalaikis pelno siekimas, trumpalaikis mąstymas, kurį

sukelia baimė dėl neteisingo pareigų pasidalijimo.

✓ Suformulavus organizacijos tikslus ir uždavinius, išryškėja

metodų trūkumas, kaip tuos tikslus pasiekti. Dėl to įsigali

baimės jausmas, nedrąsa, kad pastangos žlugs.

✓ Vadovavimo nepastovumas, personalo nuostata dirbti tik pagal

komandą.

✓ Vadovavimas, remiantis tik su matomais skaičiais, duomenimis.

✓ Pernelyg didelės medicininio aptarnavimo išlaidos darbingumui

palaikyti.

✓ Per dideli įsipareigojimai.

E. Demingo filosofija pirmiausia sėkmingai buvo panaudota Japonijoje.

Ten akcentuojamos komandos, kaip individo, atskiro darbuotojo, vaidmuo ir

vertė.

1954 – 1962 m. pagrindinei Japonijos vadybos srovei Jozephas Juranas

pritaikė ir įvyko reikšmingi pokyčiai bei kosmetiniai teigiami rezultatai.

J. Juranas sukūrė projektą po projekto metodiką kokybei gerinti. Jis įrodė,

kad kiekvienas kokybės pagerėjimas pasiekiamas tik projektas po projekto

būdu, ir jokio kito kelio atgal nėra.

1962 – 1964 m. – nuolatinio tobulinimo filosofija plačiai pasklido

Japonijoje. Tuo metu buvo sukurti nauji kokybės kontrolės būdai. Japonijos

specialistas Ishikawa geriausiai žinomas kokybės vadyboje savo įnašais į

Japonijos statistinę kokybės kontrolę. Jo nuopelnai – tai “žuvies kaulų”

diagrama, statistinių kokybinių metodų klasifikacija, kokybės valdymas

organizacijos mastu (company vvide quality control –angl.) koncepcija,

kokybės būreliai (quality circles arba QC – angl.). Šio VKV kūrėjo

pagrindinis tikslas buvo įtraukti kiekvieną darbuotoją į kokybės gerinimą.

Ishikavva statistinius kokybės kontrolės metodus suklasifikavo taip:

žemiausia klasė – septyni metodai, kuriuos organizacijoje gali kiekvienas

lengvai išmokti ir įsisavinti (kontrolės grafikai, Pareto analizė,

histogramos, priežasčių-pasekmių diagramos, sklaidos diagramos, sekos

grafikas, tendencijos diagramos).

Vidurinė klasė – tai metodai, kuriuos naudoja vadovai ir kokybės

specialistai, pvz. Hipotezių tikrinimas, imties metodai ir kt.

Aukščiausia klasė – tai aukšto lygio statistinių problemų sprendimai,

kuriuos vykdo kokybės specialistai ir konsultantai. Tai, pavyzdžiui,

eksperimentiniai projektai, operacijų tyrimų metodai ir kt. Tai sudėtingi

ir specifiški matematiniai metodai, todėl jų naudojimas organizacijose yra

ribotas.

Ishikawa indėlis į Japonijos kokybės raidą iš tiesų labai žymus. Savo

šalies staigiam, kokybės augimui paaiškinti jis pateikė šešis pagrindinius

kokybiško darbo bruožus:

1. Kokybės valdymo programa kompanijos mastu.

2. Aukščiausio lygio vadovai atlieka kokybės auditą.

3. Švietimas ir mokymas pramonės srityje.

4. Kokybės būrelių veikla.

5. Bendranacionalinė kokybės valdymo skatinimo veikla.

6. Statistinių metodų taikymas.

1964 – 1972 m. – Japonijoje visuotinio tobulinimo principai pritaikyti

nuolatinei visuotinės kokybės kontrolei. Visuotinės kokybės valdymas apima

visas ekonominės veiklos sritis. Šiai sistemai įgyvendinti reikia

kvalifikuotų vadovų ir aukštos gamybos kultūros aplinkos.

1972 – 1973 m. – Japonijoje visuotinės kokybės kontrolės principai

(VKKP) pritaikomi planavimui atskleidžiant kokybės funkcijas.

1973 1980 m. – arabų naftos krizė paskatino paslankią eksporto į

Japoniją padvigubinti VKK gamyboje ir didesnį dėmesį skirti aptarnavimo

sektoriui.

1980 – 1990 m. – JAV paskelbė – jei Japonija gali, tai kodėl negalim

mes. Prasidėjo kokybės atgimimas. E. Demingas ir J. Juranas įkvėpė JAV

organizacijas pasižadėti tobulėti, o prie Japonijos, kaip pagrindiniai

varžovai VKK vadybos srityje, prisijungė Pietų Korėja, Taivanis, Brazilija

ir kt. Šalys.

E. Demingas, J. Juranas ir Krosbis įrodė, kad gaminti kokybišką

produktą ar daryti kokybišką paslaugą yra pigiau.

Kokybė kainuoja brangiai, o nekokybė – dar brangiau. Jie įrodė, kad

užkirsti kelią kokybės problemoms yra lengviau ir geriau, negu jų ieškoti,

aptikti ir ištaisyti.

1995 m. VKK vadyba sėkmingai vystoma visuose žemynuose, visose

ekonominės veiklos
srityse: gavyboje, gamyboje ir aptarnavime.

1.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje

Kokiu būdu organizacijoje reikėtų įgyvendinti VKV, nėra standartizuota.

Pastaruoju metu daugelis VKV tyrėjų pažymi, kad viena svarbiausių sąlygų

VKV įdiegti yra tam tikros organizacinės kultūros pakeitimas ar sukūrimas

[3, 3; 5, 67].

Organizacijos kultūrą būtų galima apibūdinti kaip visumą priimtų ir

stabilių vertybių, nuostatų, įsitikinimų, elgesio normų, tradicijų,

egzistuojančių organizacijoje, veikiančių jos veiklą ir atsiskleidžiančių

per ją.

R.Harrisonas kultūros vaidmenį organizacijoje apibūdino, teigdamas, kad

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2083 žodžiai iš 6939 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.