Vokietija2
5 (100%) 1 vote

Vokietija2

Vokietija yra: šiaurės pusrutulyje, rytinėje dalyje pagal pagrindinį dienovidinį. Europos vakarinėje dalyje, atsižvelgiant nuo Europos centro, ji užima 357000km². Vokietijos šiaurinią pakrantią skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos sujungtos per Vokietijos teritoriją Kylio kanalu. Krantai yra labai raižyti ir turi daug pusiasalių,lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijai priklauso nemažai salų: Riūgeno, Ūzedomo ir Fryzų salos. Vokietijos kaimynės yra šios: iš šiaurės pusės – Danija; iš rytinės – Lenkija, Čekija;iš pietryčių – Austrija; iš pietų – Šveicarija; iš vakarų – Prancūzija,Liuksemburgas, Belgija, Olandija. Vokietija išraizgyta upių. Keturios didelės upės teka per kraštą: Elbė, ištekanti iš Čekijos respublikos teka per Dresdena, Magdeburgą, Hamburgą ir įteka į šiaurės jūrą; Reinas – ilgiausia Vokietijos upė išteka iš Šveicarijos. Jis teka pro Manheimą, Koblencą, Boną, Kiolna, Diuseldorfą, Duisburgą ir per Olandiją įteka į Šiaurės jūrą; ir kitos upės: Dunojus, Mainas. Upės daugiausia priklauso Šiaurės jūros baseinui. Daugiausia ežerų yra Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose. Didžiausi ežerai (visi Bavarijoje): Bodeno, Chymzė, Štarnbergo, Amerzė. Vokietijoje randama: nafta, geležies rūda, polimetalinės rūdos, kalio druskos, valgomosios druskos, akmens anglis (Rūro ir Saro sritys).

Vyrauja vidutinių platumų klimatas. Šiaurėje pereina į jūrinį, o pietuose į kontinentinį (žemyniną). Sausio vidutinė temperatūra Šiaurinėje dalyje būna apie 0°C, o pietinėje – apie -7°C. Liepos vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje 16-17°C, centrinėje – apie 18°C, o kalnuose 11-16°C. Kritulių per metus iškrenta apie 600-700mm,kalnuose iki 1800mm (Herce, Švarcvalde), kai kur Alpėse >2000mm.

Vokietjoje vyrauja mišriūjų miškų gamtinė zona. Pietiniame pakraštyje – derlingos liosinės kalvotos lygumos, daug raguvų. Vidurinėje Vokietijoje vystomas Žemės ūkis: vynuogininkystė, sodininkystė. Alpės – kalnagūbriai su ryškiomis vertikaliomis augalijos juostomis: apačioje – plačialapiai ir mišrūs miškai, aukščiau – spygliuočių miškai, aukštikalnių pievos, sniegynai ir ledynai. Vokietijoje miškai užima apie 30%. Šiaurėje ir centre vyrauja jauriniai dirvožemiai. Rusvieji ir pilkieji miškų dirvožemiai paplitę Meklenburgo aukštumoje ir pietvakariuose (užima maždaug 1/4 ploto). Derlingiausi dirvožemiai yra Harco priekalniuose ir Tiūringijos lygumose. Kalnuose daugiausia kalnų miškų rudieji dirvožemiai. 17% Vokietijos teritorijos saugoma kaip gamtos draustiniai. Yra virš 700 rezervatų. Jų bendras plotas apie 821km² (didžiausias Miūrico rezervatas 62.8km²). Vokietijos Šiaurinėje dalyje yra Šiaurės Vokietijos žemuma, šiaurės rytus užima Baltijos aukštumų dalis su moreniniu, zandriniu reljefu, pelkėmis, ežerais. Pietuose yra kalvotas paviršius, plyti Bavarijos plynaukštė su ledyniniu akumuliaciniu reljefu ir Bavarijos Alpės (Cūgšpicė, 2963m.).

Vokietija yra trečioje vietoje pagal išsivystymo lygį. Vokietijoje vyrauja laisvosios rinkos ekonomika. Vokietiją supa labiausiai ekonominiu atžvilgiu išsivysčiusios valstybės (Belgija, Danija, Prancūzija, Šveicarija, Olandija). Turėdama tokią geografinę padėtį, Vokietija tapo pagrindinių Europos geležinkelių ir aviacijos linijų („Lufthansa“) mazgu. Svarbiausi geležinkeliai, einantys per Vokietijos teritorija, artimiausiu keliu jungia vakarų ir rytų Europos šalis. Vokietija turi išėjimą į jūras: Baltijos jūra atveria Vokietijos kelią rytus ir šiaurės rytus, Skandinavijos šalių uostus; Šiaurės jūra eina pasaulinės reikšmės jūra keliai į Atlanto vandenyna. Šiaurės jūros pakrantėje arba netoli jos yra stambūs vakarų Europos pramonės rajonai: Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir pačios Vokietijos (Rūro baseinas). Iš penkių didžiūųjų pasaulinės reikšmės uostų Šiaurës jūroje – Londono, Roterdamo, Antverpeno, Hamburgo ir Bremeno – pastarieji du priklauso Vokietijai. Vandeningomis Vokietijos upėmis galima pristatyti krovinius iš vidinių šalies rajonų į jūrų uostus pigiu vandens keliu.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 626 žodžiai iš 1195 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.