Vitolis Trušys
Autoriaus kuriniai
Asmenine informacija:
Gime 1936 m. Kaune.
Studijos:
1955 – 1961 m. studijavo Vilniaus Valstybiniame Dailes Institute (dabar Vilniaus dailes akademija).
Veikla:
Tapytojas – monumentalistas, profesorius, buves Šiauliu Universiteto Pedagogikos fakulteto Dailes didaktikos katedros vedejas, Šiauliu universiteto Senato narys. Lietuvos dailininku sajungos narys. Respublikines premijos laureatas. Tapo, kuria freskas ir mozaikas. Su tapybos ir akvareles darbais dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje. Yra surenges personaliniu parodu Vilniuje, Latvijoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Reikšmingesni darbai: mozaikos „Iš lietuviu mitologijos“, „Tragedija ir komedija“, freska „Stumbru medžiokle“. Paveikslu yra isigije Maskvos, Vilniaus, Kauno, Klaipedos ir Šiauliu muziejai, bei privatus kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Daugiau apie menininka:
Vytenis Rimkus
Dailininkas VITOLIS TRUŠYS
Kaip ir kiekvienas Lietuvos regionas, Šiaures Lietuva, tiksliau, centrine Šiaures Lietuvos dalis – Pakruojo, Pasvalio, Joniškio rajonai – Lietuvai išaugino nemažai ižymiu žmoniu, ivairiu mokslo ir kulturos sriciu atstovu. Reikšminga puslapi i Lietuvos dailes istorija iraše pakruojietis Stasys Ušinskas, joniškietis Adomas Varnas. Dristu teigti, kad šiuolaikines lietuviu dailes panoramoje labai savitas bei ryškus ir Vitolio Trušio pedsakas.
Dailininko vaikyste ir jaunyste paženklinta klajoniu po Lietuva, nes jo tevas buvo matininkas. Vitolis Trušys gime Kaune. Vaikyste, pradžios mokslas ir pirmieji vidurinio mokslo metai prabego Pušalote. Teko gyventi Kuršenuose, metus mokytis Garliavos vidurineje mokykloje. 1961 m. baiges Vilniaus dailes instituta, Vitolis Trušys atvyko i Šiaulius ir cia isikure visam laikui. O Pušalotas tapo tuo traukos centru, ta išeities pozicija, kuri leme jo gyvenimo ir kurybos orientacija.
Pirmosios Vitolio Trušio mozaikos „Mergaite”, „Poetas Krišciunas-Jovaras”, „Mano kraštas” (1963–1966) – tai apibendrinti dekoratyvus darbai iš stambios akmens skaldos, tiesa, taip ir like muziejuje. Jau juose ryškeja visai tolesnei dailininko kurybai budingas lyrinis vaizdo traktavimas. Maždaug tam paciam laikotarpiui priklauso ir keli dekoratyviniai aiškaus piešinio bei kompozicijos sgrafitai, puošiantys Meškuiciu kulturos namu (1968), Šiauliu 3-osios ir 5-osios viduriniu mokyklu interjerus ir eksterjerus (1967). 1969–1970 m. V. Trušys sukuria keleta dideliu fresku: „Mokslo ir meno deives” Šiauliu 11-oje vidurineje mokykloje, „Šoki” buvusioje „Mildos” kavineje ir dvi freskas Gruzdžiu kavineje. (Straipsnyje paliekami senieji istaigu, kuriose yra V. Trušio kuriniu, pavadinimai, nes ne vienas ju dabar jau pasikeites.) Apibendrintas simbolines figuras vaizduojancios freskos nutapytos ant šlapio tinko su išpjautu konturu. Lenktos konturines „Šokio” linijos pasikartoja daugelyje velesniu kompoziciju.
1971 m. V. Trušys nutape freska Šiauliu pedagoginio instituto (dabar – universiteto) aktu sales lubose. Freska sudaryta iš triju kvadratu, kuriuos juosia ornamentinis remas. Freskos tema – žmonijos veržimasis i pažinima ir ji lydinti meno, muzikos, poezijos svarba. Abu pradus jungia Saule ir jos kelias – Zodiakas, apimas svarbiausius žvaigždynus.
Kitas didelis kurinys – Satkunu kulturos namu saleje (Joniškio r.; 1972) nutapyta freska „Liaudies menas ir amatai”. Jos scenos skirtos liaudies skulpturai, puodininkystei, kalvystei, tekstilei ir kitoms liaudies meno šakoms.
Visi mineti kuriniai – mozaikos, freskos, sgrafitai – priklauso ankstyvajam dailininko kurybos laikotarpiui. Juose vyrauja dekoratyvios kompozicijos, lygios spalvu plokštumos, lenktos vilnijancios linijos.
1973 m. V. Trušys nutape freska Šiauliu medicinos mokyklos aktu sales foje. Freska sudaro aštuonios kompozicijos, tarp ju iterpti ižymiu medicinos mokslo korifeju portretai. Dailininkas nesieke vaizdais atkurti medicinos istorijos ar parodyti jos dabartines ivairoves. Svarbiausia freskos ideja – medicina tarnauja žmogui, jo fiziniam tobulejimui. Dailininko vaizduojamas žmogus idealiai gražus, gracingu judesiu, grakšcios figuros.
1974 m. V. Trušys nutape didžiule freska „Stumbru medžiokle” Šiauliu mesos kombinato klube. Ji išdestyta ant triju sienu ir sudaro nuoseklaus siužeto triptika. Kaireje sienoje vaizduojamas medžiotoju susirinkimas ir ruošimasis medžioklei; centrineje, didžiausioje, kompozicijoje – stumbru medžiokle; dešineje – medžiokles pabaigtuves. Šioje freskoje raiteliai, stumbrai ir šunys tarsi skrieja susipyne i viena menini audini. Žavi išradinga freskos kompozicija, meistriškas piešinys, dinamika.
Freska „Darbas ir kova” Verbunu kulturos namuose (1975–1976) sukomponuota iš pavieniu siužetiniu pasakojimu apie konkrecius tos vietoves ivykius, nes kaip tik cia 1944 m. vasara vyko atkaklus mušiai. Freskos siužetas – vienos gausios šeimos gyvenimas. Nors paveikslai kupini itampos ir dramatizmo, kuri dar labiau sustiprina tamsokas, kontrastingai juodai raudonas koloritas, iš freskos dvelkia tikejimas gyvenimu.