Vokietijos valstybinio valdymo sistema
5 (100%) 1 vote

Vokietijos valstybinio valdymo sistema

TURINYS

1. Federalinės valstybinio valdymo institucijos 3

1.1. Aukštieji parlamento rūmai 3

1.2. Prezidiumas 6

1.3. Žemieji parlamento rūmai 6

2. Federalinis prezidentas, jo funkcijos ir atsakomybė 7

2.1.Funkcijos 7

2.2. Federacijos prezidento tarnyba 8

2.3. Rinkimai 8

2.4. Įtakos priemonės 8

3. Federalinė vyriausybė 9

3.1. Struktūra 9

3.2. Funkcijos 9

4. . federalinis kancleris 10

4.1. Rinkimai 10

4.2.Funkcijos 11

4.3.Kanclerio biuras 11

5. Žemių valdymo institucijos 12

5.1. Konstitucinės garantijos 12

5.2. Savivaldybių uždaviniai 14

5.3. Savivaldybių užduotys teisiniu požiūriu 14

5.4. Savivaldos teisės 15

6. Savivaldos konstitucijos 16

6.1. Žemė nustato rėmus 16

6.2.1.Kostitucijų tipai. 16

6.3. Savivaldos raida naujosiose žemėse 18

6.4. Valdybos ir Tarybos darbas 19

6.4.1.Valdybos darbas 19

6.4.2. Tarybos darbas. 20

IŠVADOS 24

LITERATŪROS SĄRAŠAS 25

1.Federalinės valstybinio valdymo institucijos

Vokietiją federaciniais pagrindais sudaro 16 žemių, kurios turi savo konstitucijas, parlamentus, vyriausybes ir prezidentus. Žemes vienija penki federaliniai konstituciniai organai – prezidentas, parlamentas (Bundestagas), vyriausybė, Konstitucnis Teismas ir Bundestratas. Taigi – Valstybės valdymo uždaviniai čia sprendžiami dviem lygiais: federacijos (Bund) ir 16 žemių (Bundesländer). Aukštieji parlamento rūmai (Bundesrat) palaiko ryšį tarp Federacijos ir federacinių žemių. Per šią instituciją federacinės žemės dalyvauja įstatymų leidybos ir Federacijos valdymo procese bei priimant Europos sąjungos reikalų sprendimus.

Aukštieji parlamento rūmai – tai žemes ir federaciją siejanti grandis, savotiškas žemių vyriausybių parlamentas, kurį sudaro visų žemių premjerai ir ministrai. Aukštieji parlamento rūmai turi nemenką įtaką Federacijos įstatymų leidybai, nes jie dalyvauja visuose įstatymų priėmimo procesuose, ir maždaug pusė visų Federacijos įstatymų pradeda galioti tik Aukštiesiems parlamento rūmams pritarus.

1.1.Aukštieji parlamento rūmai

Aukštuosius parlamento rūmus sudaro 69 „tikri“ ir maždaug 130 „pavaduojančių“ narių, turinčių lygias teises. Aukštųjų parlamento rūmų narai atstovauja 16 federacinių žemių. Dauguma priimamų įstatymų turi gauti Žemių pritarimą. Vokietijos Žemės Bundesrate yra atstovaujamos proporcingai pagal gyventojų skaičių. Tačiau mažesnės Žemės yra atstovaujamos santykinai labiau (over-represented), t.y. jos turi santykinai daugiau atstovų, lyginant su didesnėmis Žemėmis. Šitokia kooperacinio federalizmo sistema skatina tokį politikos formavimo tipą, kada tampriai bendradarbiauja federalinės ir vietinės vykdomosios valdžios institucijos. O šią biurokratų (centrinių ir vietinių) sąjungą gana sėkmingai kontroliuoja ir išbalansuoja stipri ir visos federacijos mastu veikianti partinė sistema, kuri užtikrina bendrų valstybės interesų atstovavimą federaliniame lygmenyje.(10)

Aukštiesiems parlamento rūmams vadovauja prezidiumas, kurį sudaro Aukštųjų parlamento rūmų prezidentas ir trys viceprezidentai.

Pagrindinis Aukštųjų parlamento rūmų darbas vyksta šešiolikoje komitetų. Komitetų posėdžiuose ruošiami patarimai plenumui, kuris priima galutinius sprendimus. Kas trečią penktadienį, 9 val. 30 min. Aukštųjų parlamento rūmų nariai susirenka į plenarinį posėdį.

Aukštųjų parlamento rūmų komitetai:

• Žemės ūkio komitetas

• Darbo ir socialinės politikos reikalų komitetas

• Užsienio reikalų komitetas

• Europos sąjungos reikalų komitetas

• Šeimos ir senjorų reikalų komitetas

• Finansų komitetas

• Moterų ir vaikų reikalų komitetas

• Sveikatos apsaugos komitetas

• Vidaus reikalų komitetas

• Kultūros komitetas

• Teisės komitetas

• Statybos ir komunalinių reikalų komitetas

• Aplinkos apsaugos komitetas

• Susisiekimo komitetas

• Saugumo komitetas

• Ekonomikos reikalų komitetas (1)

Aukštieji parlamento rūmai tiria Federacinės vyriausybės pateiktus įstatymų projektus konstituciniu, profesiniu, finansiniu ir politiniu požiūriu ir pareiškia savo oficialią nuomonę, dažniausiai pasiūlydami įvairių pakeitimų, papildymų arba alternatyvų.

Aukštiesiems parlamento rūmams pareiškus savo oficialią nuomonę apie įstatymo projektą, pataisytas įstatymo projektas pateikiamas svarstyti Žemiesiems parlamento rūmams (Bundestag). Jeigu Aukštieji parlamento rūmai nesutinka su Žemųjų parlamento rūmų įstatymo projekto pataisymais, jie kreipiasi į Tarpininkavimo komitetą.(1)

Aukštųjų parlamento rūmų pritarimas būtinas priimant įstatymus, susijusius su federacinių žemių interesais. Žemieji parlamento rūmai neturi teisės nepaisyti Aukštųjų parlamento rūmų nepritarimo.

Aukštieji parlamento rūmai pateikia Žemiesiems parlamento rūmams svarstyti savo įstatymų projektus po to, kai juos ištiria Federacijos vyriausybė.

Aukštųjų parlamento rūmų pritarimas būtinas Federacijos vyriausybei priimant teisinius potvarkius.

Aukštųjų parlamento rūmų pritarimas būtinas Federacinei vyriausybei priimant valdymo potvarkius, susijusius su federacinių žemių interesais.

Aukštieji parlamento rūmai informuojami apie visus Europos sąjungos įstatymų leidybos planus ir turi didelę įtaką leidžiant Europos sąjungos
įstatymus.

Aukštųjų parlamento rūmų pritarimas dažnai būtinas pasirašant tarptautines sutartis.

Aukštieji parlamento rūmai informuojami apie visus Federacinės vyriausybės darbus, planus, susijusius su įstatymų leidyba, valstybės valdymu, bendra politine padėtimi, užsienio ir saugumo politika.

Aukštieji parlamento rūmai renka pusę Federacijos Konstitucinio teismo narių.

Vienas Aukštųjų parlamento rūmų narių turi priklausyti Federacinės darbo reikalų įstaigos valdybai, jų atstovų privalo būti ir kitose oficialiose įstaigose.

Aukštieji parlamento rūmai skiria valstybės valdininkus.

1.2. Prezidiumas

Aukštiesiems parlamento rūmams vadovauja prezidiumas, kurį sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Aukštųjų parlamento rūmų prezidentas renkamas kasmet lapkričio 1 d., šiam postui užimti eilės tvarka skiriami federacinių žemių vadovai. Prezidiumas vadovauja plenariniams posėdžiams, pateikia Aukštųjų parlamento rūmų biudžeto planą, tvarko visus vidinius institucijos reikalus.(2)

1.3. Žemieji parlamento rūmai

Aukščiausias šalies politinis organas – Bundestagas, renkamas kas ketveri metai. Vokietijoje taikoma mišri rinkimų sistema. Pusė Bundetago narių renkama tiesiogiai, kita pusė pagal partijų sąrašus. Pagrindinė sąlyga patekti į Bundestagą – peržengti 5 proc. rinkėjų balsų barjerą. (2) Bundestagą sudaro 633 deputai.

Jau pirmame posėdyje parlamentarai išrenka Bundestago prezidentą – tradiciškai didžiausios frakcijos atstovą. Antrame posėdyje išrenkamas kancleris, kuriam suteikiami įgaliojimai sudaryti vyriausybę ir jai vadovauti. Didžiąją darbo dalį sudaro darbas frakcijose ir komitetuoseČia išnagrinėjami, parengiami visi dokumentai ir posėdžių salje jie tiktai patvritinami balsavimu.Tačiau parlamento dauguma, nors ir turi balsų persvarą, dažnai ieško susitarimo su opozicija, kad nebūtų atsitiktinumo , netikėto pralaimėjimo balsuojant. Iki balsavimo praktiškai jau žinoma, kiek balsuos už, kiek prieš pateiktą dokumentą. Frakcijos narys labai retai nepritaria frakcijos nuomonei, jei jo nuomonė skiriasi ir jis ruošiasi balsuot kitaip nei frakcija, jis turi pranešti apie tai frakcijos pirmininkui. (10)

Bundestagas plenariniuose posėdžiuose dirba pusę metų. Kitu laiku dirbama frakcijose, komisijose, su rinkėjais. Posėdžiai vyksta trečiadieniais, ketvirtadieniasi ir penktadieniais iki pietų. Vykstant diskusijoms, deputatams nebūtina dalyvauti posėdžių salėje, jie gali dirbti savo kabinetuose Bundeshause, kur yra televizijos monitoriai, rodantys, kas vyksta posėdžių salėje. Balsuoti deputatai kviečiami skambučiu. Balsuojama rankos pakėlimu. (10)

2.Federalinis prezidentas, jo funkcijos ir atsakomybė

2.1.Funkcijos

Prezidentas atstovauja valstybei:

Savo nuožiūra jis „globoja“ įvairius renginius, akcijas bei organizacijas, tai yra, pareiškia savo pritarimą, taip pabrėždamas tam tikro įvykio arba tam tikros organizacijos naudą valstybei.(2)

Prezidentas :

• įsako parengti iškilmingus vyriausybės renginius ir valstybines asmenų, itin nusipelniusių valstybei, laidotuves. Valstybinės laidotuvės paprastai susideda iš karinės ceremonijos ir iškilmingų mišių;

nustato valstybės simbolius;

• atstovauja Vokietijos Federacinei Respublikai tarptautiniame lygmenyje:Tarptautines sutartis sudaro prezidentas arba jo įgaliotiniai;

• paskiria Vokietijos ambasadorius užsienyje ir priima užsienio šalių ambasadorius;

• atstovauja valstybei užsienio vizitų metu;

• turi malonės teisę visoje federacijoje.Atsižvelgiant į Vokietijos administracinį skirstymą, ši teisė galioja tik tam tikrų bylų (pvz.: dėl šnipinėjimo arba terorizmo) ir federacijos valdininkų, federacinių teisėjų bei kareivių bausmėms. Kitais atvejais įgaliojimą suteikti malonę turi federacinių žemių vadovai;

• siūlo Parlamento žemiesiems rūmams Federacijos kanclerio kandidatūrą ir paskiria išrinktą Federacijos kanclerį;

• Federacijos kanclerio pasiūlymu skiria ir atleidžia iš pareigų Federacijos ministrus;

• skiria ir atleidžia iš pareigų Federacijos teisėjus, Federacijos valdininkus, karininkus ir puskarininkius;

• tvirtina Vokietijos federacijos įstatymus, pasirašytus atitinkamo Federacijos ministro ir Federacijos kanclerio;

• skiria valstybinius apdovanojimus – ordinus ir garbės ženklus.(2)

2.2.Federacijos prezidento tarnyba

Federacijos prezidento tarnyba padeda prezidentui vykdyti jo užduotis: ji informuoja ir konsultuoja jį, įformina jo sprendimus ir vykdo jo įsakymus. Tarnyboje dirba 150 darbuotojų; jai vadovauja valstybės sekretorius – Prezidento tarnybos vadovas.(1)

2.3.Rinkimai

Vokietijos federacijos prezidentą renka federacinis susirinkimas, speciali institucija, kurią sudaro parlamento aukštųjų rūmų nariai ir tiek pat federacijos žemių parlamentų skiriamų narių. Prezidento kadencija – 5 metai. Kitai kadencijai prezidentas gali būti išrinktas tik vieną kartą.(2)

2.4. Įtakos priemonės

Federacijos prezidento įtakos priemonė yra oficialios kalbos ir pokalbiai su politiškai atsakingais asmenimis.

3.Federalinė vyriausybė

3.1.Struktūra

Federacijos vyriausybę sudaro Federacijos kancleris ir Federacijos ministrai. Federacijos kancleris vadovauja

Federacijos vyriausybė vykdo ir vadovauja valstybiniams ir politiniams reikalams.

Ji priima sprendimus dėl bendros politinės reikšmės reikalų ir esant nuomonių skirtumams tarp Federacijos ministrų.

Kiekvienas ministras savarankiškai ir savo atsakomybe valdo atitinkamą sritį, remdamasis Federacijos kanclerio nustatytomis direktyvomis.

4. federalinis kancleris

4.1. Rinkimai

Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris prezidento pasiųlymu renkamas Žemųjų parlamento rūmų. Išrenkamas kandidatas, surinkęs daugumą žemųjų parlamento rūmų narių balsų. Išrinktas kandidatas turi būti paskirtas Federacijo prezidento.(1)

Jeigu pasiūlytas kandidatas neišrenkamas, žemieji parlamento rūmai turi teisę per 14 dienų po rinkimų išrinkti savo kandidatą daugiau nei pusės savo narių balsų dauguma.

Federacijos kanclerio tarnyba prasideda po prezidento paskirimo ir baigiasi pirmą kartą susirinkus naujiems žemiesiems parlamento rūmams arba kancleriui atsistatydinus savo valia, o taip pat žemiesiems parlamento rūmams pareiškius nepasitikėjimą ir išrinkus kitą kanclerį.(11)

Federacijos kanclerio tarnyba padeda kancleriui vykdyti jo užduotis. Federacijos kanclerio tarnyba, kaip ir ministerijos, turi aukščiausios federacinės institucijos laipsnį. Ji koordinuoja visą vyriausybės veiklą. Tarnyba palaiko pastovius kontaktus su ministerijomis ir kitomis federacinėmis institucijomis, kad galėtų pastoviai informuoti Federacijos kanclerį apie jų veiklą.(2)

Federacijos kanclerio tarnybą sudaro darbo grupės, vadimamos „Spiegelreferate“. Kiekviena darbo grupė užsiima atitinkamos srities reikalais. Darbo grupės privalo paruošti visą Federacijos kancleriui ir Federacijos vyriausybei sprendimų priėmimui reikalingą informaciją apie visus atitinkamoje srityje vykstančius procesus.(11)

Kanclerio tarnyba paruošia kas savaitę vykstančius Federacijos vyriausybės posėdžius ir kontroliuoja jų pravedimą. Čia koordinuojami atsakymai į visus žemųjų parlementų rūmų paklausimus Federacijos vyriausybei.

Federacijos kanclerio tarnyba atlieka ir Federacijos vyriausybės sekretoriato funkciją

4.2.Funkcijos

Federacijos kancleris numato politikos kryptis ir priima atsakomybę už šį sprendimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1661 žodžiai iš 5531 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.