Vp biržos paskirtis
5 (100%) 1 vote

Vp biržos paskirtis

Įvadas

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Lietuva pradėjo orientuotis į Vakarus. Žengiant sparčiu žingsniu į rinką, Lietuvoje pradėjo kurtis vakarietiško tipo įmonės bei organizacijos. 1993 m. įsikūrė Lietuvos Nacionalinę Vertybinių Popierių Birža (toliau NVPB). Pradėjus iš lėto veikti dabar ji pamažu įsisiūbavo ir pradeda priminti vakarietiškas vertybinių popierių biržas.

NVPB leidžia privatiems asmenims ar organizacijoms investuoti laisvas savo pinigines lėšas, ir jeigu pasiseka dar uždirbti šiek tiek pinigų. Iš kitos pusės, organizacijoms, parduodančioms savo vertybinius popierius (toliau VP), yra galimybė sukaupti papildomų lėšų savo veiklos plėtimui ar kitokiems reikalams.

Šiame darbe pabandysime trumpai nužvelgti NVPB, jos struktūrą, valdymą, prekybos, listingo, akcijų kainos skaičiavimo tvarką, NVPB vystimasi bei vertybinių popierių rinkos raidą.

Istorija

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes sudaryti sandorius savo akcijomis. Taigi VP rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija. 1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis VP – daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią VP rinką, kurioje nebuvo popierinių VP ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios VP rinkos modelį.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta NVPB. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo išrinkta 15 asmenų Biržos Taryba. Birža įregistruota VP komisijoje (toliau VPK) 1993 m. gegužės 11 d. Pirmoji Biržos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sąraše buvo 19 emitentų 22 VP, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.

NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.

Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį, 1999 m. vasario 2 d. įvyko 1000 Biržos prekybos sesija.

VP biržos paskirtis

VP birža yra Lietuvos Respublikoje įregistruota tik VP biržos veikla besiverčianti akcinė bendrovė. Jos veiklai reglamentuoti taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Jos paskirtis:

 koncentruoti VP paklausą bei pasiūlą;

 organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą VP, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

 skatinti sąžiningą prekybą VP ir užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;

 skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, bei leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama informacija apie emitentus, kurių VP yra prekybos sąrašuose;

 vykdyti apibendrintus VP rinkos tyrimus ir skelbti jų rezultatus.

VP sąvoką paaiškina Lietuvos Respublikos VP apyvartos įstatymas. VP – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra VP.

Šiame įstatyme VP nelaikomi ir šio įstatymo nereglamentuojami:

 komercinių bankų, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, įsipareigojimai, susiję su indėlių priėmimu ar kitokiu terminuotu finansavimu, jeigu jie atsiranda tiesiogiai, be tarpininkų, teikiant paslaugas klientams ir nėra viešosios apyvartos objektai;

 draudimo organizacijų, veikiančių pagal Draudimo įstatymą, sudarytos draudimo sutartys, pagal kurias draudimo organizacija įsipareigoja mokėti fiksuotą pinigų sumą (vienąkart ar periodiškai) su sąlyga, kad šios sutartys neturėtų draudimo poveikio vykdant kito
asmens įsipareigojimus, atsirandančius dėl jo turimų VP.

Taip pat šio įstatymo nuostatos netaikomos VP, kurie išleidžiami pagal Čekių įstatymą ar Vekselių įstatymą arba išleidžiami į apyvartą pagal įstatymą, nustatantį, jog šis įstatymas jiems netaikomas.

Prekybos ir atsiskaitymų sistema

NVPB gali būti sudaromi dviejų rūšių sandoriai:

 centrinės rinkos sandoriai

 tiesioginiai sandoriai.

Akcijų pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti biržos prekyboje tik per Biržos narį – finansų maklerio įmonę arba banką, kurie turi būti biržos akcininkais ir Prekybos taisyklių nustatyta tvarka gauti Biržos valdybos leidimą dalyvauti Biržos prekyboje.

Centrinė rinka

Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis yra sudaryti Biržos nariams (Biržos akcininkams, įsigijusiems teisę dalyvauti Biržos prekyboje) galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viešai paskelbti savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius.

Centrinei rinkai gali būti pateikti tik limituoti pavedimai. Tai reiškia, kad pirkimo atveju ši kaina yra aukščiausia, kurią pirkėjas sutinka mokėti, o pardavimo – žemiausia, kurią pardavėjas sutinka gauti.

Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos visiems VP, įtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašą. Biržos valdybos sprendimu, prekybos centrinėje rinkoje procedūros gali būti taikomos ir kai kuriems Nelistinguojamų VP sąrašo VP.

Prekyba VP centrinėje rinkoje skiriama į du etapus:

 prekybos sesijos atidarymas

 nepertraukiama prekyba.

Jeigu tam tikriems VP laikinai panaikinti kainos arba pajamingumo kitimo apribojimai ir šiems VP prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatomas – nepertraukiamos prekybos etapas pakeičiamas prekyba papildomais pavedimais.

Prekybos sesijos pabaigoje paskaičiuojama vidutinė svertinė kiekvienos emisijos akcijų kaina, o skolos VP – vidutinis svertinis pajamingumas, nuo kurių vėlesnėse prekybos sesijose bus skaičiuojamos kainų arba pajamingumo kitimo ribos. Skaičiuojant vidutinę svertinę kainą arba pajamingumą, įvertinami visi centrinės rinkos sandoriai.

Prekybos sesijos atidarymas

Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi vienu kursu. Iki nustatyto laiko visi Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP, taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Biržos nariams pateikiant pavedimus, informacija apie kitų Biržos narių pateiktus pavedimus neatskleidžiama.

Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo šio momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleidžiamas ir informacija apie gautus pavedimus atskleidžiama visiems Biržos nariams. Pasibaigus pavedimų priėmimui, VP nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienodą įtaką kurso nustatymui. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus – maksimalus galimų nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) VP skaičius. Prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai gali būti sudaromi akcijomis ir pasirašymo teisėmis.

VP taikomos 5% arba 0,01 Lt kurso kitimo ribos. Jeigu paskutinė vidutinė svertinė kaina krenta žemiau 0,20 Lt, kursas prekybos sesijos atidarymo metu gali keisti 0,01 Lt ribose.

Jei VP kursas nustatytas kurso kitimo ribose (natūralus rinkos kursas), sudarant sandorius pirmiausia tenkinami pavedimai pirkti aukštesne ir parduoti žemesne kaina nei nustatytas kursas. Pavedimai nustatytu kursu tenkinami proporcingai.

Kai pagal gautus pavedimus rinkos kursas nepatenka į kurso kitimo ribas – tvirtinamas minimalus arba maksimalus leistinas kursas (ribinis rinkos kursas), o jei pavedimų tenkinimo koeficientas mažesnis nei 5%, sandoriai neregistruojami.

Po sandorių registravimo prekybos sesijos atidarymo metu iki nepertraukiamos prekybos pradžios Biržos nariai gali anuliuoti savo pateiktų pavedimų neįvykdytą dalį.

Nepertraukiama prekyba

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruožas yra tas, kad prekybos sistema, gavusi naują pavedimą, iš karto patikrina ar yra kita jį atitinkanti sandorio šalis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia sandorio šalis randama, pavedimas vykdomas iš karto, jei ne, pavedimas įrašomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir įregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi Biržos nariai, dalyvaujantys prekyboje.

Nepertraukiamoje prekyboje sandoriai gali būti sudaromi visais VP: akcijomis, pasirašymo teisėmis, skolos VP.

Nepertraukiamos prekybos metu akcijų ir pasirašymo teisių kaina gali svyruoti 10% ribose nuo prekybos sesijos atidarymo metu nustatyto kurso, o jei šis kursas nustatytas nebuvo – nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Kai kursas arba paskutinė vidutinė svertinė kaina nukrenta žemiau 0,20 Lt, galimos kainos svyravimo ribos yra 0,01 Lt.

Prekybos sesijos atidarymo metu gautų pavedimų neįvykdyta dalis perkeliama į nepertraukiamą prekybą, jei juose nurodytas kainos limitas patenka į kainos kitimo ribas. Jei prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai akcijomis ir pasirašymo teisėmis nebuvo įregistruoti dėl per didelio kurso svyravimo (įregistruotas ribinis kursas), pavedimai šioms akcijoms į nepertraukiamą prekybą neperkeliami.

Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiškia, kad pirmiausia vykdomi
pirkti aukščiausia ir parduoti žemiausia kainomis. Jei yra keletas vienos rūšies pavedimų vienodomis kainomis, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.

Pavedimai gali būti vykdomi pilnai arba dalimi. Pavedimo neįvykdyta dalis lieka prekybos sistemoje laukimo režime iki jo visiško įvykdymo. Biržos nariai savo pateiktų pavedimų neįvykdytą dalį gali koreguoti arba anuliuoti.

Pavedimai skolos VP su atkarpomis gali būti pateikiami iki nepertraukiamos prekybos pradžios ir galioja iki jų pilno įvykdymo arba datos nurodytos pavedime. Skolos VP be atkarpų pavedimai gali būti pateikiami tik nepertraukiamos prekybos metu ir galioja tik tą prekybos sesiją, kuriai jie buvo pateikti. Visiems skolos VP kaina pavedimuose nurodoma pajamingumo procentu. Vienos prekybos sesijos metu skolos VP pajamingumas gali keistis 10% ribose nuo paskutinio įregistruoto vidutinio svertinio pajamingumo, o jei pastarasis nebuvo nustatytas – nuo emisijos išplatinimo vidutinio svertinio pajamingumo.

Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiškia, kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti žemiausiu ir parduoti aukščiausiu pajamingumu. Jei yra keletas vienos rūšies pavedimų vienodais pajamingumais, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.

Papildomi pavedimai

Pagrindinė papildomų pavedimų paskirtis – nustatyti akcijų ir pasirašymo teisių rinkos kursą.

Papildomi pavedimai priimami po prekybos sesijos atidarymo toms akcijoms ir pasirašymo teisėms, kurios kotiruojamos pirmą kartą arba kurioms, dėl esminių įvykių, buvo laikinai panaikintos kurso kitimo ribos bei abiem šiais atvejais rinkos kursas prekybos sesijos atidarymo metu nebuvo nustatytas.

Papildomi pavedimai priimami tik fiksuota kaina, nustatoma skelbiant papildomus pavedimus. Registruojant sandorius prekybos sesijos atidarymo metu gauti pavedimai vykdomi jų gavimo tvarka pirmąja eile. Visi sandoriai šiame prekybos etape sudaromi fiksuota kaina, kuri gali skirtis nuo skelbtosios, tačiau ji nebus aukštesnė perkant akcijas ir pasirašymo teises arba žemesnė jas parduodant papildomais pavedimais nei buvo skelbta.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1776 žodžiai iš 5819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.