1.VADOVO ASMENYBĖ
Gimsta kūdikiai, o ne prezidentai ar banko valdytojai. Bet, ne kiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovu. Ši veikla specifinė, jai reikia ne tik ypatingų žinių, pasirengi-mo, patyrimo, bet ir tam tikrų savybių. Prancūzų valdymo specialistų atliktos apklau-sos tyrimai parodė, kad viena svarbiausių gero vadovo savybių yra vadovo talentas, arba, kaip jie sako – “Dievo dovana”.
Asmenybė yra tokia, kokią pati save susikuria. Kiekvienas mes turime savojo “Aš” vaizdą. Vadovui savojo “Aš” vaizdas labai svarbus, nes – “pirmasis žingsnis sėkmingoje veikloje – objektyvus savęs vertinimas”. Tik gebėdamas save realiai ver-tinti, savo silpnąsias bei stipriąsias savybes, jis galės tapti brandžia, save realizuojan-čia asmenybe.
Kintant ekonominei situacijai ir jai esant gan nestabiliai yra gana sunku atskirti vadybininkus nuo vadovų.
Skiriasi vadovų ir vadybininkų vaidmenys:
Vadybininko pagrindinė f-ja – sklandi veikla; jie yra skiriami, turi nurodytus veiklos tikslus ir remiasi formalia valdžia.
Vadovo pagrindinė f-ja – kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys.
Vadovas atlieka daugelį funkcijų, kaip:
o Vadovas – pavaldinių darbo motyvuotojas
o Vadovas – darbuotojų santykių derintojas
o Vadovas – sprendimų priėmėjas
o Vadovas – darbo organizatorius
o Vadovas – darbo planuotojas
Taigi kaip matome, vadovas turi būti visapusiška asmenybė, kuri geba gerai organizuoti savo darbą, darbą bei santykius tarp pavaldinių, turi sugebėti vienodai padalint savo dėmesį biuro darbuotojams, kad nekiltų konfliktų.
1.1. BENDRAS ASMENYBĖS SUPRATIMAS
Idividas bendravimo procese užima labai svarbią vietą. Kiekvienas žmogus – unikali asmnybė. Dviejų vienodų nėra, ir visi mes esame sudėtingi. Tačiau to neužtenka apibūdinti asmenybę. Yra įvairių jos apibrėžimų, pvz:
Asmenybė – tai ypatingas žmogus;
Asmenybė – tai konkretus savo laikmečio atstovas su būdingais, išskirtiniais bruo-
žais;
Asmenybė – tai elgesys, charakteris, kurie būdingi tik vienam žmogui.
Asmenybė – tai psichinių, fiziologinių, biologinių savybių sistema, kuri funkcionuoja, reiškiasi savo elgesiu, individualiomis savybėmis, veiklos rezultatais.
Šis paskutinis apibūdinimas ir būtų pilniausias bei išsamiausias.
1.2. ASMENYBĖS STRUKTŪRA
Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių sistema, šių savybių sąryšį ir vaidmenį asmenybės veikloje atskleidžia jų struktūros analizė. Šiuo metu išskiriamos dvi pagrindinės postrūktūrės: biologinė ir siocialinė. Įvairūs psichologai bei filosofai, atstovaujantys skirtingas kryptis, nesutaria, kuri iš šių postruktūrių svarbesnė – įgimtos ypatybės ar socialinės aplinkos poveikis. Mokslinėje psichologijoje prieita išvados, jog asmenybės vystymąsi vienodai lemia, tiek biologinė, tiek socialinė postrūktūrės, bei reikalinga jų vienovė.
Asmenybė pirmiausia apibūdinama atsakymais į šiuos klausimus:
Ko ji siekia?
Ką ji sugeba?
Kas ji yra?
Į juos atsakius aiškėja, kad asmenybės struktūra yra psichinių savybių sistema, kurią sudaro: kryptingumas, sugebėjimai, temperamentas bei charakteris.
1.3.INDIVIDUALUMAI (YPATYBĖS)
Kiekviena asmenybė turi savo indivualumus, kurie įvairiose šalyse, tautose, kompanijose yra skirtingai vertinami. Tai priklauso nuo daugelio faktorių, kaip pavyzdžiui,- kokio tipo vadovaujantį darbą teks dirbti vadovui, arba su kuom teks bendrauti ir panašiai. Žinant darbo pobūdį, kurį reikia kruopščiai įvrtinti ir išnagrinėti, galima pradeti vertinti kiekvieno vadovo individualumus.
Kiekvienas iš mūsų turime tik mums vieniems būdingas ypatybes, kurios laikui bėgant vargu ar galėtų pasikeisti, todėl, kad šios savybės kai kurios yra įgimtos, paveldėtos, arba tiesiog išmoktos. Šiame skyriuje bandysiu trumpai apžvelgti kai kurias žmogaus ypatybes, ir stengsiuosi daugiau susieti su vadovo asmenybe.
1.3.1. TEMPERAMENTAS
Yra išskiriami 4 temperamento tipai:
Sangvinikas (judrumas);
Flegmatikas (ramumas ir apskaičiavimas);
Cholerikas (energija);
Melancholikas (jausmų gilumas ir pastovumas).
Visi šie tipai yra savotiškai geri, ir negalima teigti, kad kuris nors iš jų gali pa-kenkti siekiant tikslo. Tačiau toli gražu ne kiekvieno temperamento žmogus gali va-dovauti, taigi, reikia atsižvelgti ir į tai, nes laikui bėgant temperamento savybes gali-ma tik šiek tiek apslopinti, tačiau jos visiškai neišnyks, o tai gali vėliau atsiliepti va-dovavimui, kolektyvui, netgi pačiai asmenybei.
Žmonės turintys melancholiko temperamentą turi silpną nervų sistemą, jie vado-vaujasi jausmais, negali pakelti didelių fiziniu, bei protinių krūvių, šie įvykiai melan-choliką išmuša iš vėžių, žmogus tampa nedarbingas. Vadovai – melancholikai, ne tiek dirba, kiek sielojasi, dėl savo padarytų klaidų, nesuspėtų padaryti darbų. Be to, tyri-mai parodė, kad šie žmonės nepakeliantys didelių fizinių ir nervinių krūvių, po ilges-nio laiko, dirbdami tą patį drabą gali susirgti neuroze.
Cholerikai pasižymi didele energija, yra karšti žmonės, kurie užsiplieskia tą pačią minutę, sakosi galį net kalnus nuversti, tačiau dažnai jie negali to padaryti, todėl grei-tai praranda pusiausvyrą. Nors šio temperamento žmones galima
pakeisti, jeigu jie tik suvokia savo klaidas, užsiplieskimo padarinius, jiems tereikia visa tai slopinti, gali padėti valia, išsilavinimas. Vadovas – cholerikas, tai kolektyvo “galvos skausmas”, nes vadovas yra pavyzdys darbuotojams, todėl su savo neigiama energija, ir neigiama nuotaika gadina kolektyvo darbą, na nebent kolektyve daugiau nebūtų nei vieno cho-leriko.
Energingi, darbštūs bei iniciatyvūs – sangvinikai. Tačiau tai labai stiprios asme-nybės, kurios nenori, ir iš dalies negali nusileisti, bei sutikti su kitų nuomone. Kadan-gi, šio tipo žmonės turi daug darbų, kurių negali pavesti kitiems, dažnai jie nebaigę vieno darbo puola prie kito, o greiti sprendimai, neretai yra klaidingi. Su šio tipo žmogumi sunku dirbi, nes jis nelinkęs pasitarti su kolektyvų, o dėl šios priežasties kyla daug problemų darbovietėje.
ELGESIO, CHARAKTERIO YPATUMAI TEMPERAMENTO TIPAS
SANGVINIKAS MELANCHOLIKAS CHOLERIKAS FLEGMATIKAS
KOKS DAŽNIAUSIAI BŪNA linksmas liūdnas sudirgęs,
lengvai
įsiaudrina išlaikantis pusiausvyrą,
ramus
Kaip rea-guoja į emocinius dirgiklius ar lengvai pasiduoda emocijoms
išgyvenimo stiprumas
emocijų gilumas
trukmė
labai lengvai
silpnas
seklios
neilga
sunkiai
stiprus
gilios
ilga
labai leng-vai
stiprus
gilios
ilga
sunkiai
silpnas
kartais gilios
kartais ilga
Kaip juda, gestiku-liuoja ir pan.
greitis
reakcijos stiprumas
reakcijos trukmė
didelis
stipri
neilga
mažas
silpna
ilga
didelis
stipri
noriai pa-laikoma, tęsiama
mažas
silpna
be pastangų išliekanti
Mimika turtinga silpna išraiškinga neišraiškinga
1.3.2. CHARAKTERIS
Charakteris – tai asmenybės bruožai būdingi tik tam žmogui. Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje.
Žmonės pagal jų santykius ir ryšius su aplinka, dar yra skirstomi į: intravertus, ekstravertus, ambavertus.
Intravertai (nukreipti į save) – tai tylūs, užsidarę, santūrūs, drovūs, vengiantys bendrauti, bijantys naujovių, nekonfliktuojantys asmenys. Šio tipo žmonės linkę į vienišumą, jų išgyvenimai lieka išoriškai niekam nepastebimi, taip pat jie sunkiai pri-sitaiko prie naujovių, bijo permainų, kad ir nežymių. Dažnai dėl to patiria nemalonių pojūčių. Kaip matome iš šio apibūdinimo, tokio tipo žmonės vargu ar sugebėtų būti vadovais, ir tinkamai vadovauti.
Ekstravertai (nukreipti į išorę) – atviri, kalbūs, lengvai užmezgantys pokalbį, ry-šius, jautrūs, linksmi, draugiški, pasitikintys, atlaidūs savo ir kitų silpnybėms, greitai susiorientuojantys naujose situacijose. Jie visada kupini energijos, naujų idėjų, bei planų, nuolat ieško naujos informacijos, naudingų šaltinių. Greitai ir aktyviai įsitrau-kia į naują veiklą, puikiai atsimena naujus veidus, vardus, skaičius. Šių savybių turintį žmogų, vadiname – visuomenišku. Tai ypač svarbu vadovui, kuris turi nuolat tobulin-tis, siekti kuo geresnio išsilavinimo, nebijoti permainų, lengvai bendrauti su žmonė-mis, sugebantis puikiai bendrauti su kolektyvu.
Ambavertai – tai tarpinis tipas, tarp intraverto ir ekstraverto. Šio tipo žmonės daž-niausiai pasitaikantys visuomenėje, jie nei per daug uždari, nei per daug atviri.
Japonijoje vadovus į gerus ir blogus skirsto, ne pagal temperamentą, ar kokį kitokį tipą, bet pagal kraujo grupę. Japonijos mokslininkai nustatė, kad kraujo grupė yra pa-veldima, ir ji daug ką gali pasakyti apie žmogaus būda, jo individualias savybes, ji nekintanti.