Vokietijos federacinė respublika
5 (100%) 1 vote

Vokietijos federacinė respublika

Turinys

1.Bendri duomenys apie Vokietijos Federacinę Respubliką 3

2.Geografinė padėtis 3

3.Politinė padėtis 7

4.Socialinė padėtis 12

5.Ekonomika 15

6.Švietimas 21

7.Lietuvos Respublikos ryšiai su Vokietijos Federacine Respublika 24

8.Turizmas 28

9.Pramogos 30

10.Naudota literatūra 34

Bendri duomenys apie Vokietijos Federacinę Respubliką

Vokietija užima didelę vidurio Europos dalį, todėl jos geografinė padėtis labai patogi. Nuo Šiaurės iki Pietų šalį galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkija ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Visomis kryptimis per šią šalį driekiasi automobilių ir geležinkelių magistralės. Oro erdvę skrožia daugelio šalių lėktuvai. Upės ir kanalai jungia Vokietiją su gretimomis šalimis. Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Šiaurėje Vokietijos krantus skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros, todėl „jūrų vartai“ atveria Vokietijai dar platesnį langą į Europą bei pasaulį. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riugeno sala. Vokietija iš šiaurės į pietus tęsiasi apie 900 km. Tolstant nuo jūros, kyla paviršius, keičiasi kraštovaizdis.

Šiaurės Vokietijos žemuma

Šiaurinėje Vokietijos dalyje plačia juosta driekiasi Vokietijos žemuma. Jos paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą iš ledyno suneštų sąnašų. Tose vietode, kur ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką, susikrovė aukštumos. Jų ruožas puslankiu tęsiasi per visą šiaurės Voklietiją, lenkiją, pietryčių Lietuvą ir toliau šiaurės rytų kryptimi. Galinėse morenose daugybė kalvų ir duburių. Juos daug kur yra užpildę ežerai. Dėl palankių sąlygų nuo seno šioje Vokietijos dalyje verčiamasi žemės ūkiu. Žemė čia gerai į dirbama ir kruopščiai naudojama, o žemės ūkiui buvę netinkami plotai sukultūrinti ir paversti ariamais laukais bei ganyklomis.

Vidutinkalniai

Vidutinkalniai apima plotą nuo Vokietijos žemumos iki Alpių prieškalnių. Kitaip negu šiaurės Vokietijoje, lygumų čia beveik nėra. Per Europos vidurį driekiasi vidutinkalniai, prasidedantys Prancūzijoje ir plačia juosta per Vokietiją nutystantys į Čekiją. Keliolika šioje juostoje esančių kalnų masyvų susidarė paleozoliaus eroje (per hercinę kalnodarą). Kalnai stipriai sudūlėję, nes per milijonus metų lietus, sniego tirpsmo vandenys išplovė plačius slėnius, nugludino viršūnes. Nė viena iš jų neiškyla iki 2 km aukščio. Vidutinkalniuose daug miškų (Švarcvaldas, Tiuringijos Miškas, Čekijos Miškas). Vidutinio aukščio yra ir rūdiniai kalnai. Jie sudaro gamtinę Vokietijos ir Čekijos valstybių sieną. Vokietijos vakaruose iškilę Reino skalūniniai kalnai, per kuriuos vingiuoja ir dalija šiuos kalnus į dvi dalis Reinas. Šiauriausi Vokietijoje ir visoje vidutinkalnių juostoje yra Harco kalnai. Šiai kalnų juostai priklauso ir Bavarijos plynaukštė. Vokietijos vidutinkalniuose randama svarbių naudingųjų iškasenų: rusvųjų ir akmens anglių, geležies ir kitų rūdų, akmens ir kalio druskų, todėl šiame krašte stipri pramonė. Svarbiausia pramonės sritis yra Šiaurės Reino – Vestfalijos krašto rytuose. Tačiau savų naudingų iškasenų Vokietijai nepakanka, todėl ji priversta atsivežti jų iš kitų šalių.

Alpės

Į pietus nuo bavarijos plynaukštės prasideda Alpės. Vokietijai priklauso tik siauras jų ruoželis, tačiau čia esančios kalnų viršūnės pakyla į daugiau nei 2 km aukštį. Vokietijos Alpės- mažiausiai žmogaus paveikta gamtos sritis šioje šalyje: išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia švariausias oras. Todėl šioje dalyje daug poilsiaviečių ir kurortų.

Šiaurės jūros pakrantė

Gamtos ypatumu išsiskiria Šiaurės jūros pakrantė. Ji, kaip Olandijoje ir Belgijoje, lėtai leidžiasi. Krantai čia žemi, dumblėti, sunkiai prieinami. Nuo atviros jūros krantus skiria Fryzų salų virtinė. Visoje Šiaurės jūros pakrantėje vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Kiekvieną parą jūra pakyla apie 2-3,5 m ir apsemia nemažus sausumos plotus, virš vandens palikdama kyšoti tik nedideles žmonių supiltas kalveles. Ant jų gyvenantys žmonės per potvynius yra trumpam atskiriami nuo sausumos. Kad apsisaugotų nuo potvynių, žmonės turi statyti pylimus, užtvaras, kurių virtinės nutįsusios išilgai visos pakrantės.

Tarp salų ir žemyno jūra sekli, todėl laivams plaukioti čia itin sunku. Į šiaurės jūrą įteka Elbė ir Vėzeris, o jų žiotys (estuarijos) toli įsiterpia į sausumą. Už 70-100 km nuo jūros įsikūrę du svarbiausi Vokietijos uostai – Hamburgas ir Bremenas. Čia, toli nuo jūros, ryškūs potvyniai ir atoslūgiai. Per potvynius Hamburgo uoste vanduo pakyla 3 m. Tačiau tai netrukdo uostui normaliai dirbti, nes visos prieplaukos įrengtos, atsižvelgiant į šį gamtos reiškinį. Per hamburgo uostą į vokietiją įvežama 20%
prekių ir žaliavų. Hamburgas yra ne tik didžiausias šalies uostas, bet ir svarbiausias Vokietijos pramonės miestas.

Upių tinklas ir ežerai

Vokietijos upių tinklas tankus, jos vandeningos visą laiką, nes kritulių per visus metus iškrinta gana tolygiai. Dauguma upių priklauso Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinams. Vandenskyros neaukstos, todėl daugelis upių sujungtos kanalais. Didžiausiųjų – Dunojaus, Reino, Elbės, Oderio – vagų ir baseinų dalis yra už Vokietijos ribų. Svarbiausia krašto vandens magistralė – Reinas. Šios upės žiotyse yra vienas didžiausių pasaulio uostų Roterdamas, o ji pati kanalais sujungta su Dunojum ir Juodąja jūra, Rona ir Viduržemio jūra. Dauguma upių žiemą neužšąla. Daugiausia ežerų telkšo Magdeburgo ežeryne, į šiaurę ir į pietus nuo Berlyno bei Bavarijos plynaukštėje. Iš jų didžiausias Bodeno ežeras (538 km2), tyvuliuojantis Austrijos ir Šveicarijos pasienyje, ir Miuricas (117 km2). Prie ežerų atvyksta daug poilsiautojų. Jų vanduo vamzdynais tiekiamas didiesiems miestams.Vokietijos žemumoje vyrauja jauriniai dirvožemiai, kalnuose – miškų rudieji, o tarpukalnių slėniuose paplitę derlingiausi juodžemiai.

Miškai ir gyvūnija

Apie 28% krašto apaugę miškais. Daugiausia miškų likę kalnuose. Nuo seno daugelio Vidurio Vokietijos kalnų pavadinimuose yra žodis „Wald“, reiškiantis mišką. Tai Švarcvaldas, Tiūringijos miškas, Čekijos miškas ir kt. Jūrų pakrančių smėlynuose ir netoli Berlyno miškuose vyrauja pušys. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai, klevai. Ypač spalvingi Vidurio Vokietijos miškai rudenį, kai tarp eglynų įvairiais atspalviais sušvinta lapuočiai. Alpių aukštikalnėse nemažuose plotuose plyti subalpinės ir alpinės pievos. Stambūs žinduoliai daugumoje žemumos sričių išnaikinti. Liko jų Vidurio Vokietijos kalnuose ir Alpėse. Yra tauriųjų elnių, danielių, stirnų, muflonų, kalnų ožių, šernų, kiškių, lapių, ežių. Žmonės čia įveisė laukinių triušių ir fazanų. Be jų, iš paukščių išplitę žvirbliai, kėkštai, geniai, šarkos, vieversiai, kalnuose yra erelių, o Alpėse – grifų. Tačiau baigia išnykti apie 25 žinduolių ir 40 rūšių paukščių.Vokietijoje labai rūpinamasi gamtosauga. Įsteigta apie 750 rezervatų, 50 gamtos parkų (Bavarijos miškas, Berchtesgadenas). Įspūdingiausi – Šiaurės jūros pakrantėje esantys paukščių rezervatai, prie Miurico ežero saugomos pilkosios gervės, Kionigzės parkas Alpėse.

Klimatas

Vokietijos klimatas vidutinių platumų, pietų kryptimi laipsniškai pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žiemos ir vasaros temperatūros skirtumai šiaurėje nėra dideli. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės vakaruose apie 1°, šiaurės rytuose – -1°, o pietuose, Bavarijoje, apie 3°. Tik Alpėse ji nukrinta iki -10, -11°. Vokietijos žemumoje ir Reino slėnyje laukai žaliuoja visą žiemą. Sniego danga jei ir susidaro, tai vakaruose laikosi labai trumpai, o rytuose – apie porą savaičių. Todėl ne kasmet vaikai per Šv. Kalėdas džiaugiasi sniegu. Vidurio Vokietijos kalnuose sniegas, nelygu koks aukštis, išsilaiko 3-5 mėnesius.Vasaros šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra šiaurėje būna apie 15 -18°, o pietuo se – 18-20°. Kalnuose liepos vidutinė temperatūra – 14-16°. Pietų Vokietijos giliuose, vėjo neužpučiamuose slėniuose liepos temperatūros vidurkis – daugiau kaip 20°, ir ten gerai auga silumą mėgstančios vynuogės ir tabakas. Kritulių lygumoje iškrinta 600-800 mm per metus, neaukštuose kalnuose – apie 1000 mm, o Alpėse – 1500-2000 mm. Kritulių maksimumas būna vasarą.

Politinė padėtis

Vidaus politika

Bundestago (Vokietijos parlamento žemieji rūmai) rinkimų 2002 m. rugsėjo 22d.

rezultatai: Vokietijos socialdemokratų partija 38,5%; Krikščionių demokratų sąjunga/ Krikščionių socialistų sąjunga 38,5%; Sąjunga 90/Žaliųjų partija 8,6%; Laisvoji demokratų partija 7,4%; Demokratinio socializmo partija 4%. Vokietijos Socialdemokratų partija turi daugiausiai Federalinės Vyriausybės ministrų postų: finansų ministras Hans Eichel, darbo ir ekonominių reikalų ministras Wolfgang Clement, vidaus reikalų ministras Otto Schily ir krašto apsaugos ministras Peter Struck. Užsienio reikalų ministras yra Joschka Fischer, Žaliųjų partijos narys.

Naujoji Vyriausybė susiduria su labai svarbiomis užduotimis, įskaitant, neatliktų reformų įgyvendinimą, taip pat bandymus atstatyti darbo rinkos, sveikatos sistemos bei ekonominį augimą. Po rinkimų nesimatė žadėto atsigavimo. Vokietijos ekonomikoje ir toliau vyravo nuosmukis (vystymasis 2003 m. buvo arti nulio). Ekonominė situacija buvo pagrindinė mokesčių mažinimo priežastis, teoriškai turėjusi panaikinti subsidijas. Tačiau dėl to tik padidėjo valstybinis įsiskolinimas, kuris siekė beveik 1,300 mlrd. eurų. Užsienio politika

Pasaulinis globalizavimo procesas turi didelę įtaką formuotis Vokietijos užsienio ir saugumo politikos tendencijoms. Kadangi dėl modernių technologijų geografiniai atstumai nebekliudo perduoti duomenų, vis labiau stiprėja tarptautiniai techniniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai. Vokietijos tikslas yra pasinaudoti šia tendencija ir nukreipti ją tokia linkme, kuri užtikrintų demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, stabilumą, saugumą ir ekonominę gerovę. To galima pasiekti
taikioje ir klestinčioje Europoje. Siekiant šių tikslų, Jungtinių tautų organizacija yra svarbiausia pasaulinių problemų sprendimo vieta.

Valdančiosios koalicijos sutartyje pranešama, kad:

– nacionalinės politikos sąlygos iš pagrindų pasikeitė per kelerius praėjusius metus ir dar keisis ateityje;

– stiprėjantis pasaulio ekonomikos susivienijimas, finansinių rinkų internacionalizavimas, Europos integracija sudaro ir pagrindines Vokietijos politikos kryptis;

– dabartinės krizių tendencijos pasaulio ekonomikoje tik įrodo, kad reikia politikos, skatinančios tarptautinį bendradarbiavimą.

Pagrindinius valdančiosios koalicijos partijos užsienio politikos tikslus nusako šūkis: Vokietijos politika yra taikos politika. Nauja federacinė vyriausybė ir toliau dirbs šiomis užsienio politikos kryptimis:

– sieks taikiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis,

– skatins transatlantinę partnerystę,

– plės Europos Sąjungą,

– skatins visų Europos šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje,

– skatins demokratiją ir stabilumą vidurio, rytų ir pietryčių Europoje ir visose Pietų šalyse.

Šių tikslų siekiama, remiantis tarptautine teise ir pasitikėjimu, paisant žmogaus teisių, nenaudojant prievartos. Nauja federacinė vyriausybė tikisi, kad tarptautinis bendradarbiavimas padės kurti bendrą ateitį. Ji stengsis skatinti efektyvių krizių prevencijos, taikaus bendradarbiavimo ir tarptautinio santykių tobulinimo strategijų plėtojimą, riboti ginklavimąsi, skatinti nusiginklavimą, suderinti pasaulio regionų ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, paisyti žmogaus teises.

Pasak Wolfgango Ischingerio , Vokietijos saugumas priklauso nuo demokratijos visame pasaulyje ir negalima teigti, jog Vokietija yra atskira gerovės sala. Tai puikiai parodė konfliktas Jugoslavijoje. Kalbant apie Vokietijos užsienio politiką, būtina prisiminti ir Kosovo krizę. Dalyvaudama kontaktinėje grupėje kartu su Europos Sąjunga ir NATO, Vokietija bandė sutaikyti dvi konflikto šalis, nors derybos buvo beveik neįmanomos. Kaip spaudimo priemonę ES taikė sankcijų režimą Belgradui. Taip pat darė spaudimą UCK, bandydama sustabdyti ginklų tiekimą.

Ekonominiu ir politiniu požiūriu nestabili situacija Rusijoje daro tiesioginę įtaką Vokietijai. Ukrainoje ir kitose vidurio, rytų ir pietų Europos šalyse taip pat dar nėra įsitvirtinusi demokratija ir rinkos ekonomika.

Pasaulinės politikos veiksniai taip pat turi įtakos Vokietijos saugumui: atviri prekybos keliai, priėjimas prie žaliavų, palaikoma pasaulinės prekybos tvarka, valiutos stabilumas, nesugandinta aplinka ir valstybių sąjunga, suformuota, remiantis pagarba žmogaus teisėms.

Auganti tarptautinė prekyba, vis didėjanti Europos Sąjungos rinka, didžiulės tarptautinių finansinių rinkų apyvartos yra pasaulio ekonomikos susivienijimo požymiai, o šis procesas reikalauja taisyklių ir stiprių tarptautinių organizacijų (Jungtinių tautų organizacijos, Tarptautinio valiutų fondo, Pasaulio banko) paramos.

Tvarkyti tarptautinę politiką – pagrindinė Vokietijos užsienio politikos užduotis.

Vokietija aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje.Europos politikoje Vokietija siekia trijų pagrindinių tikslų:

– aktyvesnio Europos dalyvavimo pasaulio ekonomikoje;

– stiprinti ir plėtoti Europos sąjungą;

– sutvirtinti Europos Sąjungos pozicijas santykiuose su užsienio šalimis, derybose dėl stojimo.

Vokietija realiai žiūri į Europos Sąjungos plėtimo galimybę. Tačiau tai nereiškia, kad norima atidėti integraciją ilgam laikui. Priešingai, tai yra svarbus prioritetinis tikslas, tačiau plėtimas turi vykti visoms šalims-narėms priimtina forma. Prezidentavimo metu Vokietija ypatingą dėmesį kreipė į tai, kad Europos Sąjungos plėtimas turi vykti lygiagrečiai su vidiniu reformavimu.

Europos Sąjungos užsienio santykių srityje siekiama glaudesnių santykių su Rusija ir su Ukraina.

Taip pat labai svarbu skatinti santykius tarp Europos Sąjungos ir JAV, ne tik aplinkosaugos, migracijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu, bet ir ekonomikos ir prekybos srityse.

Europos Sąjunga neturi ribotis tik ekonomikos galiūnės vaidmenimi.

Vokietija siekia suteikti jai stiprų balsą ir kaip politinei sąjungai. Siekiama sustiprinti Europos Sąjungos galią išorės politikoje. Tik tokiu būdu galime garantuoti taiką Europoje.

Bendra gynyba yra NATO užduotis. Tačiau ES privalo turėti teisę valdyti krizes ir įsikišti, kai, jos nuomone, reikia karinio įsikišimo, o Šiaurės Amerikos partneriai nenori padėti.

Bendra Europos ginklavimosi politika yra bendros Europos saugumo politikos pagrindas. Todėl Vokietijos Federacinė Vyriausybė remia Europos aviacijos ir kosminių laivų kūrimą. Taip pat ir NATO viduje Europos saugumo ir gynybos identiškumo kūrimas yra svarbus klausimas.

Taigi galima išskirti kelias Vokietijos užsienio politiką nusakančias sąvokas: tarptautinė diplomatija, 40 naujų diplomatinių atstovybių atidarymas daugelyje naujų šalių nuo 1989 metų, pasikeitusi konfliktų ir jų sprendimų struktūra, nelegalaus įvažiavimo ir kriminalumo, kertant sienas, įveikimas. Prancūzijos ir Vokietijos savitarpio santykiai, remiantis valdančios koalicijos sutartimi, turi garbingiausią vietą, plečiant
Europiečių bendradarbiavimą, tuo tarpu Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai apibūdinami kaip nuolatiniai ir neišvengiami Vokietijos užsienio politikoje. ES ir NATO plėtimas 2002m. turėjo visišką vyriausybės paramą. Daugiau nei trečdalis Vokietijos atstovybių užsienyje dalyvauja užsienio ekonomikos skatinimo procese. Užsienio ir saugumo politikos horizontai išsiplečia vis labiau, nors tam skiriama tik 0,8 % nuo biudžeto. Tai reikalauja ypatingo dėmesio prioritetams nustatyti.

Socialinė padėtis

Vokietijos gyventojų daugumą sudaro vokiečiai. Pasienyje gyvena po keliasdešimt tūkstančių gretimų kraštų žmonių. Iš tautinių mažumų tik sorbai yra nuolatiniai Vokietijos gyventojai. Jų yra apie 100 tūkst., daugiausia prie Dresdeno ir Kotbuso. Be to, krašte yra apie 6 mln. laikinai atvykusių dirbti jugoslavų, graikų, italų, taip pat juodaodžių.Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų grupei. Tikintieji daugiausia yra protestantai ir katalikai, kurių visoje šalyje yra maždaug po lygiai (po 46%), bet įvairiose žemėse jų santykis skiriasi.

Apie 90% Vokietijos žmonių gyvena miestuose. Dideli miestai jungiasi į aglomeracijas. Didžiausios Frankfurto, Miuncheno, Hamburgo, Stutgarto, Diuseldorfo-Kelno, Leipcigo-Halės aglomeracijos, kuriose gyvena nuo 1,5 iki 10 mln. žmonių. Ten kyla sudėtingų ekologinių problemų. 1949 m. Vokietijos sostinei buvo parinktas nedidelis ramus universiteto miestas prie Reino – Bona. Dabar sostinėje gyvena apie 300 000 gyventojų. Susijungus vokiečių valstybėms į vieną, nutarta pamažu sostinę grąžinti į Berlyną. Berlyne gyvena per 3 mln. žmonių. Jame daug parkų, ežerų. Mieste gausu muziejų, teatrų. Jis – didysis geležinkelių, automobilių kelių mazgas. Iš daugybės didelių pramonės įmonių issiskiria „Siemens“ ir „Telefunken“ koncernai. Pagrindinė vokiečių gyvenamoji vieta yra miestai. Daug kur ir mažuose miesteliuose išlikusios rotušės ir turgaus aikštės,jas supantys svarbiausi pastatai. Kruopščiai saugomi, restaumojami senoviniai statiniai. Vokiečių namo rėmus sudaro vertikalūs, horizontalūs ir įstriži balkiai. Tarpai tarp jų užpildomi plytomis ar akmenimis. Mediniai balkiai ryškiai nudažomi, todėl namai labai vaizdingi. Kelnui, Frankfurtui, Berlynui ir kitiems didmiesčiams būdingi ir modernūs, veidrodiniais stiklais spindintys didžiuliai bankų ir kontorų pastatai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2634 žodžiai iš 8366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.