Vsat tarptautinis bendradarbiavimas
5 (100%) 1 vote

Vsat tarptautinis bendradarbiavimas

Turinys

Įvadas

I. Sienos įgaliotinių institucija

II. Sienos įgaliotinių funkcijos, teisės ir pareigos

III. Tikrinimas jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose

IV. Bendradarbiavimas su Suomijos pasienio apsaugos tarnyba

V. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos sienos apsaugos institucijomis

Išvados

Literatūros sąrašas

Įvadas

Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su kaimyninių ir kitų užsienio šalių sienos apsaugos institucijomis.

Valstybės padeda viena kitai ir glaudžiai bendradarbiauja siekdamos veiksmingai įgyvendinti sienų kontrolę.

Tarptautinis bendradarbiavimas sienos saugumo srityje gali būti suskirstytas į daugiašalį, dvišalį ir vietinį bendradarbiavimą. Šiuo požiūriu sutartys su kaimyninėmis šalimis dėl bendradarbiavimo sienos valdymo srityje yra efektyvi priemonė padidinti sienos saugumą. Tai galima realizuoti sukuriant atitinkamus darbinius mechanizmus, pavyzdžiui, apsikeičiant informacija, nustatant atitinkamus ryšių kanalus, vietinius kontaktinius punktus, kraštutinių atvejų procedūras, objektyvų incidentų valdymą, kad būtų galima išvengti politinių ginčų ir pan.

Pagal dvišalius susitarimus paskirti valstybės sienos įgaliotiniai, analizuoja ir tiria situaciją Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienyje, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, siekia įgyvendinti prioritetines sienos apsaugos kryptis kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija, neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų apyvarta per valstybės sieną. Užtikrina glaudų bendradarbiavimą, spręndžia klausimus, susijusius su visų rūšių valstybės sienos perėjimo punktų veikla.

Lietuvos Respublika įvairaus lygio susitarimus sienos apsaugos klausimais yra sudariusi su visomis kaimyninėmis ir Baltijos regiono valstybėmis. Šiame darbe daugiausiai dėmesio kreipsime sienos įgaliotinių veiklos reglamentavimui, tikrinimui jungtiniuos valstybės sienos perėjimo punktuose.

Rašydami darbą, remsimės Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, dvišalėmis sutartimis, protokolais.

I. Sienos įgaliotinių institucija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kaimyninių šalių vyriausybės, norėdamos prisidėti prie tolesnės geros kaimynystės santykių tarp valstybių raidos, siekdamos palaikyti teisėtvarką, sureguliuoti pasienio incidentus Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių pasienyje, norėdamos spręsti visus iškylančius pasienio klausimus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos dvasia, paskiria valstybės sienos įgaliotinius. Toks susitarimas įsigalioja po to, kai šalys praneša viena kitai apie tai, kad buvo įvykdyti visi jo įsigaliojimui reikalingi vidaus teisės reikalavimai ir netenka galios praėjus nustatytam nuo tada, kai viena šalis gauna kitos šalies rašytinį pranešimą apie ketinimą nutraukti tokį susitarimą. Susitarimas gali būti pakeistas ar papildytas abipusiu šalių susitarimu.Toks dvišalis susitarimas neapima teisių ir įsipareigojimų atsirandančių iš kitų Lietuvos Respublikos ir susitariančios šalies sutarčių. Susitarimai dėl Sienos įgaliotinių veiklos yra sudaryti su Latvijos ir Lenkijos Respublikų vyriausybėmis.

Valstybės sienos įgaliotiniai – valstybių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti pareigūnai, kurių kompetencijai priklauso spręsti pasienio incidentus, kylančius prie valstybės sienos, bei užtikrinti dvišalio susitarimo nuostatų įgyvendinimą.

Abi susitariančios šalys, siekdamos įgyvendinti dvišalio susitarimo nuostatas, paskiria savo valstybės sienos įgaliotinį.Viena šalis apie valstybės sienos įgaliotinio paskyrimą praneša kitai šaliai diplomatiniais kanalais. Pranešime taip pat nurodoma pavardė, vardas, pareigos, įgaliojimai ir nuolatinė buveinė. Siekdamas užtikrinti valstybės sienos įgaliotinių veiklą, kiekvienos šalies valstybės sienos įgaliotinis skiria reikiamą padėjėjų, sekretorių skaičių ir turi teisę pasitelkti vertėjų bei ekspertų.

1. Valstybės sienos įgaliotiniams suteikiami atitinkami įgaliojimai lietuvių ir valstybės su kuria susitariama kalbomis.

2. Įgaliojimus suteikia Šalių valstybių valstybės sienos apsaugos institucijų vadovai.

3. Abiejų Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai įgaliojimų pavyzdžiais pasikeičia raštu.

II. Sienos įgaliotinių funkcijos, teisės ir pareigos

1. Valstybės sienos įgaliotiniai:

1) užtikrina valstybinių susitarimų valstybės sienos klausimais įgyvendinimą;

2) tiria sienos apsaugos būklę, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, kurios tikslas – sienos apsauga ir bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu ir neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų
bei sprogstamųjų medžiagų, taip pat pavojingų cheminių medžiagų ir produktų, radioaktyviųjų medžiagų ir pavojingų atliekų apyvarta per sieną;

3) užtikrina tvarką Lietuvos ir kitos sutarties šalies pasienyje tirdami bei analizuodami situaciją ir iškylančias problemas;

4) koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą;

5) sprendžia klausimus, susijusius su valstybės sienos supaprastinto perėjimo punktų veikla, derina ir nustato jų darbo režimą;

6) derina ir tvirtina keitimosi normatyvine informacija, reikalinga nenutrūkstamam sienos perėjimo punktų darbui, ir statistiniais duomenimis apie valstybės sienos kirtimą juose tvarką;

7) priima sprendimus dėl klausimų, kurių negalėjo išspręsti pasienio užkardų ir rinktinių pareigūnai;

8) perduoda nagrinėti diplomatiniu lygiu klausimus, dėl kurių kilo nesutarimų bendros veiklos metu ir kurių negalėjo išspręsti Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai, būtinai apie tai pranešdami kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui;

9) nustato dokumentų, kuriuos tarpusavyje bendradarbiaudami naudoja valstybės sienos įgaliotiniai, pavyzdžius;

10) pagal savo kompetenciją vykdo sprendimus probleminiais klausimais, nagrinėtais diplomatiniu lygiu.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai gali atlikti ir kitas su dvišalio susitarimo įgyvendinimu susijusias funkcijas.

Siekdami įgyvendinti šio dvišalio susitarimo nustatytus uždavinius, valstybės sienos įgaliotiniai privalo:

1) organizuoti sienos kirtimo tikrinimą, užtikrinti tinkamą sienos perėjimo punktų darbą ir tarnybų, atliekančių tikrinimo funkcijas perėjimo punktuose, sąveiką;

2) spręsti klausimus, susijusius su įvykiais prie sienos, atlikti tarnybinius tyrimus dėl šių incidentų:

• dėl kaimyninės valstybės teritorijos apšaudymo per sieną ir jo padarinių;

• dėl asmenų nužudymo ir kūno sužalojimų, susijusių su veiksmais per sieną, taip pat dėl prievartos naudojimo prieš kaimyninės valstybės piliečius;

• dėl to, kad asmenys, transporto priemonės neteisėtai kirto sieną, ir dėl neteisėto krovinių gabenimo per sieną;

• dėl daiktų, turto ar naminių gyvūnų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims ar kuriuos valdo valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys, atsiradimo kitos valstybės teritorijoje;

• dėl turto grobimo, sunaikinimo ar sugadinimo, susijusio su veiksmais per sieną, taip pat dėl kitų pažeidimų pasienyje, dėl kurių iškilo būtinybė atlyginti nuostolius;

• dėl neteisėtų pareigūnų kontaktų per sieną;

• dėl to, kad plaukiojančios priemonės, orlaiviai ar kiti skraidymo aparatai neteisėtai bei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) kirto sieną, taip pat dėl jų buvimo kitos valstybės teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tokius atvejus ir, jei nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita tvarka, grąžina objektą tai valstybei, iš kurios teritorijos jis atvyko, vadovaudamiesi bendro tyrimo išvadomis;

• dėl kitų su siena susijusių klausimų, nereikalaujančių priimti sprendimo diplomatine tvarka;

3) informuoti valstybės sienos apsaugos institucijų vadovybę, prireikus Užsienio reikalų ministeriją, kitas valstybės valdžios institucijas klausimais, viršijančiais valstybės sienos įgaliotinių kompetenciją;

4) užtikrinti bendradarbiavimą su atitinkamais kaimyninės Šalies pareigūnais bei valstybės sienos įgaliotiniu, siekiant užkirsti kelią gaisrams, epidemijoms, epizootijoms, pavojingoms cheminėms ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti per sieną, taip pat užtikrinti, kad gelbėtojų komandos ir reikalingi specialistai būtų praleisti per sieną stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atvejais remiantis tarptautinėmis sutartimis;

5) organizuoti, kad būtų išduoti leidimai kirsti sieną, kai reikia suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą kaimyninės valstybės piliečiams, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, o jam užkirsti kelią gali tik kaimyninės valstybės medicinos darbuotojai;

6) organizuoti valstybės sienos pažeidėjų priėmimą ir perdavimą.

2. Kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi būti nedelsiant informuojamas apie:

1) pastebėtus rengimosi neteisėtai kirsti sieną požymius ir apie valstybės sienos neteisėto kirtimo faktus;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1327 žodžiai iš 4389 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.