Vizijos reikšmė siekiant mokyklos kaitos tobulinimo bei veiklos kokybės
5 (100%) 1 vote

Vizijos reikšmė siekiant mokyklos kaitos tobulinimo bei veiklos kokybės

VIZIJOS REIKŠMĖ SIEKIANT MOKYKLOS KAITOS, TOBULINIMO BEI VEIKLOS KOKYBĖS

Turinys

Įvadas………………………………………………………..…………………………………………………………3

1. Vizijos vieta strateginiame planavime………………………………………………….………………..5

2. Mokyklos vizijos apibūdinimas ir jos reikšmė mokyklos tobulinimui………………………….6

3. Vizijos parengimas ir įgyvendinimas. Vadovo vaidmuo…………………………………………..9

4. Vizijos pavyzdžių analizė…………………………………………………………………11

Išvados…………………………………………………………………….………………………………………..14

Pasiūlymai………………………………………………………………………………………14

Literatūros sąrašas……………………………………………………….………………………………………15

Priedas………………………………………………………………………………………………….16

Įvadas

Šios dienos švietimo iššūkiai mokyklai – tai didinti mokyklos efektyvumą ir nuosekliai tobulinti jos veiklą ir organizacinį vystymą nuolatinės kaitos sąlygomis, siekti, kad ji taptų nuolat besimokančia ir besivystančia organizacija, kurios narių veikla ir santykiai paremti bendradarbiavimu, partneryste, inovacijų ieškojimu, kūrybiškumu, atvirumu, atsakingumu. „Kiekviena mokykla gerų rezultatų siekia skirtingais keliais. Dažniausiai pasirenkamas būdas – tai paraidis centralizuotos politikos […] įgyvendinimas. Antras būdas reikalauja sutelkti dėmesį į mokymo ir mokymosi procesą bei jį lemiančias sąlygas, numatyti konkrečią strategiją, kurios dėka būtų reguliuojama mokyklos kaita, pasiekiami geresni rezultatai“ (Dobranskienė, 2002, p. 78-79). Antrasis kelias, manau sudėtingesnis, nes reikalauja visos mokyklos bendruomenės sustelkimo, pasiryžimo keistis, glaudaus bendradarbiavimo, žymiai didesnių laiko ir pastangų sąnaudų. Tačiau visą tai verta daryti vardan aukščiau išvardintų siekių. Sėkmingai visą tai įgyvendinti padeda viena iš pagrindinių švietimo vadybos funkcijų – planavimas, kuri yra visų valdymo sprendimų pagrindas. Šiuolaikiška mokykla pasirenka strateginio planavimo, ilgalaikių planų kūrimo, kelią. Pagal R. Jucevičių, strateginis planavimas – tai procesas, susidedantis iš tokių pagrindinių etapų: organizacijos vizijos, misijos, valdymo filosofijos, svarbiausių vertybių, tikslų formulavimo, veiklos sąlygų analizės, strategijos (t. y. mokyklos vystymo, plėtros, kaitos ir tobulinimo) tikslų formavimo, taktinių ir operatyvinių tikslų nustatymo, veiklos plano parengimo, strategijos realizavimo ir kontrolės (Jucevičius, 2003, p. 67). Gero planavimo kaip proceso darnumas ir sklandumas galimas esant išskirtiniam vadovavimui, gebėjimui parinkti profesionalių, energingų, imlių naujovėms ir atvirų pokyčiams mokytojų komandą.

Šiame procese vizijos sukūrimas turi labai didelę reikšmę. Be to, ypač svarbus besivystančios organizacijos elementas yra bendra vizija, nes ji „kreipia mokymąsi ir telkia energiją“ (Fullan, 1998, p. 48). „Bendra vizija sukuriama, rūpinantis savo ir kitų asmeninėmis vizijomis […] Bendra vizija skatina riziką ir eksperimentavimą, padeda įvykdyti įsipareigojimus“ (Kasiulis, 2005, p. 101). Būtent „vizija skatina strateginį planavimą, nes ji yra ilgalaikė – jos įgyvendinimui kartais reikia dešimtmečių […]“ (Ten pat).

Savo referatu siekiu atsakyti į šiuos klausimus:

 Kokią vietą užima vizija strateginiame planavime?

 Kas būdinga mokyklos vizijai?

 Kodėl vizija svarbi mokyklos tobulinimui? Koks vadovo vaidmuo kuriant ir siekiant vizijos?

 Kaip geriausiai kūrti ir įgyvendinti viziją?

Problema: gebėjimas kurti mokyklos plėtra, gerinti savo struktūrą ir siekti geresnių veiklos rezultatų neįmanoma, jeigu mokyklos bendruomenė neįkvėpta konkrečios bendros vizijos ir nesiekia ją įgyvendinti.

Objektas: mokyklos vizija.

Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti vizijos aktualumą mokyklos strateginio planavimo procese bei apžvelgti jos parengimo kelius.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti, kokią vietą užima vizija strateginiame planavime.

2. Aprašyti mokyklos vizijai būdingus bruožus.

3. Įvertinti vizijos svarbą mokyklos tobulinimui; įvertinti mokyklos vadovo vaidmenį kuriant ir siekiant vizijos.

4. Apžvelgti mokyklos vizijos parengimo ir įgyvendinimo kelius.

5. Remiantis asmeninę patirtimi ir išstudijuota literatūra, praktiškai išanalizuoti ir įvertinti kai kurių mokyklų vizijas.

Metodai:

• Teoriniai: literatūros šaltinių studijavimas ir analizė; asmeninių žinių nagrinėjama tema įsivertinimas ir palyginimas su literatūroje pateikta medžiaga; išvadų ir pasiūlymų pateikimas.

• Praktiniai: mokyklų vizijų pavyzdžių analizė ir įvertinimas.

1. Vizijos vieta strateginiame planavime

Strateginis planavimas traktuojamas pagrindinio organizacijos tikslo nustatymas bei jo siekiui reikalingų išteklių ir veiklos būdų sistemos parinkimas taip, kad būtų galima maksimaliai pasinaudoti esamomis galimybėmis bei minimizuoti pavojus (Jucevičius, 2003,
p. 16). Šioje formuluotėje įžvelgiu pagrindinę strateginio planavimo idėją – rasti tinkamiausią būdą, padedantį organizacijai pasiekti geriausių rezultatų. Strateginio planavimo procesas laikomas lankčiu įrankiu, kuriuo remiantis užtikrinami naujoviškus organizacinius pakitimai, kurie būtini organizacijos gyvybiškumui (Ильин, 2000, p. 252). Organizacijos gyvybiškumą suprantu kaip jos visų narių indėlio ir kūrybiškumo nukreipimą pokyčio ir bendrų siekių link. J. Kasiulis mano, kad organizacijos gyvybiškumą, jos sėkmę lemia šių totalinių uždavinių sprendimas (Kasiulis, 2005, p. 100-101):

 bendra organizacijos vizija;

 jos misija;

 brandžia valdymo filosofija;

 užsibrėžti veiklos tikslai;

 suformuotos svarbiausios organizacijos vertybės;

 asmeninio darbuotojų meistriškumo kėlimo galimybės;

 mokymasis komandoje;

 sisteminis mąstymas.

Manyčiau, kad tai strategiškai valdomos organizacijos bruožai ir strateginio planavimo elementai, tinkantys ugdymo institucijai.

Kaip matome, vizija yra pirmoje vietoje iš būtinų sėkmei pasiekti veiksnių. R.Jucevičius viziją apibūdina kaip bet kurias sąmoningas, nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą, pastangas, veiklos pradžią ir atspirties tašką (Jucevičius, 2003, p. 70). Tačiau antros šio apibrėžimo dalies nereikėtų priimti tiesiogiai. Dėl to ši sąvoka susilaukė tokio pasipriešinimo ir taip dažnai klaidingai vartota aptariant pokyčių procesą, rengiant strateginį planą. Pasak Fullano, vizija atsiranda kur kas vėliau, jau pradėjus veikti, dėl dviejų priežasčių. Pirma, esant sudėtingoms, besikeičiančiomis sąlygomis, organizacijai reikia gerai apmąstyti patirtį, ir tik tada galima sudaryti patikimą viziją (Fullan, 1998, p. 48). Norėčiau pridurti, pabrėždama, kad iš tikrųjų, mokyklos strategijos kūrimą bei jos vizijos formulavimą apsunkina tas faktas, kad mokyklos aplinka (ir ypač išorinė: sociokultūrinių, demografinių sąlygų, įstatymų kaita, vietos savivaldos strategijų kūrimas ir t.t.) keičiasi taip sparčiai, kad mokyklos vadovui ir bendruomenei sudėtinga kartai matyti savo ateitį po 5 metų, jau nekalbant apie tai, kas bus po 10-15 metų. Todėl, manau, vizija visada turi laikinumo bruožą.

Ir antra. Bendra vizija turi atsirasti vykstant dinamiškai organizacijos narių ir vadovų sąveikai. Tokiam procesui reikia laiko (Ten pat). To pačiu vizija reikalauja iš vadovo ir pavaldinių, lankstumo ir pasiryžimo keistis, sisteminio mąstymo, pasirengimo bendradarbiauti, dirbti komandoje, tobulinti savo kompetencijas vardan bendro tikslo. Be šitų sąlygų, manau, neįmanoma sukurti geros vizijos ir organizacijos strategijos.

Remiantis aprašytu, sunku nustatyti, kas pirmiausiai formuluojama strateginiame plane: vizija (kaip ateities vaizdinys) ir po jos misija (organizacijos esmės atspindėjimas), ar atvirkščiai, misija, vėliau – vizija, arba organizacijos sąlygų ir situacijos analizė, ir tik ja remiantis, vizija ir misija.

Nėra griežtų reikalavimų. Tai priklauso nuo to, koks strategijos rengimo modelis pasirenkamas: analitinis ar kūrybinis. Analitiniame modelyje remiamasi tuo, ką organizacija sugeba, o ne tuo, ką ji turėtų ar galėtų nuveikti: pirmiausiai atliekama veiklos situacijos ir turimų išteklių analize, tik po to formuluojama vizija, misija ir t.t. (Jucevičius, 2003, p. 68). Skirtingai negu analitiniame modelyje, kūrybiniame siekiama „atitrūkti“ nuo organizacijos realybės, kurti netgi idealizuotą ateities viziją, kuri yra patraukli ir mobilizuojanti, po to grįžtama į objektyviai egzistuojančią organizaciją su jos turimais ištekliais, atliekama situacijos analizė ir bandoma ieškoti būdų, kaip bent priartėti prie vizijos (Jucevičius, 2003, p. 68-69).

Abu šie modeliai yra geri, tinkamiausiais yra tas, kuris geriau tinka strategijos kūrėjo(-ų) mąstymo logikai, organizacijos kultūrai (Ten pat).

Jei būčiau mokyklos vadovas, bandyčiau derinti šiuos du modelius ir susikurti savo įstaigai tinkantį mišrų modelį. Pirmiausia, išanalizuočiau esamą situaciją, įvertinčiau stipriąsias ir silpnąsias mokyklos puses, po to suformuluočiau mokyklos viziją (tačiau neidealizuočiau jos), misiją, filosofiją, veiklos prioritetus, strateginius tikslus, priemonių planą, išteklius.

Toliau, remdamasi savuoju modeliu, parengtu pagal siūlomus R.Jucevičiaus mokyklos strateginio valdymo proceso modelį, A.Vasiliausko strateginio valdymo modelį bei L.Bagdonienės modelį (priedas), aptarsiu vieną iš pamatinių šio modelio elementų – viziją.

2. Mokyklos vizijos apibūdinimas ir jos reikšmė mokyklos tobulinimui.

Vadybos habilituotas daktaras R.Jucevičius viziją apibūdina kaip komplikuotą visumą, apimančią: būsimos organizacijos viziją, būsimos situacijos viziją, strategijos viziją, dabarties ir ateities siejimo viziją, reikiamų resursų, sugebėjimų ir jų panaudojimo viziją (Bagdonienė, 2005, p. 64). „Išvertus“ šį apibūdinimą į mokyklos kalbą, vizija apibūdinama kaip sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas apie tai, kokia, esant palankioms aplinkybėms, mokykla bus, kur ir kaip veiks ateityje (Jucevičius, 2003, p. 70). Kitaip tariant, vizija – tai pageidaujamos organizacijos ateities, tolimesnės perspektyvos vaizdinys. Vizija – tai atspirties taškas misijai ir strateginiams tikslams kurti
(Ten pat). Daugelio leidinių apie vadybą autorius, profesorius R.Želvys viziją apibūdina kaip idealą, kurio bendruomenės nariai įsipareigoja bendrai siekti (Želvys, 2003, p. 22). R.Želvys taip pat siūlo sulietuvinti šią sąvoką, pakeitus ją tokiomis atitiktimis kaip „svajonė“, „idealas“, „siekis“, „numatoma ateitis“. Tačiau man žodis „vizija“ daugiau yra susijęs su šios sąvokos esmę – svajonės, norimų vaizdų įžvelgimas, įvaizdžio atspindėjimas. Abu paminėti autoriai teisūs, tik pirmojo autoriau apibrėžime vizija daugiau orientuota į mokyklos perspektyvą, o antrasis šalia to, akcentuoja vizijos įgyvendinimo procesą ir bendruomenės narių vaidmenį šiame procese. Bet kuriuo atveju, vizija apima mokyklos praeitį, dabartį ir ateitį. Kuriant viziją atsižvelgiama į vidines ir išorines organizacijos savybes, bendruomenės siekius ir tikslus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1472 žodžiai iš 4575 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.