Vu misija vizija ir valdymo įpatybės programa
5 (100%) 1 vote

Vu misija vizija ir valdymo įpatybės programa

Bendroji universiteto misija

Vilniaus universitetas, vienas seniausių Rytų Europos universitetų, nuo pat įkūrimo 1579 metais buvo ne tik pagrindinis Lietuvos mokslo, studijų ir kultūros centras, bet ir vienas įtakingiausių Europos intelekto židinių, dariusių poveikį Rusijai, Ukrainai, Lenkijai, Latvijai, Estijai ir per visą savo sudėtingą istoriją išsaugojusių sąsają su Vakarų Akademija.

Vilniaus universitete, seniausioje europietiškoje Lietuvos institucijoje, – viso Lietuvos mokslo ir kultūros pradžių pradžia, tikrosios mūsų europietiškos krikščioniškosios kultūros šaknys.

Ne siaurai, “grynai” lietuviška, o lietuviška plačiąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prasme Vilniaus Universiteto, kaip vienos reikšmingiausių kultūros institucijų, priklausiusių visai krikščioniškajai Europai, kilmė lėmė ir lemia jo ypatingą vaidmenį Lietuvos, kaip neatskiriamos Europos dalies, istorijoje.

Tikras universitetas, būdamas visų pirma skirtingų žinojimų ir tikėjimų, skirtingų individų, įvairių kalbų ir kultūrų susitikimo, sąveikos ir pažinimo, tarpusavio dvasinio turtinimo vieta, neišvengiamai buvo ir liks nacionalumo bei internacionalumo sąveikos terpė, skleidžianti pažinimo šviesą ne tik artimiausiai, bet ir tolimiausiai aplinkai.

Nacionalinis Universiteto pobūdis reiškia ištikimybę savo kalbai ir kultūrai, jų puoselėjimo rūpestį kitų kultūrų ir žmogaus kultūros apskritai aplinkoje, kaip ir specifiniai žinojimai bei mokslai tėra mokslai kitų žinojimų, jų sąveikos kontekste.

Universitetas – institucija, padedanti lavinti individą, visuomenę, tautą, formuojanti kultūrą per savos ir kitų kultūrų pažinimą ir taip turtinanti savąją bei kitas kultūras. Todėl savo prigimtimi ir misija jis yra ir privalo būti tarptautinė institucija.

Tarptautinis Vilniaus Universiteto tarptautinis pobūdis ir vaidmuo, nuolatinis jo ryšys su akademine Europos tradicija ir kultūra leido jam geriausiai atlikti savo vidinę ir išorinę misiją, šimtmečiais tausoti ir plėtoti akademinę kultūrą ir, nepaisant dramatiškų istorijos aplinkybių, veiklos pertrūkių, draudimų, suvaržymų, represijų ir netekčių, puoselėti intelekto laisvę.

Šios savybės – nors kaip sunku jas buvo išsaugoti tarybinio režimo ir okupacijos metais, leido atkurti autentišką Universiteto prigimtį. Jos padėjo pagrindą demokratinėms reformoms Universitete, tyrimų ir studijų integravimui į Vakarų Europos ir transatlantines akademines struktūras.

Universitas Vilnensis, seniausias ir žymiausias klasikinis Lietuvos universitetas, ketina išsaugoti lyderio vaidmenį tarp kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų plačiame fundamentaliųjų bei taikomųjų mokslų spektre, rengdamas aukščiausios kvalifikacijos, plataus universitetinio išsilavinimo specialistus, teikdamas įvairiausias profesinio rengimo, tobulinimo, perkvalifikavimo, teisines ir rinkos konsultacines, taip pat klinikines, kitas visuomenei reikšmingas, tarp jų – užsienio kalbų mokymo paslaugas.

Vilniaus universitetas, ištikimas savajai žinių kaupimo, kūrimo ir perdavimo misijai, plėtodamas diskusijų laisvę ir kultūrą, ypač išsiskirdamas per daugelį šimtmečių puoselėta kitų kultūrų, politinių, etninių ir konfesinių požiūrių tolerancija, ir toliau ketina išsaugoti vieno svarbiausių intelektualaus visuomenės nuomonės kūrėjų ir reiškėjų šalyje vaidmenį. Jis ir toliau rengs žmones svarbiausioms veikloms ir pareigoms dabarties ir ateities Lietuvos visuomenėje.

Universitetas, imdamasis tyrimų ir studijų Lietuvoje lyderio vaidmens, privalo sudaryti palankiausias sąlygas savo profesūrai, kad ši pajėgtų ne tik bendradarbiauti, bet ir varžytis su savo Vakarų partneriais, o studentams garantuotų fundamentalų, tikrą universitetinį išsilavinimą, tenkinantį šalies poreikius ir leidžiantį atlaikyti europinę ir atlantinę konkurenciją.

Universiteto tyrimų, studijų ir visos infrastruktūros raida turi atitikti Lietuvos ūkio restruktūrizavimo, laisvosios rinkos, kultūros ir socialinės infrastruktūros plėtotės poreikius bei reikalavimus, politinių, socialinių ir kultūros realijų kaitą, lemiamą Lietuvos jungimosi į Europos Sąjungos rinką, Lietuvos reintegravimosi į Europos ir pasaulio bendruomenę.

Todėl tyrimų politiką bei projektus, studijų programas ir joms keliamus reikalavimus būtina suderinti su Europos ir geriausiais tarptautiniais standartais, iš esmės sumoderninti, optimizuoti visą Universiteto valdymą.

Plečiant ir puoselėjant tarptautinį bendradarbiavimą Vilniaus universitete turėtų rastis vis daugiau tarptautinės profesūros ir studentų, patvirtinančių tikrąją Universiteto raidą ir tarptautinį jo lygį.

Universitetas turi atlikti dar svarbesnį vaidmenį ne tik kuriant tyrimų ir studijų Lietuvoje politiką bei strategiją, bet ir visą šalies socialinę, politinę ir kultūros perspektyvą, kritiškai, bet konstruktyviai vertinti Lietuvos visuomenės, Lietuvos raidos kelius ir tendencijas bendrame Europos raidos kontekste, diegti studentijai ir visuomenei ne tik Lietuvos, bet ir Europos piliečių savimonę, ugdyti ištikimybę Europos kultūrai, istorijai, humanizmo vertybėms ir dvasiai.

Universitetas, deramai atlikdamas savo priedermę Lietuvai ir regionui, turi imtis iniciatyvos įgyvendinti

specialiąją plačią Rytų ir Pietryčių Lietuvos švietimo ir kultūros prikėlimo bei raidos, taip pat lietuvybės židinių Rytuose ir Vakaruose puoselėjimo programą.

Universitetas, atlikdamas savo vaidmenį Lietuvoje ir visame Baltijos regione, turi imtis ypatingos misijos – koordinuoti tokius tyrimų, studijų ir lavinimo projektus, kuriais siekiama stiprinti Baltijos jūros šalių, taip pat jų Rytų ir Vakarų partnerių bendradarbiavimą, kultūrų sąveiką bei dialogą.

Ši misija turi apimti gamtos, tiksliuosius, socialinius, politikos, humanitarinius mokslus ir studijas (tarp jų – vadinamąjį distancinį ir tęstinį suaugusiųjų lavinimą), vis plačiau ir veiksmingiau naudojant šiuolaikines komunikacines, informacines technologijas bei tinklus.

Šitaip galiausiai turi būti pasirengta visa apimančiam Lietuvos integravimuisi ir perėjimui į XXI amžiaus Europos ir pasaulio bendruomenę, XXI amžiaus civilizaciją.

Mokslas

Mokslo ir studijų vienovė išliks vienu iš pamatinių visos Universiteto veiklos principų.

Bus plėtojami ir remiami interdisciplininio pobūdžio tyrimai ir studijos, labiausiai išreiškiantys Universiteto prigimtį, Unitas in diversitate, įvairovės vienovę.

Katedros, laboratorijos, centrai, klinikos, institutai, fakultetai, tarpfakultetiniai dariniai turės įvertinti savo tyrimų ir studijų potencialą ir jo raidos perspektyvą, atsižvelgdami į Lietuvos, Baltijos regiono, taip pat į platesnės tarptautinės kooperacijos reikmes. Kiekvienas Universiteto fakultetas atsako už savo srities mokslo bei studijų padėtį Lietuvoje ir adekvatų tarptautinį pristatymą ir reprezentavimą.

Atskiro akademinio vieneto trūkumai ir privalumai, jo pajėgumo didinimo galimybės privalo būti įvertinti siekiant nustatyti jo vietą ir perspektyvą Lietuvos ir tarptautinėje akademinėje rinkoje. Turi būti parengti atitinkami strateginiai atskirų darinių raidos planai ir jie turi būti suderinti su Universiteto Raidos planu.

Būtinos fundamentaliųjų, taikomųjų tyrimų ir studijų sąveikos sąlygos.

Fundamentalieji gamtos, tiksliųjų, medicinos, humanitarinių, socialinių, politinių mokslų tyrimai, jų sąveika turi išlikti vienu ryškiausių Vilniaus universiteto bruožų, iš esmės skiriančiu jį nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų ir siejančiu su stipriausiais Europos ir pasaulio universitetais, adekvačiai reprezentuojančiu Lietuvos mokslą tarptautinėje mokslo rinkoje.

Geriausių Europos ir pasaulio universitetų pavyzdžiu, Vilniaus universitete 60 – 70 proc. mokslo turėtų “maitinti” 40 – 30 proc. studijų. Tai turi atitinkamai lemti Universiteto katedrų, centrų, institutų ir fakultetų kadrų plėtotės politiką ir strategiją.

Siekiant įveikti ypač nepalankius mokslui, dramatiškus pastarųjų šešerių metų šalies ekonominės anarchijos ir persitvarkymo, valstybinės mokslo politikos bei strategijos stokos padarinius, kelti universitetinio mokslo prestižą ir išsaugoti išlikusį buvusių Lietuvos Mokslų akademijos institutų mokslo potencialą ir, kiek dar įmanoma, kompensuoti laiką, prarastą belaukiant tikros institutų integracijos į universitetinį mokslą, būtina radikaliai spartinti dar pajėgaus “institutinio mokslo” tapsmą universitetiniu.

Siekiant sėkmingai įveikti lūžį, nulemtą kartų kaitos, iš aktyvios mokslo veiklos pasitraukus vyresniajai mokslininkų kartai, būtina stiprinti jaunesniosios ir viduriniosios kartų mokslininkų padėtį, visokeriopai skatinti jų veiklą, kuo aktyvesnį dalyvavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose tyrimų projektuose bei programose varžantis dėl universitetinių ir tarptautinių mokslo grantų.

Prioritetiniais laikytini tarptautinį pripažinimą pelnę tyrimai, besiremiantys žinomomis prestižinėmis Universiteto fizikos, matematikos, biologijos, medicinos, kalbotyros, istorijos, teisės, filosofijos, informatikos mokslų mokyklomis. Visokeriopai remtini taikomieji tyrimai, inspiruojami fundamentaliųjų arba juos inspiruojantys, tiesiogiai siejantys Universiteto mokslą su gyvenimo praktika.

Tolesnė Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto plėtra sietina su didesnėmis pastangomis įgyvendinti Mokslo parko projektą, leidžiantį Universiteto fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų rezultatus tiesiogiai perteikti gamybos ir verslo įmonėms. Praktinis žingsnis, skatinantis tyrimų, inovacijų ir rinkos sąsajas, turėtų būti materializuotas įkuriant atitinkamą Mokslo ir verslo centrą pasitelkus Vakarų partnerių patirtį ir paramą.

Prieš tai dera atlikti preliminarią inventorizaciją ir mokslinę ekonominę ekspertizę tų taikomųjų darbų, kurie sudarytų pradinį Mokslo parko branduolį, pagrįstų organizacinių pertvarkų tikslingumą, numatytų taikomųjų darbų finansavimo šaltinius.

Prioritetiniais laikytini ir tyrimai, strategiškai svarbūs regioninei plėtrai, šalies ūkio raidai, teisinės ir socialinės sistemų tobulinimui, Lietuvos integravimuisi į Europos ūkio rinką, jos teisines, technologines, informacines ir komunikacines infrastruktūras, į Europos mokslo ir studijų sistemą.

Universitetas skirs ypatingą dėmesį ir paramą tarpdalykiniams, jungtiniams tyrimų projektams, orientuotiems į regioninę ir globalią Baltijos jūros regiono aplinkosaugą, jungiančią gamtos, teisės, ekonomikos, informacijos ir
komunikacijos, etnologijos, sociologijos, politologijos tyrimus.

Taip pat strategiškai remtini ypač svarbūs šiuolaikinei ir ateities Lietuvos visuomenei, jos sveikam fiziniam ir moraliniam būviui biologijos, medicinos ir sveikatos, psichologijos ir teisės mokslų tyrimai, itin pabrėžiant jų prevencinę reikšmę žmogaus, visuomenės apsaugai nuo fizinio, biologinio, socialinio ir moralinio blogio. Labai svarbu stimuliuoti jungtinius socialinės nusikaltimų prevencijos tyrimus.

Naujomis visuomenės santykių sąlygomis vis aktualesni tiek dabar, tiek ateity tampa civilinės, privatinės ir viešosios teisės tyrimai.

Toliau plėtotini socialinių ir politinių mokslų tyrimai atsižvelgiant tiek į Lietuvos geopolitinę padėtį ir jos galimą raidą, tiek į Lietuvos politinių, demokratinių institutų kūrimo ir tobulinimo poreikį. Tolesnei Lietuvos visuomenės, jos socialinių institutų veiklai demokratizuoti ir humanizuoti, atvirai, laisvai, žmogaus teises saugančiai ir humanizmo vertybes įtvirtinančiai visuomenei kurti ypač remtini tyrimai, atliekami interdisciplininiuose Religijos, Moterų, Semiotikos studijų centruose.

Nuolatinė Universiteto priedermė rūpintis nacionaliniu kultūros paveldu ir plėtra, lietuvių kalba ne tik kaip unikaliu indoeuropietiškos diachroninės lingvistikos šaltiniu, bet ir mūsų tautinio identiteto Europos kultūroje pamatu, lietuvių literatūra, Lietuvos kultūra ir etnologija kaip neatskiriama Europos kultūros dalimi, vienu jos įvairovės garantu. Universitetiniai Lietuvos kultūros, meno istorijos tyrimai turi tapti prieinami plačiausiai akademinei Europos bendruomenei, lygiu ir svarumu įeiti į moderniąją Europos intelekto istoriją ir jos idėjų apyvartą.

Kultūrų sąsajų ir sąveikos fenomenai, neatsiejami nuo ilgaamžės Vilniaus universitetui būdingos tolerancijos tradicijos, istoriškai būdingas Vilniui įvairių kultūrų sambūvis, padaręs jį tikru Europos miestu, turi būti naujų interkultūrinių tyrimų atramos taškas, ypač atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Rytų bei Centrinės Europos suartėjimo ir kooperacijos perspektyvą.

Europos ir pasaulio, Rytų ir Vakarų kultūrų, kalbų ir literatūrų, meno, intelektualios, filosofinės minties, civilizacijos raidos tyrimai turi būti vienas iš principinių Vilniaus universiteto – pagrindinio Lietuvos humanitarinio centro – mokslo autoriteto bruožų.

Kita vertus, ypač pabrėžtinas platesnis modernios mokslo metodologijos, moderniųjų tyrimo metodų taikymas humanitarinių, socialinių mokslų srityse. Būtina skatinti pastangas inicijuoti ir plėtoti šiuolaikine mokslo metodologija, šiuolaikiniais mokslo įrankiais ir metodais atliekamus moderniosios lingvistikos, psichologijos, literatūrologijos, sociologijos, filosofijos, istoriografijos sričių ir jų sandūroje atsiradusių krypčių darbus.

Istoriniai tyrimai neprivalo nustelbti mokslų teorijos, juoba stabdyti, konservuoti mokslų raidos, izoliuoti Vilniaus universiteto nuo šiuolaikinių tyrimų, atliekamų žymiausių Europos ir pasaulio mokslo centrų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1836 žodžiai iš 5848 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.