Vsat tarptautinis bendradarbiavimas
5 (100%) 1 vote

Vsat tarptautinis bendradarbiavimas

11213141

Turinys

Įvadas

I. Sienos įgaliotinių institucija

II. Sienos įgaliotinių funkcijos, teisės ir pareigos

III. Tikrinimas jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose

IV. Bendradarbiavimas su Suomijos pasienio apsaugos tarnyba

V. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos sienos apsaugos institucijomis

Išvados

Literatūros sąrašas

Įvadas

Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su kaimyninių ir kitų užsienio šalių sienos apsaugos institucijomis.

Valstybės padeda viena kitai ir glaudžiai bendradarbiauja siekdamos veiksmingai įgyvendinti sienų kontrolę.

Tarptautinis bendradarbiavimas sienos saugumo srityje gali būti suskirstytas į daugiašalį, dvišalį ir vietinį bendradarbiavimą. Šiuo požiūriu sutartys su kaimyninėmis šalimis dėl bendradarbiavimo sienos valdymo srityje yra efektyvi priemonė padidinti sienos saugumą. Tai galima realizuoti sukuriant atitinkamus darbinius mechanizmus, pavyzdžiui, apsikeičiant informacija, nustatant atitinkamus ryšių kanalus, vietinius kontaktinius punktus, kraštutinių atvejų procedūras, objektyvų incidentų valdymą, kad būtų galima išvengti politinių ginčų ir pan.

Pagal dvišalius susitarimus paskirti valstybės sienos įgaliotiniai, analizuoja ir tiria situaciją Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienyje, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, siekia įgyvendinti prioritetines sienos apsaugos kryptis kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija, neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų apyvarta per valstybės sieną. Užtikrina glaudų bendradarbiavimą, spręndžia klausimus, susijusius su visų rūšių valstybės sienos perėjimo punktų veikla.

Lietuvos Respublika įvairaus lygio susitarimus sienos apsaugos klausimais yra sudariusi su visomis kaimyninėmis ir Baltijos regiono valstybėmis. Šiame darbe daugiausiai dėmesio kreipsime sienos įgaliotinių veiklos reglamentavimui, tikrinimui jungtiniuos valstybės sienos perėjimo punktuose.

Rašydami darbą, remsimės Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, dvišalėmis sutartimis, protokolais.

I. Sienos įgaliotinių institucija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kaimyninių šalių vyriausybės, norėdamos prisidėti prie tolesnės geros kaimynystės santykių tarp valstybių raidos, siekdamos palaikyti teisėtvarką, sureguliuoti pasienio incidentus Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių pasienyje, norėdamos spręsti visus iškylančius pasienio klausimus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos dvasia, paskiria valstybės sienos įgaliotinius. Toks susitarimas įsigalioja po to, kai šalys praneša viena kitai apie tai, kad buvo įvykdyti visi jo įsigaliojimui reikalingi vidaus teisės reikalavimai ir netenka galios praėjus nustatytam nuo tada, kai viena šalis gauna kitos šalies rašytinį pranešimą apie ketinimą nutraukti tokį susitarimą. Susitarimas gali būti pakeistas ar papildytas abipusiu šalių susitarimu.Toks dvišalis susitarimas neapima teisių ir įsipareigojimų atsirandančių iš kitų Lietuvos Respublikos ir susitariančios šalies sutarčių. Susitarimai dėl Sienos įgaliotinių veiklos yra sudaryti su Latvijos ir Lenkijos Respublikų vyriausybėmis.

Valstybės sienos įgaliotiniai – valstybių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti pareigūnai, kurių kompetencijai priklauso spręsti pasienio incidentus, kylančius prie valstybės sienos, bei užtikrinti dvišalio susitarimo nuostatų įgyvendinimą.

Abi susitariančios šalys, siekdamos įgyvendinti dvišalio susitarimo nuostatas, paskiria savo valstybės sienos įgaliotinį.Viena šalis apie valstybės sienos įgaliotinio paskyrimą praneša kitai šaliai diplomatiniais kanalais. Pranešime taip pat nurodoma pavardė, vardas, pareigos, įgaliojimai ir nuolatinė buveinė. Siekdamas užtikrinti valstybės sienos įgaliotinių veiklą, kiekvienos šalies valstybės sienos įgaliotinis skiria reikiamą padėjėjų, sekretorių skaičių ir turi teisę pasitelkti vertėjų bei ekspertų.

1. Valstybės sienos įgaliotiniams suteikiami atitinkami įgaliojimai lietuvių ir valstybės su kuria susitariama kalbomis.

2. Įgaliojimus suteikia Šalių valstybių valstybės sienos apsaugos institucijų vadovai.

3. Abiejų Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai įgaliojimų pavyzdžiais pasikeičia raštu.

II. Sienos įgaliotinių funkcijos, teisės ir pareigos

1. Valstybės sienos įgaliotiniai:

1) užtikrina valstybinių susitarimų valstybės sienos klausimais įgyvendinimą;

2) tiria sienos apsaugos būklę, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, kurios tikslas – sienos apsauga ir bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu ir neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų
bei sprogstamųjų medžiagų, taip pat pavojingų cheminių medžiagų ir produktų, radioaktyviųjų medžiagų ir pavojingų atliekų apyvarta per sieną;

3) užtikrina tvarką Lietuvos ir kitos sutarties šalies pasienyje tirdami bei analizuodami situaciją ir iškylančias problemas;

4) koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą;

5) sprendžia klausimus, susijusius su valstybės sienos supaprastinto perėjimo punktų veikla, derina ir nustato jų darbo režimą;

6) derina ir tvirtina keitimosi normatyvine informacija, reikalinga nenutrūkstamam sienos perėjimo punktų darbui, ir statistiniais duomenimis apie valstybės sienos kirtimą juose tvarką;

7) priima sprendimus dėl klausimų, kurių negalėjo išspręsti pasienio užkardų ir rinktinių pareigūnai;

8) perduoda nagrinėti diplomatiniu lygiu klausimus, dėl kurių kilo nesutarimų bendros veiklos metu ir kurių negalėjo išspręsti Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai, būtinai apie tai pranešdami kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui;

9) nustato dokumentų, kuriuos tarpusavyje bendradarbiaudami naudoja valstybės sienos įgaliotiniai, pavyzdžius;

10) pagal savo kompetenciją vykdo sprendimus probleminiais klausimais, nagrinėtais diplomatiniu lygiu.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai gali atlikti ir kitas su dvišalio susitarimo įgyvendinimu susijusias funkcijas.

Siekdami įgyvendinti šio dvišalio susitarimo nustatytus uždavinius, valstybės sienos įgaliotiniai privalo:

1) organizuoti sienos kirtimo tikrinimą, užtikrinti tinkamą sienos perėjimo punktų darbą ir tarnybų, atliekančių tikrinimo funkcijas perėjimo punktuose, sąveiką;

2) spręsti klausimus, susijusius su įvykiais prie sienos, atlikti tarnybinius tyrimus dėl šių incidentų:

• dėl kaimyninės valstybės teritorijos apšaudymo per sieną ir jo padarinių;

• dėl asmenų nužudymo ir kūno sužalojimų, susijusių su veiksmais per sieną, taip pat dėl prievartos naudojimo prieš kaimyninės valstybės piliečius;

• dėl to, kad asmenys, transporto priemonės neteisėtai kirto sieną, ir dėl neteisėto krovinių gabenimo per sieną;

• dėl daiktų, turto ar naminių gyvūnų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims ar kuriuos valdo valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys, atsiradimo kitos valstybės teritorijoje;

• dėl turto grobimo, sunaikinimo ar sugadinimo, susijusio su veiksmais per sieną, taip pat dėl kitų pažeidimų pasienyje, dėl kurių iškilo būtinybė atlyginti nuostolius;

• dėl neteisėtų pareigūnų kontaktų per sieną;

• dėl to, kad plaukiojančios priemonės, orlaiviai ar kiti skraidymo aparatai neteisėtai bei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) kirto sieną, taip pat dėl jų buvimo kitos valstybės teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tokius atvejus ir, jei nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita tvarka, grąžina objektą tai valstybei, iš kurios teritorijos jis atvyko, vadovaudamiesi bendro tyrimo išvadomis;

• dėl kitų su siena susijusių klausimų, nereikalaujančių priimti sprendimo diplomatine tvarka;

3) informuoti valstybės sienos apsaugos institucijų vadovybę, prireikus Užsienio reikalų ministeriją, kitas valstybės valdžios institucijas klausimais, viršijančiais valstybės sienos įgaliotinių kompetenciją;

4) užtikrinti bendradarbiavimą su atitinkamais kaimyninės Šalies pareigūnais bei valstybės sienos įgaliotiniu, siekiant užkirsti kelią gaisrams, epidemijoms, epizootijoms, pavojingoms cheminėms ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti per sieną, taip pat užtikrinti, kad gelbėtojų komandos ir reikalingi specialistai būtų praleisti per sieną stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atvejais remiantis tarptautinėmis sutartimis;

5) organizuoti, kad būtų išduoti leidimai kirsti sieną, kai reikia suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą kaimyninės valstybės piliečiams, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, o jam užkirsti kelią gali tik kaimyninės valstybės medicinos darbuotojai;

6) organizuoti valstybės sienos pažeidėjų priėmimą ir perdavimą.

2. Kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi būti nedelsiant informuojamas apie:

1) pastebėtus rengimosi neteisėtai kirsti sieną požymius ir apie valstybės sienos neteisėto kirtimo faktus;

2) pasienio vandenų ir aplinkos užterštumo, epidemijų, epizootijų, gaisrų ir kitų didelių avarijų grėsmės teritorijoje, esančioje šalia sienos, požymius, taip pat apie galimus asmenų, mėginančių išvengti minėtų pavojų, nesankcionuotus sienos kirtimus;

3) judėjimo per sienos perėjimo punktus nutraukimą ar apribojimą, apie karantino dėl ligų ir kitų svarbių priežasčių paskelbimą bei apie numatomus judėjimo per šiuos perėjimo punktus atnaujinimo terminus;

4) sienos ženklo dingimą, sunaikinimą ar sugadinimą.

3. Valstybės sienos įgaliotiniai imasi priemonių užkirsti kelią neteisėtiems sienos kirtimams bei kitokiems veiksmams, darantiems žalos kitos Šalies valstybei. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tai, jog ėmėsi tokių priemonių.

Valstybės sienos įgaliotiniai atlieka bendrus tarnybinius tyrimus tose vietose, kuriose kilo pasienio incidentai, siekdami ištirti jų
aplinkybes bei greitai ir geriausiu būdu juos išspręsti. Bendrą tyrimą organizuoja tos valstybės, kurios teritorijoje jis atliekamas, valstybės sienos įgaliotinis. Bendras tarnybinis tyrimas vietoje, kurioje kilo pasienio incidentas, nelaikytinas teisminiu tardymu, kuris priklauso kiekvienos Šalies valstybės teisminių ar administracinių valdžios institucijų kompetencijai ir kuris numato procesinius veiksmus, nustatytus Šalių vidaus įstatymų. Klausimai, kurių sienos įgaliotiniai nepajėgė bendrai išspręsti ir kurie neaptarti kituose teisės aktuose, per 14 parų perduodami spręsti diplomatiniu lygiu.

Kilus stichinėms nelaimėms ir kitoms didelėms avarijoms arti sienos, valstybės sienos įgaliotiniai gali žodžiu duoti nurodymus valstybės sienos apsaugos institucijoms leisti gaisrininkų ir gelbėtojų komandoms, medicinos, veterinarijos ar kitų tarnybų personalui, teikiantiems pagalbą lokalizuojant ekstremalią situaciją, kirsti sieną bet kuriuo metu, bet kuriuose sienos perėjimo punktuose ar už jų ribų ir būti kitos valstybės teritorijoje tiek, kiek reikia pagalbai suteikti. Prieš duodami nurodymus žodžiu leisti kirsti sieną, valstybės sienos įgaliotiniai suderina savo sprendimus ryšio priemonėmis. Davę nurodymus žodžiu leisti kirsti sieną, valstybės sienos įgaliotiniai per 24 valandas savo sprendimus patvirtina raštu.

Valstybės sienos įgaliotiniai bendrai sprendžia, kaip atlyginti nuostolius, kuriuos vienos Šalies valstybė patyrė kitos Šalies valstybės teritorijoje, jei reikalaujama nuostolių atlyginimo suma jų atsiradimo metu neviršijo 1000 eurų. Tais atvejais, kai valstybės sienos įgaliotiniai negali priimti sprendimo, klausimas perduodamas spręsti diplomatiniu lygiu.

Valstybės sienos įgaliotiniai dirba kartu posėdžių ir susitikimų metu, taip pat atlieka bendrus pasienio incidentų bei įvykių tyrimus. Valstybės sienos įgaliotinių posėdžiai (susitikimai) rengiami pagal patvirtintą planą arba be plano vieno iš jų siūlymu. Planiniai posėdžiai ir susitikimai rengiami paeiliui abiejų valstybių teritorijose, neplaniniai posėdžiai ir susitikimai – paprastai posėdžio (susitikimo) iniciatoriaus teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotinių susitikimai rengiami ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Valstybės sienos įgaliotinių sprendimai, priimti posėdžio (susitikimo) metu, reguliuoja bet kokį pasienio incidentą, kurio išsprendimas priklauso valstybės sienos įgaliotinių kompetencijai. Šie sprendimai yra privalomi vykdyti ir įsigalioja nuo protokolo pasirašymo, jei protokole nenumatyta kita sprendimų įsigaliojimo data.

Valstybės sienos įgaliotiniai, atlikdami savo tarnybines pareigas pagal suteiktus jiems įgaliojimus, sieną kerta bet kurioje vietoje, iš anksto suderinę su kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniu. Šalys teikia minėtiems asmenims visokeriopą paramą, kai jie yra jų teritorijoje.

III. Tikrinimas jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, siekdamos sudaryti geresnes sąlygas vykti per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sieną, taip pat užtikrinti tinkamą valstybės sienos perėjimo punktų funkcionavimą ir racionalų juose esančių įrenginių naudojimą, susitarė:

Šalių kompetentingos valstybinės institucijos susitarė dėl jungtinių valstybės sienos perėjimo punktų steigimo, geležinkeliokelio ruožų, kuriuose tikrinimas atliekamas važiuojančiuose keleiviniuose traukiniuose, nustatymo, jungtinių valstybės sienos perėjimo punktų teritorijos, pažymėjimo ir jungtinių valstybės sienos perėjimopunktų geležinkelio perdavimo stotyse steigimo.

Jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje kitos šalies pareigūnams suteikiami įgaliojimai atlikti tikrinimą. Jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritoriją sudaro:

1. Geležinkelyje:

• pasienio geležinkelio stotyse nustatytas stoties sektorius ir jam priskirti pastatai;

• geležinkelio kelio dalis, kurioje tikrinimo metu stovi keleiviniai ar prekiniai traukiniai;

• geležinkelio kelio ruožas tarp pasienio stoties ir valstybės sienos;

• tikrinimo važiuojančiuose keleiviniuose traukiniuose atveju – traukinys, esantis nustatytame geležinkelio kelio ruože.

2. Automobilių keliuose:

• valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje esanti automobilių kelio dalis, įskaitant šalikeles ir kelių įrenginius;

• tarnybinių pastatų (patalpų) dalis;

• automobilių kelias tarp jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto ir valstybės sienos.

Su tikrinimu susiję vienos šalies įstatymai ir teisės aktai vadovaujantis susitarimu taikomi jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje analogiškai kaip ir kitos šalies teritorijoje. Šių įstatymų ir teisės aktų pažeidimo atvejais, įvykdytais jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje, teisinės pasekmės yra tos pačios kaip ir įvykdžius analogiškus pažeidimus šalies teritorijoje.

Atliekant tikrinimą jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje, išvažiavimo valstybės tikrinimas atliekamas iki įvažiavimo valstybės tikrinimo pradžios. Paprastai tikrinimas
tokia tvarka:

• išvažiavimo valstybės muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosanitarinis tikrinimas;

• išvažiavimo valstybės pasienio tikrinimas – atlieka įvažiavimo valstybės pareigūnas;

• įvažiavimo valstybės pasienio tikrinimas – atlieka įvažiavimo valstybės pareigūnas;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2204 žodžiai iš 4389 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.