Vsat pareigūnams taikomų socialinių garantijų ypatumai tarnybiniai nusižengimai ir drausminė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Vsat pareigūnams taikomų socialinių garantijų ypatumai tarnybiniai nusižengimai ir drausminė atsakomybė

1. VSAT pareigūnų socialinių garantijų ypatumai.

Pareigūnų socialinės garantijos buvo svarbios ir aktualios visais Lietuvos Respublikos kūrimosi laikais. Net ir ankstesniuose amžiuose kariai, nes tuo metu nebuvo tokios savokos kaip pareigūnai reikalavo atitinkamo atlygio už savo sunkų darbą. Šis reikalavimas pasireikšdavo geresniu atlyginimu, maistu, ir net sveikatos priežiūra.

Mūsų laikais socialinių garantijų svarba žymiai padidėjo. Tai lemia daugelis faktorių. Visų pirma, pareigūnų darbas yra specifinio pobūdžio ir reikalauja didelės atsakomybės. Antra, pareigūnų darbas susijęs su didele rizika sveikatos bei gyvybės atžvilgiu, todėl jie dažniau patyria traumų tarnybos metu ir panašiai. Trečia, toks pareigūnų darbas turi būti tinkamai atlyginamas, nes tai susiję su darbo kokybe.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos ( toliau VSAT ) pareigūnų socialinės garantijos yra aprašytos “ Vidaus tarnybos statute “ , kuris buvo patvirtintas 2003m. balandžio 29d. įstatymu Nr09- 1538.

1.1 Darbo laikas ir atostogos.

Darbo laikas. Nuo 2003m. gegužės 1d. įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, kuris reglamentuoja visų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų tarnybą, tarp jų ir Valsybės sienos apsaugos tarnybos. Be kitų nuostatų, minėtas statutas reglamentuoja ir pareigūnų darbo laiką. Vidaus tarnybos statutas, kaip ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ( Europos Sąjungos dokumentai, LR darbo kodeksas, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei juos įgyvendinantys Vyriausybės nutarimai ), nustato bendrą taisyklę, jog visų pareigūnų, išskyrus kai kurias išimtis, darbo laiko norma negali būti ilgesnė, kaip 40 valandų per savaitę. Tik ekstremaliais atvejais, kurių sąrašą taip pat nustato statutas ( stichinės nelaimės, masinės riaušės, pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, grėsmė valstybės sienos saugumui, įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas ir pan. ) pareigūnams gali būti pavesta dirbti ilgiau ir už tai pagal galiojančius įstatymus ( Vidaus tarnybos statutą, Valstybės tarnybos įstatymą ) turi būti mokama kaip už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Vidaus tarnybos statute nustatytos kai kurių pareigūnų darbo laiko išimtys yra pagrįstos ES direktyvų nuostatomis, be to, šias išimtis leidžia nustatyti ir jau minėti Lietuvos įstatymai. Šios išimtys taikytinos tiktai tam tikras funkcijas vykdantiems pareigūnams, kurių sąrašą nustato Vyriausybė, šiame sąraše yra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Šios tarnybos pareigūnai dirba pamainomis, todėl, kaip ir minėti teisės aktai, taip ir Vidaus tarnybos statutas nustato, kad jų pamaina negali būti ilgesnė kaip 24 val., o per savaitę jie negali dirbti ilgiau kaip 48 valandas.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas pareigūnų darbo laiko reglamentavimas buvo ir iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

Svarbu ir tai, kad minėtas pareigūnų darbo laiko išimtis kompensuoja tik pareigūnams taikomos socialinės garantijos, kurių neturi kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Atostogos. Kalbant apie kasmetines atostogas norėčiau tai pradėti nuo to kaip buvo suteikiamos atostogos pareigūnams saugantiems valstybės sieną nuo 1929m. O gi atostogos buvo suteikiamos ištarnavus ne mažiau kaip pusę metų. Kasmetinų atostogų trukmė- vienas mėnuo. Nuo 1929metų atostogos buvo suteikiamos ištarnavus ne mažiau kaip metus laiko. Pasienio policijos pareigūnai galėjo ilsėtis ir gydytis Birštono, Kulautuvos, varėnos ir kitose sanatorijose. Išlaidas už nuomuojamaą gyvenamąjį plotą, besigydant sanatorijoje, savo nariams ir jų šeimoms padengdavo Policijos klubas, o raudonojo Kryžiaus organizacija- 25 proc. gydymo i,laidų. 1933m. birželio 17 d. palangoje buvo atidaryta “ Palangos “ sanatorija, turėjusi 40 kambarių ir dirbusi nuo birželio 1 iki rugsėjo 10d. Visi policijos tarnautojai, kurių atlyginimas buvo ne didesnis kaip 5 kategorijos, už parą mokėdavo 3 litus, 6- 10 kategorijų- 3,5 lito, aukštesnių kategorijų- 5 litus.

Taigi kaip matome, tais metais pareigūnų socialinės garantijos buvo tikrai ne blogos. Pareigūnas turėjo teisę ne tik į kasmetines atostogas, bet ir turėjo galimybę pailsėti ir pasigydyti sanatorijose, už kurią išlaidos buvo apmokamos. Manau, kad tai tikrai buvo ypatingos socialinės garantijos.

Na o kaip gi tai yra mūsų laikais? Pareigūnų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:

• Iki 10 metų- 30 kalendorinių dienų;

• Nuo 10 iki 15 metų- 35 kalendorinės dienos;

• Nuo 15 iki 20 metų- 40 kalendorinių dienų;

• 20 metų ir daugiau- 45 kalendorinės dienos.

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis. Pareigūnų kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis,
iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Pereigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų 1-ą ketvirtį. Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui ( arba pranešusiam kitu būdu ), kasmetinė atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikotarpiui.

Pareigūno sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau kaip du kartus per vienerias atostogas. Ekstremaliais atvejais pareigūną iš atostogų be jo sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vdovas savo įsakymu.

Paskatinimo tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti pareigūnai.

Taip pat pareigūnams , kurie mokosi, būna suteikiamos mokymosi atostogos, kurios būna apmokamos. Apie jų apmokėjimą bus kalbama potemėje “ priemokos “.

1.2 Darbo užmokestis ir kitos išmokos.

Na ir vėl gi pirma apžvelkime padėti kuri buvo susiklosčiusi su darbo užmokesčiu ir priemokomis prie jo 1922- 1937metais…

Pasienio policijos pareigūnų atlyginimai buvo nustatyti pagal Steigiamojo seimo 1922m. balandžio 28d. priimtą Valstybės tarnautojų atlyginimų įstatymą. Kaip žinoma, visi valstybės tarnautojai buvo suskirstyti į kategorijas ( nuo 4- 14 ). Aukščiausia 14 kategorija galėjo būti suteikiama Klaipėdos krašto pasienio policijos vadui, jo padėjėjui- 13, barų viršininkams- 12 kategorija. Kokie gi atlyginimai buvo mokami pareigūnams turintiems įvairias kategorijas:

• 1-os eilės rajonų viršininkai priklausė 9- 11 kategorijoms ( 340- 350 litų atlyginims per mėnesį ),

• 2- os eilės- 7- 8 kategorijoms ( 280- 320 litų atlyginimas per mėnesį ).

• Sargybų viršininkai priklausė 5 kategorijai ( 200 litų per mėnesį ),

• o eiliniai policininkai- 4 kategorijai ( 180 lit. Per mėnesį ).

Pagal minėtų atlyginimų įstatymą pasienio policijos tarnautojai ir valdininkai greta pagrindinės algos dar gaudavo taip vadinamus trimečius priedus ( 10 proc. ), kurie būdavo išmokami ištarnavus 3, 6, 9, 12 ir 15 metų. Taupant valstybės lėšas 1932m. gegužės 1 d. buvo panaikinti trimečiai priedai už ištarnautus 9, 12 ir 15 metų, o nuo 1935m. kovo 1 d.- ir už užtarnautus 6 metus.

Pasieniečiai, auginantys vaikus iki 14 metų, už kiekvieną vaiką gaudavo 5 litų priedą per mėnesį. Nuo 1937m. buvo nustatyta, kad vaikais laikomi ir 14- 21m. amžiaus sūnūs ir dukterys, jei jie mokosi aukštojoje mokykloje iki 24 metų amžiaus. Tais atvejais, kai tėvai išlaiko dėl fizinės ar dvasinės negalios nedarbingus vaikus, šių amžius neribojamas. Nuo 1937m. vieno vaiko priedas buvo padidinta iki 10 litų per mėnesį. Už du vaikus buvo mokama po 15 litų, už tris- po 20 litų už kiekvieną vaiką.

Nuo 1922m. pasienio policininkui keliantis iš vienos tarnybos vietos į kitą buvo išmokama pagrindinės algos dydžio kompensacija, žmonai- 50 proc., kiekvienam vaikui- po 25 proc. skaičiuojant nuo pagrindinės algos. Nuo 1935m. vedusiam pasieniečiui keliantis į kitą tarnybos vietą buvo skiriama vienos pagrindinės mėnesinės algos kompensacija, viengungiui- pusė jo pagrindinės algos.

Nuo 1925m. pasienio policininkams, tarnaujantiems Klaipėdos krašte ir mokantiems vokiečių kalbą, buvo mokamas 20 proc. mėnesinis priedas, apskaičiuojamas nuo pagrindinės algos. Du kartus per metus, per Kalėdas ir Velykas, buvo išmokamas švenčių priedas- pusė pagrindinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau nuo 1931m. kalėdinis švenčių priedas buvo panaikintas.

Šiuo metu atlyginimai mokami visai kitaip nei anksčiau, mokami priedai prie algos už laipsnius ir t.t. VSAT pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, apskaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ( toliau- MMA ) koeficientai:

1. grandinis- 0,1 MMA;

2. jaunesnysis puskarininkis- 0,15 MMA;

3. puskarininkis- 0,2 MMA;

4. vyresnysis puskarininkis- 0,3 MMA;

5. leitenantas- 0,4 MMA;

6. vyresnysis leitenantas- 0,5 MMA;

7. kapitonas- 0,6 MMA;

8. majoras- 0,7 MMA;

9. pulkininkas leitenantas- 0,8 MMA;

10. pulkininkas- 0,9 MMA;

11. generolas- 1 MMA.

Taip pat vertinamas pareigūnų profesionalumas, kuris vertinamas kvalifikacijos kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3- ioji, 2- oji ir 1- oji kvalifikacinės kategorijos. 3- ioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dviejų metų vidaus tarnybos stažą. 2- oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip penkerių metų vidaus tarnybos stažą. 1- oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turičiam ne mažesnį kaip
dešimties metų vidaus tarnybos stažą. Pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai. Duomenys apie pareigūnui suteiktą kvalifikacinę kategoriją įrašomi į jo tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui. Konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

VSAT pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

• už 3- iąją- 10 procentų pareiginės algos;

• už 2- ąją- 20 procentų pareiginės algos;

• už 1- ąją- 30 procentų pareiginės algos.

Priemokos. Dėl priemokų VSAT pareigūnams yra išleistas VSAT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “ Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojams priemokų mokėjimo tvarkos patvirtinimo “, 2003m. gruodžio 19d. Nr. 4-688, Vilnius. Bet įsigaliojo jis tik nuo 2004m. sausio 1d.

Pagal šį įstatymą pareigūnams gali būti mokamos sekančios priemokos:

1. už darbą švenčių ir poilsio dienomis;

2. už darbą nakties metu ( nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu trys valandos tenka nakčiai );

3. už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

4. už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (viršvalandžius);

5. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;

6. už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu.

Manau, kad tikrai įdomu būtų žinoti kada gi mokamos šios priemokos? O gi mokamos tada, kai:

• 3 punkte nurodytos priemokos mokamos esant darbo aplinkos vertinimui, kuris atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.

• Pareigūnams, dirbantiems pagal grafiką, 1- 4 punktuose nurodytos priemokos mokamos už faktiškai tomis sąlygomis dirbtą laiką pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis.

• 4 punkte nurodyta priemoka pareigūnams mokama Vidaus tarnybos statuto 30 str. nurodytais atvejais ( pvz., gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą, įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti nutrauktas ir t.t. ). Šiais atvejais įstaigos vadovas įsakymu paveda pareigūnams dirbti viršvalandžius. Viršvalandžiai apskaitomi taikant ketvirtinę darbo laiko apskaitą ir apmokami kas ketvirtį, remiantis įstaigos vadovo įsakymu.

• 5 punkte nurodyta priemoka mokama pareigūnams už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos vykdymą: nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų ( užduočių ), neįeinančių į pareigybės aprašymą, atlikimą.

• 6 punkte nurodyta priemoka mokama pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu. Manau, kad šios priemokos nustatymas yra labai taisingas ir naudingas, nes kinologų darbas yra labai sunkus ir jį gali dirbti tik labai atsidavę tam darbui specialistai. Ir už tai, kad pareigūnai ryžtasi kinologo darbui reikia tai tinkamai atlyginti.

Na o dabar kai apterėme už ką mokamos priemokos, tai galime aptarti ir kiek:

1. už darbo valandą švenčių dienomis pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip 1 pareiginės algos valandos atlygis

2. už darbo valandą švenčių ir poilsio dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip vienas pareiginės algos valandos atlygis arba pareigūno pageidavimu kompensuojama suteikiant pareigūnui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

3. už darbo valandą kenksmingomis darbo sąlygomis- 0,5 pareiginės algos valandos atlygio, už darbo valandą labai kenksmingomis darbo sąlygomis- 1 pareiginės algos valandos atlygis, už darbo valandą pavojingomis darbo sąlygomis- 0,3 pareiginės algos valandos atlygio.

4. už darbo valandą nakties metu ir darbo valandą virš nustatytos darbo trukmės (viršvalandžius)- 0,5 pareiginės algos valandos atlygio.

5. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą- iki 50 proc. pareiginės algos.

6. už darbą tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu- iki 20 proc. pareiginės algos. Bet kiek teko bendrauti su pareigūnais, dirbančiais kinologais, šio priedo tikrai nepakanka tinkamam šunio išlaikymui. Nes 20 proc. pareiginės algos čia vidutiniškai 200 litų, o jei atsižvelgti, kad tinkamam šunio išlaikymui reikalingas ne tik geras maitinimas, bet ir vitaminai bei įvairūs maisto papildai, šių pinigų tikrai nepakanka. Ir todėl dažnai pareigūnai tarnybinį šunį išlaiko iš savo kišenės.

Atkreiptinas dėmesys, kad visos aukščiau nurodytos priemokos negali viršyti 60 proc. pareigūno pareiginės algos. 1- 4 punktuose nurodytos priemokos apskaičiuojamos, pareigūno darbo valandos atlygį padauginus iš valandų, dirbtų atitinkamomis sąlygomis pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, skaičiaus ir padauginus iš priemokos nustatyto dydžio.

Mokymosi atostogų apmokėjimas. Mokymosi atostogų apmokėjimą reglamentuoja VSAT prie VRM vado 2003m. spalio 31d. įsakymas Nr.4- 551 “ Dėl mokymosi atostogų apmokėjimo tvarkos “ bei VSAT prie LR VRM vado pavaduotojo štabo viršininko 2003m. birželio 06d. išaiškinimo raštu NR.(21)-14-1937 “ Dėl mokymo atostogų apmokėjimo tvarkos “.

Darbuotojas prieš stojant į Lietuvos
ar kitos šalies aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, privalo informuoti padalinio vadovą tarnybiniu pranešimu, nurodant mokymo įstaigą bei studijų programą ir suderinti su Personalo skyriaus viršininku, Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku, Sienos apsaugos skyriaus viršininku. Taip pat darbuotojas įstojus mokytis, privalo pateikti prašymą Personalo skyriui dėl sutarčių mokymosi laikotarpiui sudarymo ( sutarties pavyzdys yra pateiktas ? priede). Prašymas dėl mokymosi atostogų suteikimo ir gautą pažymą- iškvietimą iš mokymo įstaigos pristatomas į Personalo skyrių likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki mokymosi atostogų pradžios. Po kiekvienos mokslo metų sesijos, per pirmą kalendorinį mėnesį. Pareigūnas privalo pristatyti į Personalo skyrių pažymą apie sesijos rezultatus, išduotą tos mokslo įstaigos, kurioje mokosi. Pareigūnui nepristačiusiam pažymos, per sekančią sesiją mokslo atostogos suteikiamos, bet jos nėra apmokamos.

Pagal šį įstatymą mokymosi atostogos apmokamos 100 proc. pareigūnams ir tarnautojams:

• kurie VSAT ištarnavę daugiau negu 3 metus;

• neturintiems galiojančių drausminių ar tarnybinių nuobaudų;

• padalinio vadovo charakterizuojamiems teigiamai;

• Sienos apsaugos bei Operatyvinės veiklos skyrių vertinamiems teigiamai ( neigiama įvertinimas pateikiamas raštu rinktinės vadui);

• jei mokosi Lietuvos teisės universitete Policijos fakultete, Lietuvos karo akademijoje, Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, pagal specialybę;

• jei paskutinę sesiją išlaikė laiku ir be skolų.

Taip pat yra nustatyta, kad mokslo metu įžanginės sesijos neapmokėti. Sutarties galiojimo laikotarpiu pareigūnui gavusiam tarnybinę ar drausminę nuobaudą, padalinio vadovo neigiamą charakteristiką, Sienos apsaugos ar Operatyvinio skyriaus neigiamą vertinimą ar persivedusiam į mokymo įstaigą, kurioje mokymas nesusijęs su pareigūno specialybe, ar paskutinę sesiją išlaikiusiam nelaiku ir su skolom, sutarties galiojimo laikas turi būti nutrauktas, o klausimą dėl tolesnio mokymosi atostogų apmokėjimo sprendžia specialiai tam sudaryta komisija. Pareigūnui, neįtrauktam į rezervo sąrašus, studijuojančiam LTU Policijos fakultete, LKA, apmokamos tik bakalauro studijos, o dėl tolimesnių mokslų apmokėjimo sprendžia komisija.

1.3 Pareigūnų sveikatos priežiūra.

Pagal 1924m. gegužės 27d. priimtą įstatymą visi susirgę Pasienio policijos pareigūnai turėjo teisę į nemokamą gydymą ligoninėse. O nuo 1931m. pagal naujas “ Policijos tarnautojams gydyti taisykles “ nemokamas gydymas buvo suteikiamas tik valstybinėse ligoninėse ir sanatorijose.

Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Pareigūnų priminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūrą atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, o ten, kur jų nėra- kitos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal pareigūno gyvenamąją vietą. Tretinio lygio sveikatos priežiūrą atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2848 žodžiai iš 9125 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.