Vodovo pozicija
5 (100%) 1 vote

Vodovo pozicija

11213141

1.VADOVO ASMENYBĖ

Gimsta kūdikiai, o ne prezidentai ar banko valdytojai. Bet, ne kiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovu. Ši veikla specifinė, jai reikia ne tik ypatingų žinių, pasirengi-mo, patyrimo, bet ir tam tikrų savybių. Prancūzų valdymo specialistų atliktos apklau-sos tyrimai parodė, kad viena svarbiausių gero vadovo savybių yra vadovo talentas, arba, kaip jie sako – “Dievo dovana”.

Asmenybė yra tokia, kokią pati save susikuria. Kiekvienas mes turime savojo “Aš” vaizdą. Vadovui savojo “Aš” vaizdas labai svarbus, nes – “pirmasis žingsnis sėkmingoje veikloje – objektyvus savęs vertinimas”. Tik gebėdamas save realiai ver-tinti, savo silpnąsias bei stipriąsias savybes, jis galės tapti brandžia, save realizuojan-čia asmenybe.

Kintant ekonominei situacijai ir jai esant gan nestabiliai yra gana sunku atskirti vadybininkus nuo vadovų.

Skiriasi vadovų ir vadybininkų vaidmenys:

 Vadybininko pagrindinė f-ja – sklandi veikla; jie yra skiriami, turi nurodytus veiklos tikslus ir remiasi formalia valdžia.

 Vadovo pagrindinė f-ja – kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys.

Vadovas atlieka daugelį funkcijų, kaip:

o Vadovas – pavaldinių darbo motyvuotojas

o Vadovas – darbuotojų santykių derintojas

o Vadovas – sprendimų priėmėjas

o Vadovas – darbo organizatorius

o Vadovas – darbo planuotojas

Taigi kaip matome, vadovas turi būti visapusiška asmenybė, kuri geba gerai organizuoti savo darbą, darbą bei santykius tarp pavaldinių, turi sugebėti vienodai padalint savo dėmesį biuro darbuotojams, kad nekiltų konfliktų.

1.1. BENDRAS ASMENYBĖS SUPRATIMAS

Idividas bendravimo procese užima labai svarbią vietą. Kiekvienas žmogus – unikali asmnybė. Dviejų vienodų nėra, ir visi mes esame sudėtingi. Tačiau to neužtenka apibūdinti asmenybę. Yra įvairių jos apibrėžimų, pvz:

Asmenybė – tai ypatingas žmogus;

Asmenybė – tai konkretus savo laikmečio atstovas su būdingais, išskirtiniais bruo-

žais;

Asmenybė – tai elgesys, charakteris, kurie būdingi tik vienam žmogui.

Asmenybė – tai psichinių, fiziologinių, biologinių savybių sistema, kuri funkcionuoja, reiškiasi savo elgesiu, individualiomis savybėmis, veiklos rezultatais.

Šis paskutinis apibūdinimas ir būtų pilniausias bei išsamiausias.

1.2. ASMENYBĖS STRUKTŪRA

Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių sistema, šių savybių sąryšį ir vaidmenį asmenybės veikloje atskleidžia jų struktūros analizė. Šiuo metu išskiriamos dvi pagrindinės postrūktūrės: biologinė ir siocialinė. Įvairūs psichologai bei filosofai, atstovaujantys skirtingas kryptis, nesutaria, kuri iš šių postruktūrių svarbesnė – įgimtos ypatybės ar socialinės aplinkos poveikis. Mokslinėje psichologijoje prieita išvados, jog asmenybės vystymąsi vienodai lemia, tiek biologinė, tiek socialinė postrūktūrės, bei reikalinga jų vienovė.

Asmenybė pirmiausia apibūdinama atsakymais į šiuos klausimus:

 Ko ji siekia?

 Ką ji sugeba?

 Kas ji yra?

Į juos atsakius aiškėja, kad asmenybės struktūra yra psichinių savybių sistema, kurią sudaro: kryptingumas, sugebėjimai, temperamentas bei charakteris.

1.3.INDIVIDUALUMAI (YPATYBĖS)

Kiekviena asmenybė turi savo indivualumus, kurie įvairiose šalyse, tautose, kompanijose yra skirtingai vertinami. Tai priklauso nuo daugelio faktorių, kaip pavyzdžiui,- kokio tipo vadovaujantį darbą teks dirbti vadovui, arba su kuom teks bendrauti ir panašiai. Žinant darbo pobūdį, kurį reikia kruopščiai įvrtinti ir išnagrinėti, galima pradeti vertinti kiekvieno vadovo individualumus.

Kiekvienas iš mūsų turime tik mums vieniems būdingas ypatybes, kurios laikui bėgant vargu ar galėtų pasikeisti, todėl, kad šios savybės kai kurios yra įgimtos, paveldėtos, arba tiesiog išmoktos. Šiame skyriuje bandysiu trumpai apžvelgti kai kurias žmogaus ypatybes, ir stengsiuosi daugiau susieti su vadovo asmenybe.

1.3.1. TEMPERAMENTAS

Yra išskiriami 4 temperamento tipai:

 Sangvinikas (judrumas);

 Flegmatikas (ramumas ir apskaičiavimas);

 Cholerikas (energija);

 Melancholikas (jausmų gilumas ir pastovumas).

Visi šie tipai yra savotiškai geri, ir negalima teigti, kad kuris nors iš jų gali pa-kenkti siekiant tikslo. Tačiau toli gražu ne kiekvieno temperamento žmogus gali va-dovauti, taigi, reikia atsižvelgti ir į tai, nes laikui bėgant temperamento savybes gali-ma tik šiek tiek apslopinti, tačiau jos visiškai neišnyks, o tai gali vėliau atsiliepti va-dovavimui, kolektyvui, netgi pačiai asmenybei.

Žmonės turintys melancholiko temperamentą turi silpną nervų sistemą, jie vado-vaujasi jausmais, negali pakelti didelių fiziniu, bei protinių krūvių, šie įvykiai melan-choliką išmuša iš vėžių, žmogus tampa nedarbingas. Vadovai – melancholikai, ne tiek dirba, kiek sielojasi, dėl savo padarytų klaidų, nesuspėtų padaryti darbų. Be to, tyri-mai parodė, kad šie žmonės nepakeliantys didelių fizinių ir nervinių krūvių, po ilges-nio laiko, dirbdami tą patį drabą gali susirgti neuroze.

Cholerikai pasižymi didele energija, yra karšti žmonės, kurie užsiplieskia tą pačią minutę, sakosi galį net kalnus nuversti, tačiau dažnai jie negali to padaryti, todėl grei-tai praranda pusiausvyrą. Nors šio temperamento žmones galima
pakeisti, jeigu jie tik suvokia savo klaidas, užsiplieskimo padarinius, jiems tereikia visa tai slopinti, gali padėti valia, išsilavinimas. Vadovas – cholerikas, tai kolektyvo “galvos skausmas”, nes vadovas yra pavyzdys darbuotojams, todėl su savo neigiama energija, ir neigiama nuotaika gadina kolektyvo darbą, na nebent kolektyve daugiau nebūtų nei vieno cho-leriko.

Energingi, darbštūs bei iniciatyvūs – sangvinikai. Tačiau tai labai stiprios asme-nybės, kurios nenori, ir iš dalies negali nusileisti, bei sutikti su kitų nuomone. Kadan-gi, šio tipo žmonės turi daug darbų, kurių negali pavesti kitiems, dažnai jie nebaigę vieno darbo puola prie kito, o greiti sprendimai, neretai yra klaidingi. Su šio tipo žmogumi sunku dirbi, nes jis nelinkęs pasitarti su kolektyvų, o dėl šios priežasties kyla daug problemų darbovietėje.

ELGESIO, CHARAKTERIO YPATUMAI TEMPERAMENTO TIPAS

SANGVINIKAS MELANCHOLIKAS CHOLERIKAS FLEGMATIKAS

KOKS DAŽNIAUSIAI BŪNA linksmas liūdnas sudirgęs,

lengvai

įsiaudrina išlaikantis pusiausvyrą,

ramus

Kaip rea-guoja į emocinius dirgiklius ar lengvai pasiduoda emocijoms

išgyvenimo stiprumas

emocijų gilumas

trukmė

labai lengvai

silpnas

seklios

neilga

sunkiai

stiprus

gilios

ilga

labai leng-vai

stiprus

gilios

ilga

sunkiai

silpnas

kartais gilios

kartais ilga

Kaip juda, gestiku-liuoja ir pan.

greitis

reakcijos stiprumas

reakcijos trukmė

didelis

stipri

neilga

mažas

silpna

ilga

didelis

stipri

noriai pa-laikoma, tęsiama

mažas

silpna

be pastangų išliekanti

Mimika turtinga silpna išraiškinga neišraiškinga

1.3.2. CHARAKTERIS

Charakteris – tai asmenybės bruožai būdingi tik tam žmogui. Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje.

Žmonės pagal jų santykius ir ryšius su aplinka, dar yra skirstomi į: intravertus, ekstravertus, ambavertus.

Intravertai (nukreipti į save) – tai tylūs, užsidarę, santūrūs, drovūs, vengiantys bendrauti, bijantys naujovių, nekonfliktuojantys asmenys. Šio tipo žmonės linkę į vienišumą, jų išgyvenimai lieka išoriškai niekam nepastebimi, taip pat jie sunkiai pri-sitaiko prie naujovių, bijo permainų, kad ir nežymių. Dažnai dėl to patiria nemalonių pojūčių. Kaip matome iš šio apibūdinimo, tokio tipo žmonės vargu ar sugebėtų būti vadovais, ir tinkamai vadovauti.

Ekstravertai (nukreipti į išorę) – atviri, kalbūs, lengvai užmezgantys pokalbį, ry-šius, jautrūs, linksmi, draugiški, pasitikintys, atlaidūs savo ir kitų silpnybėms, greitai susiorientuojantys naujose situacijose. Jie visada kupini energijos, naujų idėjų, bei planų, nuolat ieško naujos informacijos, naudingų šaltinių. Greitai ir aktyviai įsitrau-kia į naują veiklą, puikiai atsimena naujus veidus, vardus, skaičius. Šių savybių turintį žmogų, vadiname – visuomenišku. Tai ypač svarbu vadovui, kuris turi nuolat tobulin-tis, siekti kuo geresnio išsilavinimo, nebijoti permainų, lengvai bendrauti su žmonė-mis, sugebantis puikiai bendrauti su kolektyvu.

Ambavertai – tai tarpinis tipas, tarp intraverto ir ekstraverto. Šio tipo žmonės daž-niausiai pasitaikantys visuomenėje, jie nei per daug uždari, nei per daug atviri.

Japonijoje vadovus į gerus ir blogus skirsto, ne pagal temperamentą, ar kokį kitokį tipą, bet pagal kraujo grupę. Japonijos mokslininkai nustatė, kad kraujo grupė yra pa-veldima, ir ji daug ką gali pasakyti apie žmogaus būda, jo individualias savybes, ji nekintanti.

Yra skiriamos 4 pagrindinės kraujo grupės, ir nuo jų priklauso kai kurios žmogaus savybės:

 I (O), – žmonės priklausantys šiai kraujo grupei yra gyvybingi, judrūs, valingi, moka lengvai užmegzti ryšius, vėliau nepatiria jokių sunkumų bendraujant. Pasiti-ki savimi, nėra labai emocingi, jei užsibrėžė kažko, visada pasieks savo tikslo, yra reiklūs sau ir kitiems, siekia būti lyderiais. Teigiama, jog visi kurie nemažai pa-siekė versle turėjo, ar turi šią kraujo grupę, taip pat šios kraujo grupės žmonės re-čiau serga neurozėmis. Tačiau kaip ir visos asmenybės turinčios gerų savybių, turi ir blogųjų, šie žmonės yra neramūs, pavydūs ir liguistai ambicingi.

 II (A) – grupės žmonės, pareigingi, ryžtingi, inteligentiški, sąžiningi, stengiasi to-bulėti, siekia profesinių žinių, sugeba dirbti stipraus streso sąlygomis. Jie kaip ir pirmos grupes žmonės užsibrėžto tikslo visada siekia, ir įgyvendina sau išsikeltus uždavinius, dažniausiai neapvilia aplinkinių. Asmeniniuose ryšiuose ištikimi, sie-kia ramybės ir darnos, be viso šito, yra jautrūs, kantrūs ir geranoriški.jų silpnybė – nesugeba atsipalaiduoti, ir per daug užsispyrę.

 III (B) – šios grupės žmonės jautrūs, švelnūs, gabūs, lengvai prisitaiko pire naujo-vių, naujų žmonių, vietų, yra lankstūs ir turi lakią vaizduotę.Labai reiklūs darbe, tiek sau, tiek kitiems. Atrodo pakankamai ramūs, bet gali stipriai sureaguoti, ypač jei kėsinamasi į jų savimeilę. Moterys labai pavydžios, netgi pavydesnės už tos grupės vyrus Tai individualistai, kurie neatsižvelgdami į aplinkinius gali pasielgti, taip , kaip jiems patogiau, jei siekia būti nepriklausomi, o šis
laisvės vertinimas, neretai ir virsta dideliu trūkumu, šios kraujo grupės atstovams.

 IV (AB) – grupei atstovauja, ramūs, taktiški, teisingi santykiuose su aplinkiniais, išlaikantys pusiausvyrą, sugebantys save valdyti, nors viduje dažniausiai yra dras-komi prieštaravimų. Visus iškilusius konfliktus išgyvena savyje, niekam nesi-skundžia. Šios kraujo grupės žmonės yra mėgiami, kadangi aplinkiniai puikiai jaučiasi šalia. Jų trūkumas tas, kad kartais priima neteisinga arba šiurkštų spren-dimą, tai įvyksta dėl per mažo ryžtingumo.

1.3.3. NEUROPSICHOLOGINĖS SAVYBĖS

Yra išskiriami 4 neuropsichologiniai tipai: vizualikai, kinestezikai, akustikai, di-gitalikai. Norint pasiekti geresnių darbo rezultatų reikia žinoti su kuom bendrauji, nes žmogaus pakeisti neįmanoma, galima prisitaikyti prie jo, bet tai padaryti reikia mokė-ti, taip yra daug lengviau, nei stengtis keisti žmogų.

I. VIZUALIKAS

Žmogus nuo pat mažens mokosi orientuotis aplinkoje. Kuria savo galvoje tarsi holog-rafinį aplinkos žemėlapį. Tai daro remdamasis pojūčiais: regėjimo, klausos, lietimo, skonio, uoslės… Atimk iš žmogaus pojūčius ir išnyks jo “aš”. Tačiau, pasirodo, kiek-vienam svarbiausi ne visi, o tik tam tikri pojūčiai, t.y. žmogui būdingas tam tikras vy-raujantis pasaulio suvokimo modelis. Susitikę vizualiką iš kart pastebėsime, kad jam svarbiausias regėjimas. Pasaulio žemėlapį šis žmogus kuria pirmiausia remdamasis regėjimu. Ir jam bus malonu, kad jei jūs taip pat remsitės regėjimu. Tuomet – žmogus jaus, kad šalia – “saviškis”. Naudojimasis ta pačia sistema, siekiant paveikti kitą žmo-gų, ir yra vienas iš svarbiausių NLP principų.

Ką reiškia “remtis regėjimu”?

Įsijauskime į vizualiko pasaulį:

* bendraudamas jis stengiasi laikytis kuo atokiau (taip lengviau matyti).

* kalbėdamas žvelgia į akis (nustato, ką Jūs galvojate ir jaučiate).

* vartoja “regimuosius” žodžius (matote, aišku, šviesus, tamsus… Tokio tipo žmonės pasakys “matau sprendimą”)

* įsitikinęs, kad gali kiaurai matyti kitą žmogų, skaityti svetimas mintis:”viskas man čia ir taip aišku…”

* nemėgsta ilgų kalbų, teikia pirmenybę veiklai, konkrečiam rezultatui.

* yra pareigingas, linkęs dominuoti, atsakingas, mėgsta daryti įtaką.

* kalba aukštu tonu, nes kvėpuoja viršutine krūtinės dalimi.

Kaip elgtis su vizualiku?

Kadangi jo vyraujantis pojūtis yra regėjimas, reikia parodyti jam brėžinių, nuotraukų, schemų, visa kas padėtų informacijai įtvirtinti.atsižvelgiant į jo polinkį sė-dėti atokiau, nereiktų jo liesti, patinka, kai gali vadovauti. Pavaldiniai vizualikai, tai pareigingi ir mėgstantys matyti rezultatą. Dažniausiai kylančios problemos yra dvi: vizualikai neklausia, ką galvoja kiti aplinkiniai, o sprendžia “iš akies”, ir tai, kad vi-zualikai blogai jaučiasi,kai darbas nevyksta pagal jų sudarytą planą, tuomet jie prade-da nerimauti, nekantrauti, ir galų gale chaotiškai veikti, kas neduoda gerų rezultatų.

II. KINESTEZIKAS

Šie žmonės vengia žvelgti į akis, jie pirmiausiai vadovaujasi pojūčiais. O po-jūčiai kyla jo kūne, kuriame viskas juda.taigi tokius žmones galime vadinti kinesteti-kais: graikiškai “kinema” reiškia judėjimą.

Aišku, šie žmonės turi ir regėjimą, ir klausą, bet jiems yra svarbiau ne tai, ką mato, o tai, ką jaučia. Kalbėdamas vartoja žodžius: “jaučiasi”, “nei šilta, nei šalta”, “tvirtai apsisprendžiau”, “pagrindus po kojomis”, ir t.t. Visi jie susiję su tuo, ką gali-ma apčiuopti, paliesti, pajusti, kadangi kinestetikai pasitiki tuo, ką galima apčiuopti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2096 žodžiai iš 4186 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.