Vokietija
5 (100%) 1 vote

Vokietija

Turinys

Geografinė padėtis 3

Geografiniai duomenys 3

Sostinė Berlynas 5

Hamburge 5

Miunchenas 5

Kelno 5

Politinė padėtis 6

Narystės tarptautinėse organizacijose: 7

Socialinė padėtis 7

Ekonomika 8

BVP 8

Ekonomikos sektoriai. 8

Užsienio prekyba. 9

Lietuvos ir Vokietijos Prekybiniai santykiai 9

Ūkis 9

Švietimas 10

Aukštosios mokyklos Vokietijoje 10

Šalies ryšiai su Lietuva 12

Atšvęstas Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atnaujinimo dešimtmetis. 12

Vokietija remia Lietuvą jos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. 12

Stiprūs kultūros ir mokslo ryšiai. 13

DEKLARACIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VOKIETIJOS 13

FEDERACINĖS RESPUBLIKOS SANTYKIŲ PAGRINDŲ 13

Turizmas 16

Septynioliktoji Vokietijos žemė — Majorka 16

Pramogos 20

Privalumai ir trūkumai 21

Naudota literatūra: 23

Geografinė padėtis

Geografiniai duomenys

Vokietijos Federacinės Respublikos plotas 356 945 kv.km

Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) 876 km

Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) 640 km

VFR sienos ilgis 3758 km

Šalys, turinčios bendras sienas su Vokietija Danija, Lenkija, Čekija, Austrija, Švedija, Liuksemburgas, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai

Jūros iš šiaurės vakarų – Šiaurės jūra, iš šiaurės rytų – Baltijos jūra

Ilgiausios upės Reinas (865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km)

Didžiausi ežerai Bodeno (538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m)

Salos R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiauries jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala

Kraštovaizdis Vokietijos šiaurėje – žemuma, centre – kalnagūbris, pietvakariuose – Reino aukštupis, pietinėje dalyje – Bavarijos Alpės

Aukščiausias kalnas Wettersteingebirge (2962 m)

Žemės panaudojimas, % žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai – 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %

Naudingosios iškasenos akmens anglis, rudoji anglis, druska, geležies rūda, varis, gamtinės dujos, nikelis, nafta

Vokietiją nuo Šiaurės iki Pietų galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkija ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Rytų Vokietijoje gausu ežerų. Į pietus nuo Drezdeno driekiasi Elbės smilčių kalnynas. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riugeno sala. Geografiniame Vokietijos viduryje galima keliauti miškingais Harco ir Tiuringijos kalnais, o pietuose per Allgäu, Bavarijos ir Berchtesgadeno Alpes. Aukščiausias Vokietijos kalnas yra Bavarijos Alpių viršukalnė Cugšpice 2964 m. Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Didžiausias Vokietijos ežeras – Bodeno ežeras, esantis šalies pietuose.

Vokietijos žemė labai įvairi: nuo derlingų šiaurinių lygumų iki snieguotų Bavarijos Alpių viršūnių. Vienas iš garsiausių ir vaizdingiausių šalies rajonų – Švarcvaldas („Juodasis miškas“) pietvakariuose, taip pavadintas dėl tamsių eglynų.

Vokietijoje yra vienintelis Europoje kanalas, jungiantis dvi jūras: Šiaurės ir Baltijos.

Vokietijos sostinė Berlynas nuo 1945 m. iki 1989 m. buvo padalinta į dvi dalis – vakarinę ir rytinę. 1961 m. miestą perskyrė gelžbetonio siena, kuri buvo nugriauta 1989 m.

Sostinė Berlynas

(http://www.berlin.de) yra didžiausias Vokietijos miestas, galintis pasiūlyti puikią kultūros įvairovę: tris operos teatrus, per 50 teatrų, daugiau nei 100 kino teatrų ir daugybę puikių muziejų. Šalia senojo Vakarų Berlyno su garsia Šarlotės pilimi, Savigny aikšte, kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios, sunaikintos per antrąjį pasaulinį karą, griuvėsiais, įspūdingu Kurfiurstendamu, populiariu Vakarų prekybos centru Berlyno viduryje koncentruojasi šiuolaikinis naujamiestis. Čia yra ir Potsdamo aikštė, kurioje iškilę tarptautinių įstaigų dangoraižiai. Miesto centre dėmesį patraukia senovinių pastatų apsupta puiki gatvė “Unter den Linden”(“Po liepomis”), kurią karūnuoja buvę miesto Brandenburgo vartai. Muziejų salą puošia pasaulinio garso Pergamono, Bodės ir Senasis muziejai. Pailsėti nuo didmiesčio triukšmo galima prie Miugelio ar Vano ežerų.

Hamburge

(http://www.hamburg.de) yra didžiausias Europos miestų ežers Alsteris. Kartu su Liubeko, Rostoko ir Brėmeno miestais Hamburgas priklausė Hanzos viduramžių prekybos ir miestų sąjungai. Ypatingos Hamburgo įžymybės yra rotušė su žaliuoju vario stogu, gražusis Hanzos kvartalas, Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyčia. Kiti patrauklūs statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus.

Miunchenas

(http://www.muenchen.de) yra žymus baroko ir renesanso bažnyčiomis, daugeliu
muziejų. Naujoji Pinakoteka suteikia pastogę modernaus meno kolekcijai,o priešais esančioje senojoje Pinakotekoje galima žavėtis didžiausia olandų dailininko Rubenso paveikslų kolekcija. Modernioje Pinakotekoje galima rasti informaciją apie architektūrą, dizainą, grafiką. Vokiečių muziejus (Technologijų ir gamtos mokslų) daro įspūdį lankytojams savo planetariumu ir kasyklų modeliu. Miesto vidurinėje dalyje, Marijos aikštėje, stovi neogotikinė rotušė ir atstatyta Marijos kolona. Miesto įžymybėmis laikomi maisto produktų turgus ir Anglų sodas. Kasmet iš viso pasaulio atvyksta svečių, kad pabuvotų milžiniškose Miuncheno alaus šventės Oktoberfest palapinėse.

Kelno

(http://www.koeln.de) simbolis yra gotikos stiliaus Šv.Petro ir Šv.Marijos katedra (13-19 a.). Romanų stiliaus Šv.Gereono, Šv.Kuniberto, Šv.Panteleono ir Šv.Georgijaus bažnyčios. Įžymybės yra auksinė Trijų Karalių skrynia, viduramžių miesto sienos, gausios romėnų laikų liekanos – Pretoriumas, Dionizo mozaikos, katakombos ir vandens latakai. Garsieji muziejai yra Ludvigo muziejus (modernusis menas), Wallraf-Richartz-muziejus , Romos – germanų muziejus ir Schnütgen muziejus (viduramžių bažnytinis menas). Restauruotas Kelno senamiestis kviečia maloniam pasivaikščiojimui. Kartu jūs galite aplankyti zoologijos sodą ar gražųjį Reino parką. Kelnas su Diuseldorfu yra kasmetinio Reino karnavalo centrai. Atvykę į Kelną galite pasimėgauti puikiomis kelionėmis laivu Reino upe.

Politinė padėtis

Vokietija — parlamentinė demokratijos šalis. Įstatymų vukdomąją valdžią — Vyriausybę, renka renka įstatymų leidžiamoji valdžia — Parlamentas. Žemieji parlamento rūmai (Bundestag), kurie priima visus įstatymus, yra renkami tiesiogiai vienmandantėse ir daugiamandantėse rinkimų apygardose. Parlamento aukštuosius rūmus (Bundesrat) sudaro visų Vokietijos federalinių žemių vyriausybių atstovai. Kiekviena federalinė žemė, priklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus, Bundesrat‘e turi nuo 3 iki 6 balsų.

Vokietija yra didžiausia Europos Sąjungos valstybė pagal gyventojų skaičių.

Vokietijoje veikia daugiapartinė sistema, tačiau dominuoja tik 5 partijos: Krikščionių Demokratų Sąjunga, Krikščionių socialinė sąjunga, Vokietijos socialdemokratų partija, Sąjunga’90 — žalieji, Laisvoji demokratų partija, Demokratinio socializmo partija.

Labai didelį vaidmenį politiniame ir ekonominiame gyvenime vaidina profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos. Kitų grupių (terminų, pabėgelių, veteranų) veikla reikšmingesnė tik žemių lygiu.

Vokietijos Federacinė Respublika yra Europos viduryje, apsupta devynių kaimynių. Būdama Europos Sąjungos bei NATO nare, Vokietija natūraliai tapo tiltu, jungiančiuVidurio ir Rytų Europos šalis. Vokietija vientisa tik nuo 1871 m. Lig tol ją sudarė daug atskirų valstybių. Dabar Vokietija skirstoma į 16 žemių, jas valdo federalinė vyriausybė, panašiai kaip JAV. Daug žmonių visų pirma laiko save, pvz., bavarais, tik po to vokiečiais.

Narystės tarptautinėse organizacijose:

G— 7 (trčioji pagal potencialą); Europos Taryba 1951, NATO 1955, Europos Sąjunga 1957, OECD 1960, JTO 1973; vakarų Europos Sąjunga, ESBO; padengia 8,9 proc. JTO biudžeto išlaidų; 1994 — svarstymai dėl Vokietijos tapimo nuolatine Saugumo tarybos nare.

Socialinė padėtis

Gyventojų skaičius mln.: 61.79 (1920 įvertinimas), 79.48 (1990), 80.97 (1993). Vidutinis gyventojų tankumas žm./1kv.km: 227 (senosios žemės 261, naujosios žemės 145). Vidutinis metinis gyventojų prieaugis (proc): 1980-1985 (-0.15), 1985-1900 (-0.02), 1991 (+0.65) 1992 (+0.9). NGP — -1.1, -1.0, -1.0 ir –1.3; vedybų 6.3. Vidutinis būsimojo gyvenimo trukmė 1980 ir 19925 vyrų 70 ir 73, moterų 76.5 ir 79. sudėtis pagal lytį proc75 vyrų 48.36 moterų 51.7. Sudėtis pagal amžių pro.: iki 15 m. – 15, 15-59 m. –64, 60-74 m. –14, per 75 m. –7.

Užsieniečiai

1993 gyveno 6,8 mln. užsieniečių (1990= 4,85, 1980= 4,45);užsieniečių sudėtis proc.: turkai 28, pietų slavai 14, italai 9, gaikai 5, lenkai 4, austrai 3, rumunai 2,5, ispanai 2, olandai 1,5, portugalai 1,5, prancūzai, vietnamiečiai, marokiečiai, vengrai; daugumą užsieniečiųsudaro — svetimšaliai darbininkai ir jų šeimų nariai, dar nelegalūs imigrantai.

1992 — dėl teigiamo migracijos saldo gyventojų padaugėjo 0,78 mln. (1991 buvo 0,60); 1992 — imigravo 1,20, emigravo 0,72 mln. žmonių.

Ekonomika

Vokietija — viena stambiausių Europos valstybių, valdo 10 proc. pasaulio rinkos (pagal šį rodiklį yra 2- oje vietoje po JAV). Nuo 1975 m. Vokietija priklauso 7 didžiausių pramoninių pasaulio valstybių grupei („G- 7“). Dabartinė Vokietijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika,kuriai būdingas aukštas darbo užmokestis ir socialinės garantijos.

BVP

BVP vienam gyventojui Vokietijoje 2000 metais buvo 27 tūkst. eurų. Tuo pačiu metu Vokietijos BVP sudarė ketvirtį viso Europos Sąjungos BVP, Vokietija yra didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti valstybė (daugiau kaip 22 mlrd. eurų), o iš ES fondų Vokietija atgauna tik apie 7 mlrd. eurų.

Vokietijos BVP augimas 2002 metais sudarė 0,5 proc. Toks augimo tempų sumažėjimas visų pirma siejamas su bendra pasaulio ekonomikos recesija.

Ekonomikos
sektoriai.

BVP pasiskirstymas pagal ekonominius sektorius 2000 metais: žemės ir miškų ūkis — 1,2 proc., pramonė ir statybos —30,1 proc.,prekyba ir transportas — 17,2 proc., paslaugos — apie 51,5 proc.

Geriausiai išplėtotos šios Vokietijos pramonės šakos: geležies, plieno, anglies pramonė, cemento gamyba, mašinų ir įrenginių gamyba, chemijos pramonė, elektronika, maisto pramonė, laivų statyba, tekstilės, odos pramonė, naftos perdirbimas.

Pagrindinė žemės ūkio produkcija: bulvės, kviečiai, miežiai, rugiai, cukriniai runkeliai, vaisiai, kopūstai, jautiena, kiauliena, pieno produktai, paukštiens.

Vokietijoje yra nemažai gamtinių išteklių: geležies rūdos, potašo, medienos, lignito, urano, vario, gamtinių dujų, druskos, nikelio.

Užsienio prekyba.

2000 m. Vokietijos importas sudarė apie 540,9 mlrd. eurų. Palyginus su 1999 metais importas išaugo 96,2 mlrd. eurų. Vokietijoja yra antroji pagal dydį eksportuoja pasaulyje. Jos eksportas 2000 metais sudarė apie 596,6 mlrd. eurų, tai yra 86,9 mlrd. eurų daugiau negu 1999 metais.

Vienas iš sėkmingų vokietijos užsienio prekybos raidos veiksnių yra tai, kad daug šios šalies pramonės įmonių gamina produkciją užsienyje įsteigtuose filialuose arba skyriuose, kur darbo jėga yra gerokai pigesnė.

Pagrindinė Vokietijos eksportuojamos prekės 2000 m. buvo: mašinos ir įrenginiai (31 proc. eksporto), transporto priemonės (17 proc.), chemijos pramonės produkcija (13 proc.), maisto produktai (5 proc.), tekstilė (4 proc), metalai ir jų dirbiniai (3 proc.). Vokietijos importo struktūroje 2000 m. vyravo mašinos ir įrengimai (22 proc. importo), transporto priemonės (10 proc.), chemijos pramonės produkcija (8 proc.), maisto produktai (8 proc.), tekstilės dirbiniai (6 proc.), metalo dirbiniai (4 proc.).

Lietuvos ir Vokietijos Prekybiniai santykiai

Vokietija — pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 1999 m. užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 1281,4 mln. JAV dolerių. Lietuvos eksportas į Vokietiją 1999 m. sudarė 16 proc. viso Lietuvos eksporto. Lietuvos eksporto į Vokietiją apimtys didėja: per 1996- 1999 m. eksportas išaugo 11,9 proc. Lietuvos importas iš Vokietijos 1999 m. sudarė 16,5 proc. viso Lietuvos importo.

Lietuvos eksporto į Vokietiją lyderė yra tekstilė ir jos gaminių pramonė. Pagrindiniai eksportuojami produktai: drabužiai ir jų priedai, cheminiai elementarieji siūlai, vilna, ašutų verpalai ir audiniai, medvilniniai ir kiti tekstilės gaminiai. Antrąją vietą pagal eksporto apimtis užėmė mediena ir jos gaminiai (13 proc.). Lietuva taip pat eksportavo chemijos pramonės produkciją (9 proc. viso Lietuvos eksporto į Vokietiją 1999 m.), įvairius pramonės gaminius (8,6 proc.), mašinas ir įrengimus bei kitus produktus.

Lietuva iš Vokietijos daugiausiai importuoja mašinas ir įrengimus (jų importas 1999 m. sudarė 21,9 proc. viso importo iš Vokietijos). Kiti iš Vokietijos importuojami produktai: transporto priemonės (20 proc.); chemijos pramonės produkcija (12,1 proc.); tekstilės gaminiai (11,5proc.) ir kitos prekės.

Ūkis

Vokietijos ūkio pagrindas yra pramonė. Pasaulyje žinomos tokios vokiečių firmos kaip automobilių gamintojai Volkswagen, BMW, Mercedes-Benz ir Daimler-Chrysler, chemijos konsernai Aventis, Bayer ir BASF, elektrotechnikos konsernas Siemens AG, energetikos konsernai E.ON ir RWE arba Bosch grupė.

Eksportas, importas ir investicijos užsienyje yra svarbiausia Vokietijos ekonomikos varomoji jėga. Trečdalį bendrojo šalies vidaus produkto sudaro Vokietijos įmonių pajamos iš eksporto. Ekonomikos plėtros užsienyje skatinimas — Vokietijos valstybės ir ekonomikos sektoriaus užduotis. Siekdamos užtikrinti kuo geresnę paramą Vokietijos įmonėms, drauge dirba užsienio atstovybės, užsienio prekybos rūmai bei Federalinė užsienio prekybos agentūra.

Norėdami užmegzti ryšius, pirmiausiai kreipkitės į Vokietijos ambasadą Lietuvoje arba Vokietijos ūkio atstovybę. Ambasados užduotis – atverti duris į Vokietijos ūkį (pvz., konsultuojant įmones ekonominės politikos klausimais) bei teikti politinę paramą (pvz., inicijuojant ir organizuojant vyriausybinius susitikimus svarbiausiomis ekonomikos temomis), o taip pat tarpininkauti (pvz., organizuojant renginius Vokietijos parodų dalyviams ir jų verslo partneriams Vokietijos vyriausybės remiamų mugių metu).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2009 žodžiai iš 6518 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.