Visuotinės kokybės vadyba yra viena naujausių ir efektyviausių vadybos
koncepcijų, todėl yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kokybės kaštai
– tai tokie kaštai, kurie atsiranda kai įmonė stengiasi patenkinti vidinių
ir išorinių vartotojų poreikius. Kaštų skaičiavimas ir analizė yra
pagrindinė įmonės kokybės darbo dalis. Stengiantis išvengti blogos kokybės
kaštų, labai svarbu įmonės vadovybei sumažinti žinomus kaštus ir taip
pagerinti įmonės bendrą kokybę.
Kursiniame darbe “UAB „Veldinga“ kokybės kaštų programa” nagrinėjami
aktualūs bendrovei klausimai kaip pasiekti didesnį konkurencingumą ir
veiklos efektyvumą, mažinant psichosocialinius streso veiksnius, kurie
apima pagrindinius darbo organizavimo, jo turinio ir žmonių tarpusavio
santykių aspektus, įgyvendinant pažangiausias vadybos koncepcijas. Šio
darbo tikslas – atlikti streso analizę bendrovėje, galinčią turėti įtakos
finansinei įmonės būklei ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas
visuotinės kokybės kaštų mažinimo programos įgyvendinimui. Darbo uždavinys
– identifikuoti stresinius veiksnius, dėl kurių nukenčia darbo našumas ir
jo kokybė, bei kurį įgyvendinus, bendrovėje būtų sėkmingai įdiegiamas
nuolatinio kokybės gerinimo mechanizmas. Tyrimo objektu pasirinkta UAB
„Veldinga“, jos finansiniai skolų ir praradimų rodikliai, pasirengimas
įdiegti visuotinę kokybės kaštų sistemą. Darbo pradžioje pateikiama
literatūros apžvalga tiriama tema, išsikelti tikslai ir uždaviniai
analizuojami nagrinėjant problemą teoriniame lygmenyje. Teoriniuose
sprendimuose pagrindžiama pasirinktų tyrimo metodų panaudojimo logika,
aprašomi tyrimo instrumentai aptariama tyrimo eiga. Tyrimo rezultatų dalyje
aprašoma tyrimo eiga, pateikiami ir komentuojami jo rezultatai. Išvadų ir
rekomendacijų dalyje suformuluojamos pagrindinės tyrimo išvados –
sėkmingam bendrovės vystymuisi didelę svarbą turi dirbančiojo padėtis ir
bendravimas su kitais žmonėmis. Įmonėje įgyvendinant kokybės kaštų mažinimo
programą pirmiausia reiktų pakeisti vadovų požiūrį į darbuotojų sveikatos
išsaugojimo būdus, nes tai vienas iš svarbiausių nuolatinio kokybės
gerinimo metodų, siekiant įmonės veiklos pagerinimo pokyčių.
Summary
The paper “Subjects to be changed in the “N” organization in a way to
implement total quality management” discusses the most important issues for
organization how to achieve the highest efficiency and competitive ability
by implementing most advanced management conceptions. The purpose of this
paper is to analyze the current situation in a particular organization and
to make guidelines for the implementation of total quality management. The
main task of the paper is to make a list of subjects to be changed. The
execution of this list would lead to successful implementation of total
quality management in the organization. As a subject of the survey the
particular organization and its attitude as well as readiness to implement
totally quality management are selected. In the beginning of this paper the
review of literature is made, subject matter is analyzed at the theoretical
background. The theoretical solution part describes the methodology and the
process of this survey; the possible problems that could arise are
anticipated. The survey results part set outs the process of the survey,
the actual results are presented and commented. In the last part of this
work the main conclusions are stated: organizational culture is very
important for successful implementation of total quality management, in the
particular organization the executives viewpoint to the total quality
management and current employees motivation system should be changed first
of all.
Turinys
Santrauka Klaida! Žymelė neapibrėžta.
Summary 1
Įvadas 5
1. LITERATŪROS ANALIZĖ………………………………………………………………………….6
1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio
įvykiai…………………………..61.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje 8
1.3. Nuolatinis kokybės gerinimas – veiklos principas 11
1.4. Kokybės kaštai 12
1.5. Kokybės kaštų klasifikacija………………………………………………………………………..13
1.6. Kokybės kaštų programos įgyvendinimas…………………………………………………………15
1.7. Kokybės kaštų sistemos nauda……………………………………………………………………15
2. TEORINIAI SPRENDIMAI 2
2.1. Stresą darbe sukeliančių veiksnių įvertinimas…………………………………………………….182.2. Tyrimo metodo parinkimas 16
3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI Klaida! Žymelė neapibrėžta.
3.1. Streso darbe įvertinimo anketa……………………………………………………………………18
3.2. Metodo naudojimas……………………………………………………………………………….22
3.3. Respondento atsakymams įtakos turintys
veiksniai………………………………………………234. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 23
Naudotos literatūros sąrašas 25
Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas susidomėjimas visuotinės
kokybės vadyba, jos nauda, teikiama organizacijai. Kokybę šiandien
organizacijos pirmiausia įsivaizduoja kaip konkurencinį pranašumą, galintį
sąlygoti efektyvią veiklą ir jos rezultatus. Kokybės nuostatų įgyvendinimas
dažniausiai suprantamas kaip ISO 9000 serijos standartų įdiegimas.
Organizacijos, įdiegusios ankstesniąsias standarto redakcijas, neretai
palikdavo nuošalyje visuotinės kokybės įgyvendinimą, dabartinė standarto
redakcija, kurioje išdėstytos pagrindinės visuotinės kokybės vadybos
nuostatos, leidžia organizacijoms, įdiegiant standartą, pasinaudoti
visuotinės kokybės vadybos principų teikiamais privalumais. Kaip
organizacija sugebės įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos nuostatas,
priklauso nuo jos tikslų, poreikių, organizacijos dydžio ir struktūros,
gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų, naudojamų procesų.
Kursinio darbo “Keistinų dalykų N organizacijoje, siekiant joje
įgyvendinti visuotinę kokybės vadybą, sąrašas” tikslas – atrasti ir
įvardinti tuos dalykus, kurios pašalinus arba pakeitus, organizacija galėtų
sėkmingai įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą. Tyrimo objektu pasirinktai
analizuojamai organizacijai šis darbas reikšmingas dėl keleto priežasčių:
bus domimasi jos požiūriu į visuotinę kokybės vadybą, paliečiami
organizacijos kultūros aspektai, veiklos gerinimui pateikiami argumentuoti
pasiūlymai. Darbo aktualumą padidina ir tai, kad organizacijoje sekančiais
metais ruošiamasi įdiegti kokybės valdymo ir užtikrinimo standartus.
Atliekamas tyrimas parodys, ką organizacija gali nuveikti iki standartų
įdiegimo, koks turi būti atliktas paruošiamasis darbas, kad būtų ne tik
įdiegti standartai ir gautas sertifikatas, bet ir veiklos gerinimui bei
tobulinimui išnaudojamos visos visuotinės kokybės vadybos teikiamos
galimybės.
Kursinio darbo metodologiniu pagrindu pasirinkta visuotinės kokybės
vadybos koncepcija, akcentuojanti nuolatinį organizacijos tobulėjimą ir
visuotinį dalyvavimą užtikrinant vartotojų poreikius. Kaip pagrindinis
tyrimas metodas pasirinkta apklausa (interviu), taip pat naudojami loginė
analizė ir modeliavimas. Pasirinktieji tyrimo metodai leis įgyvendinti
pagrindinius darbo tikslus ir uždavinius, suformuluoti išvadas bei
rekomendacijas.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
Sparčiai pasaulyje plintanti Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra į
kokybę orientuotas vadovavimo organizacijai būdas, grindžiamas visuotiniu
jos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės organizacijai, jos
darbuotojams bei visuomenei. Pagrindinė VKV koncepcijos dalis – kokybės
sąvoka. Pagrindinis kokybės srities tikslas – įmonė bei išoriniai įmonės
tiekėjai turi galvoti apie kokybę ir atsakomybę.
Kokybė kainuoja, todėl kaštų skaičiavimas ir analizė yra pagrindinė
įmonės kokybės darbo dalis. Yra priimta laikyti, kad kokybė nekainuoja, kad
kainuoja bloga kokybė. Blogos kokybės kaštai paprastai neapima prevencinių
kaštų, todėl dažniau naudojama sąvoka kokybės kaštai.
Tačiau kas yra kokybė? Kas yra „bloga kokybė“ ir kiek kainuoja prasta
kokybė?
Kam organizacijai reikalingas kaštų skaičiavimas ir analizė? Kaip
reikėtų išvengti blogos kokybės kaštų ir kaip pagerinti įmonės bendrą
kokybę?
Remiantis literatūros šaltiniais bei atlikta jų analize, šioje darbo
dalyje bus atsakoma į aukščiau paminėtus klausimus.1.1. Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio
įvykiaiVisos svarbiausios praėjusio šimtmečio datos susijusios su kokybės
gerinimu. Visi svarbiausi įvykiai, susieti su kokybės gerinimu ir valdymu,
gimė JAV ir Japonijoje. Ten sukurtos metodikos greitai paplito visose
šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
1895 m. – kokybė užtikrinama darbuotojų meistriškumu. Daugelis
produktų, gaminių dar nebuvo masiškai gaminami. Darbininkai ir planavo, ir
darė, ir tikrino.
1900 m. – F.Teiloras padarė permainą didinant darbo našumą dėl
specializavimo: inžinieriai planavo, darbininkai darė, inspektoriai
tikrino.
1920-1930 m. –Valteris Ševhartas pritaikė gamybos procese tikimybių ir
pokyčių teorijas. Įmonėje “Vestrn elektrik” buvo sukurta, išbandyta ir
plačiai pritaikyta gamybos procesų statistinės kontrolės metodika. Toliau
vystėsi darbo pasidalijimas, didėjo specializacija; gamybos statistinė
kontrolė parodė, kad pradinę kokybę nesiorientuojant gamybos procese yra
bergždžios, klaidingos ir neefektyvios.
1940-1945 m. – 2-as pasaulinis karas privertė įgyvendinti daug
naujovių, gerinančių karinių prekių gamybą. Tais metais į kokybės valdymą
pradedami įtraukti darbininkai.
1945-1950 m. – po depresijos ir karo JAV patenkino vartotojų paklausą
ir tapo dominuojančia pasaulyje pagal
Japonijoje
suintensyvėjo produktų kokybės užtikrinimo pastangos. Japonija greitai
atstatinėjo atominio karo sugriautą pramonę, plačiai taikė daktaro E.
Demingo idėjas kokybei gerinti.
1950-1954 m. – pritaikydama E. Demingo filosofiją, Japonija pradėjo
visuotinį kokybės gerinimą. Technologinių procesų tobulinimas tapo
svarbesniu už gatavos produkcijos tikrinimą. E. Demingo filosofijos esmė:
gaminių kokybė yra aukščiausios vadovybės veiklos objektas ir negali būti
pavesta niekam kitam.
E. Demingas atrado, kad statistinės kontrolės metodas jau nebegali
gerinti kokybės dėl trūkumų vadyboje ir nurodė septynis tokius esminius
trūkumus:
✓ Pastovumo trūkumas, planuojant produktus ar paslaugas, kurie
turėtų paklausą, palaikytų verslo organizavimą ir aprūpintų
žmones darbu.
✓ Trumpalaikis pelno siekimas, trumpalaikis mąstymas, kurį
sukelia baimė dėl neteisingo pareigų pasidalijimo.
✓ Suformulavus organizacijos tikslus ir uždavinius, išryškėja
metodų trūkumas, kaip tuos tikslus pasiekti. Dėl to įsigali
baimės jausmas, nedrąsa, kad pastangos žlugs.
✓ Vadovavimo nepastovumas, personalo nuostata dirbti tik pagal
komandą.
✓ Vadovavimas, remiantis tik su matomais skaičiais, duomenimis.
✓ Pernelyg didelės medicininio aptarnavimo išlaidos darbingumui
palaikyti.
✓ Per dideli įsipareigojimai.
E. Demingo filosofija pirmiausia sėkmingai buvo panaudota Japonijoje.
Ten akcentuojamos komandos, kaip individo, atskiro darbuotojo, vaidmuo ir
vertė.
1954 – 1962 m. pagrindinei Japonijos vadybos srovei Jozephas Juranas
pritaikė ir įvyko reikšmingi pokyčiai bei kosmetiniai teigiami rezultatai.
J. Juranas sukūrė projektą po projekto metodiką kokybei gerinti. Jis įrodė,
kad kiekvienas kokybės pagerėjimas pasiekiamas tik projektas po projekto
būdu, ir jokio kito kelio atgal nėra.
1962 – 1964 m. – nuolatinio tobulinimo filosofija plačiai pasklido
Japonijoje. Tuo metu buvo sukurti nauji kokybės kontrolės būdai. Japonijos
specialistas Ishikawa geriausiai žinomas kokybės vadyboje savo įnašais į
Japonijos statistinę kokybės kontrolę. Jo nuopelnai – tai “žuvies kaulų”
diagrama, statistinių kokybinių metodų klasifikacija, kokybės valdymas
organizacijos mastu (company vvide quality control –angl.) koncepcija,
kokybės būreliai (quality circles arba QC – angl.). Šio VKV kūrėjo
pagrindinis tikslas buvo įtraukti kiekvieną darbuotoją į kokybės gerinimą.
Ishikavva statistinius kokybės kontrolės metodus suklasifikavo taip:
žemiausia klasė – septyni metodai, kuriuos organizacijoje gali kiekvienas
lengvai išmokti ir įsisavinti (kontrolės grafikai, Pareto analizė,
histogramos, priežasčių-pasekmių diagramos, sklaidos diagramos, sekos
grafikas, tendencijos diagramos).
Vidurinė klasė – tai metodai, kuriuos naudoja vadovai ir kokybės
specialistai, pvz. Hipotezių tikrinimas, imties metodai ir kt.
Aukščiausia klasė – tai aukšto lygio statistinių problemų sprendimai,
kuriuos vykdo kokybės specialistai ir konsultantai. Tai, pavyzdžiui,
eksperimentiniai projektai, operacijų tyrimų metodai ir kt. Tai sudėtingi
ir specifiški matematiniai metodai, todėl jų naudojimas organizacijose yra
ribotas.
Ishikawa indėlis į Japonijos kokybės raidą iš tiesų labai žymus. Savo
šalies staigiam, kokybės augimui paaiškinti jis pateikė šešis pagrindinius
kokybiško darbo bruožus:
1. Kokybės valdymo programa kompanijos mastu.
2. Aukščiausio lygio vadovai atlieka kokybės auditą.
3. Švietimas ir mokymas pramonės srityje.
4. Kokybės būrelių veikla.
5. Bendranacionalinė kokybės valdymo skatinimo veikla.
6. Statistinių metodų taikymas.
1964 – 1972 m. – Japonijoje visuotinio tobulinimo principai pritaikyti
nuolatinei visuotinės kokybės kontrolei. Visuotinės kokybės valdymas apima
visas ekonominės veiklos sritis. Šiai sistemai įgyvendinti reikia
kvalifikuotų vadovų ir aukštos gamybos kultūros aplinkos.
1972 – 1973 m. – Japonijoje visuotinės kokybės kontrolės principai
(VKKP) pritaikomi planavimui atskleidžiant kokybės funkcijas.
1973 1980 m. – arabų naftos krizė paskatino paslankią eksporto į
Japoniją padvigubinti VKK gamyboje ir didesnį dėmesį skirti aptarnavimo
sektoriui.
1980 – 1990 m. – JAV paskelbė – jei Japonija gali, tai kodėl negalim
mes. Prasidėjo kokybės atgimimas. E. Demingas ir J. Juranas įkvėpė JAV
organizacijas pasižadėti tobulėti, o prie Japonijos, kaip pagrindiniai
varžovai VKK vadybos srityje, prisijungė Pietų Korėja, Taivanis, Brazilija
ir kt. Šalys.
E. Demingas, J. Juranas ir Krosbis įrodė, kad gaminti kokybišką
produktą ar daryti kokybišką paslaugą yra pigiau.
Kokybė kainuoja brangiai, o nekokybė – dar brangiau. Jie įrodė, kad
užkirsti kelią kokybės problemoms yra lengviau ir geriau, negu jų ieškoti,
aptikti ir ištaisyti.
1995 m. VKK vadyba sėkmingai vystoma visuose žemynuose, visose
ekonominės veiklos
srityse: gavyboje, gamyboje ir aptarnavime.
1.2. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas organizacijoje
Kokiu būdu organizacijoje reikėtų įgyvendinti VKV, nėra standartizuota.
Pastaruoju metu daugelis VKV tyrėjų pažymi, kad viena svarbiausių sąlygų
VKV įdiegti yra tam tikros organizacinės kultūros pakeitimas ar sukūrimas
[3, 3; 5, 67].
Organizacijos kultūrą būtų galima apibūdinti kaip visumą priimtų ir
stabilių vertybių, nuostatų, įsitikinimų, elgesio normų, tradicijų,
egzistuojančių organizacijoje, veikiančių jos veiklą ir atsiskleidžiančių
per ją.
R.Harrisonas kultūros vaidmenį organizacijoje apibūdino, teigdamas, kad
organizacijos kultūra atlieka septynias funkcijas [5,50]: