Vu vadybos informacinių sistemų verslo informatikos egzamino klausimai ir atsakymai bilietas
5 (100%) 1 vote

Vu vadybos informacinių sistemų verslo informatikos egzamino klausimai ir atsakymai bilietas

Vadybos Informacinių Sistemų Verslo informatikos egzamino klausimai

1.Informatikos struktūra ir uždaviniai-2

2. Informacinė visuomenė ir jos susidarymo procesas-2

4. Informaciniai visuomenės ištekliai-2

5. Informacija, duomenys, žinios-2

6. Informacijos tikrumas, kitos informacijos sąvybės-2

7. Informacijos matavimo vienetai-2

8. Duomenų apdorojimo veiksmai, procesai, sistemos-3

9. Algoritmo sąvoka, sąvybės, grafiniai simboliai-3

10. Informacija ir ūkinių procesų valdymas-3

11. Informacinės sistemos samprata, savybės, struktūra-3

12. Informacinės technologijos samprata. Informacinių tech-jų rūšys-3

13. Klasikinis kompiuterinės sistemos modelis-4

14. Kompiuterinės technikos raidos istorija-4

15. Kompiuterinių sistemų architeraktūra-4

16.Kompiuterių sistemų architektūros vystymosi kryptys (Client-server,peer-to-peer)-4

17. AK siteminis blokas ir pagrindiniai jo elementai (trumpai)-5

18.AK centrinis procesorius-5

19. Asmeninio kompiuterio operatyvinė atmintis-5

20. AK spartinančioji (Cache) atmintis-5

21. Kietieji magnetiniai diskai-6

22. Lankstieji magnetiniai diskai-6

23. Kompaktiniai diskai CD-ROM-7

25. Duomenų išvedimo. Įtaisai asmenmio kompiuterio vaizdo sistema-7

31. Programavimo sistemos, programavimo esmė-9

32. Programavimo kalbų kartos ir jų vystymosi tendencijos-9

33. Taikomosios programos. Taikomųjų programų paketai-9

34. Duomenų perdavimas ūkinėje veikloje. Telekomunikacinių tinklų funkcijos-10

35. Tinklų rūšys ir duomenų perdavimo standartai-10

1.Informatikos struktūra ir uždaviniai

Ūkio šaka – gaminamos informacinės technologijos. Nuo jos išsivystymo priklauso kitų šakų išsivystymas.

Tikslusis mokslas – tikslas tyrinėti informacines technologijas ir sistemas.

Taikomoji disciplina – nagrinėja įvairių inf. procesų dėsningumus (surinkimo, kaupimo), kuria ryšių modelius, inf. sistemas ir technologijas konkrečiom įstaigom.

Informatika – mokslo sritis, kuri tiria informacijos savybes ir struktūrą, taip pat informacijos kūrimo, kaupimo, saugojimo, apdorojimo, perdavimo ir panaudojimo procesus bei metodus ir priemones jiems atlikti.

Jos vystymasis prasidėjo labai seniai: rašto atsiradimas, knygų leidyba, elektros srovės atsiradimas (telefonas, telegrafas, radijas), mikroprocesinės technikos atsiradimas, personalinių kompiuterių išplitimas, perėjimas prie elektroninių informacijos apdorojimo priemonių, gabaritų mažinimas. Informacijos pramonė, kurią sudaro informacinės technologijos ir telekomunikacija.

IT – tai procesas, kuris naudoja pirminės informacijos surinkimo, apdorojimo ir perdavimo priemonių bei metodų visumą norint gauti kokybiškai naują informaciją apie tam tikrą objekto, proceso ar reiškinio būklę.

Telekomunikacija – duomenų perdavimas tinklais ir šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis.

2. INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR JOS SUSIDARYMO PROCESAS

Informacinė visuomenė – visuomenė, kurioje dauguma dirbančių žmonių užimti informacijos ir aukščiausios jos formos žinių kūrimu, apdorojimu, saugojimu ir realizacija.

Informacinės visuomenės bruožai:

1. Informacija tampa vyraujančia kitų išteklių tarpe.

2. Svarbiausia visuomenės vystymosi forma – tampa informacinė ekonomika.

3. Informacinė technologija įgyja globalų pobūdį ir apima visas žmogaus veiklos sritis.

4. Formuojama visos civilizacijos inf. vienybė

Neigiami bruožai:

1. Informacinės technologijos gali visiškai sugriauti kai kurių žmonių gyvenimą.

2. Gali kilti kokybiškos ir tikros informacijos pasirinkimo problema.

3. Ne visi žmonės prisitaikys taip gyventi.

Išauga informacijos kiekiai, užgriūna . To pasekoje gali kilti informacinė krizė, kuri pasireiškia: atsiranda prieštaravimai tarp milžiniško informacijos kiekio ir ribotų žmogaus galimybių ją apdoroti.

Sukauptas didelis informacijos kiekis, bet negalime juo pasinaudoti dėl ribotų galimybių. Visuomenė pereina nuo industrinės į informacinę.

Visuomenės kompiuterizavimas – naujų technologijų diegimas, o informatizavimas – bendra soc. techninė pažanga, kuri padeda atsirinkti reikalingą informaciją. Vyksta visur bet nevienodai. Pirma JAV, Japonija, Vokietija. Lietuvoje taip pat pradedama naudotis.

4. INFORMACINIAI VISUOMENĖS IŠTEKLIAI

Informaciniai ištekliai, kurie nebuvo traktuojami kaip ekonominė kategorija, dabar labai svarbūs.

Informaciniai ištekliai – žmonių parengtos socialiniam naudojimui žinios, kurios pateiktos materialiose laikmenose (dokumentai, programos). Dar nėra galutinai sukurtų kiekybinių ir kokybinių informacijos vertinimo metodų, tai sumenkina informacinių išteklių efektyvumą. Informaciniai ištekliai – pagrindas inf. produktams kurti.

Informacinis produktas – žmogaus intelektualios veiklos rezultatas. Gamintojo suformuotas duomenų rinkinys, kuris gali būti platinamas bet kokia forma – teikiama informacinė paslauga.

Duomenų bazė – tarpusavyje susijusių duomenų sistema, kurios organizavimo taisyklės remiasi bendrais duomenų aprašymo, saugojimo bei manipuliavimo jais principais. Skirstomos į bibliografines ir nebibliografines.

Bibliografinėse saugoma antrinė informacija apie dokumentus (referatai, anotacijos).

Nebibliografinės:

1. Informacinės ( įvairi informacija: adresai, telefonai)

2. Tekstinės ( pirminė informacija: straipsniai,
s ( kiekybinės charakteristikos: statistiniai duomenys, demografiniai )

4. Tekstinės, skaitmeninės ( aprašomi objektai ir jų charakteristikos: apie šalį, firmą )

5. Finansinės ( finansinė bankų, firmų, biržų informacija )

6. Juridinės ( teisiniai dokumentai )

5. INFORMACIJA, DUOMENYS, ŽINIOS

Informacija vadinama tai, kas priimama regėjimu, klausa, stebint gamtoje arba visuomenėje vykstančius reiškinius ar procesus ir pan. Taigi Informacija – naujos žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti ir leidžiančios daryti įtaką materialiems procesams ir susijusios su realių objektų ir pačios informacijos būkle bei kitimu. Vartotojo požiūriu šios žinios turi būti suprantamos, priimtinos ir naudingos. Informacija laikoma svarbiu ūkinės veiklos ištekliu, kurį tiekia organizacijos informacinė sistema. Informaciją galima pirkti, parduoti, apdoroti, ji aktyviai naudojama vertę kuriančiuose procesuose. Pagrindinė informacijos kaip išteklio, savybė – jos strateginė svarba. Greta termino informacija naudojami terminai duomenys ir žinios.

Duomenys – tai tam tikru būdu ( ženklais, paveikslėliais, garsais ) išreikšti faktai, kurie gali būti arba nebūti reikalingi atitinkamam tikslui pasiekti ar darbui atlikti. Duomenis mes gauname iš laikraščių, televizijos, bibliotekos ir t.t. Dažnai terminai duomenys ir informacija vartojami kaip sinonimai. Bet tai nėra tikslu. Informacija – tai duomenys, kurių forma ir turinys yra skirti ir tinkami atitinkamai panaudoti, o konkretus vartotojas, interpretuodamas šiuos duomenis, jiems suteikia specifinę jam žinomą prasmę. Duomenys gali būti formatuojami, apibendrinami, kaupiami, apskaičiuojami nauji duomenys ar atliekami kiti duomenų apdorojimo darbai. Visa tai informacinės sistemos darbai.

Žinios – tai idėjų, taisyklių, instinktų bei procedūrų kombinacija, kuriomis naudojantis atliekami veiksmai bei priimami sprendimai. Žinios reikalingos tam tikroms valdymo funkcijoms atlikti, todėl jas reikia surinkti, perduoti, apdoroti, o prireikus ir saugoti.

Yra daug metodų duomenis paversti informacija, tinkama sprendimams priimti. Galima surinkti duomenis apie kokią nors situaciją, o vėliau iš jų papildomai atrinkti tik tuos, kurie tenkina kokias nors sąlygas.

Duomenų virtimo informacija metu kaupiamos žinios, o vėliau jos vėl naudojamos. Galima sakyti, kad žmonių veikla paremta ne tik informacija apie konkrečią situaciją, bet ir jų sukauptomis žiniomis apie informacijos naudojimą tikslui pasiekti.

6. INFORMACIJOS TIKRUMAS, KITOS INFORMACIJOS SĄVYBĖS

Informacijos tikrumas (teisingumas) – tai informacijos dėka sukurto vaizdo atitikimo realiam objektui/reiskiniui lygis. Dažniausiai tikrumas nusakomas maksimaliai leistinu klaidų skaičiumi arba minimaliai leistinu teisingos informacijoslygiu standartiniame informacijos kiekyje: pvz., tikrumo lygis “ne mažiau 0,995” gali reikšti, kad tūkstantyje informacijos vienetų (rodiklių, įrašų, simbolių, pranešimų, etc.) gali būti iki penkių klaidingų vienetų. Informacija gali būti netikra nuo pat jos sukūrimo ar atsiradimo momento. Jos tikrumas gali sumažėti ją perduodant, saugan, apdorojant, jis gali būti prarandamas tyčia, kai sąmoningai iškreipiama.

Naudingumas. Jį lemia tokios charakteristikos kaip informacijos aktualumas, prieinamumas, kokybė, pateikta forma. Informacijos nauda pirmiausiai pasireiškia per jos aktualumą – sąvybę, kuri nusako, kiek konkreti informacija konkrečiu laiko momentu yra reikalinga vartotojui. Aktualumas nėra pastovi sąvybė laiko atžvilgiu. Informacijos kokybė gali būti nusakyta tokiais bruožais kaip pilnumas, savalaikiškumas, tikrumas. Tačiau aukštos kokybės informacija gali būti nenaudinga, jeigu ji yra neaktuali ar sunkiai prienama. Gauta informacija gali būti nevertinga valdančiajam objektui tada, kai ja nusakomų veiksmų ar procesų negalima realizuoti dėl techninių ar kitų galimybių stokos arba tai padaryti aiškiai neapsimoka.

Pilnumas nusako, ar pakankamai tam tikra informacija apibūdina aprašomo objekto ar reiškinio esmę. Valdymo informacija gali būti nepakankama, normalaus pakankamumo ir perteklinė. Pvz., prognozėms, veiklos planams dažniausiai naudojama nepilna informacija ir tokie sprendimai priimai esant neapibrėžtumui.

Savalaikiškumas rodo kiek informacijos gavimo momentas sutampa su jos poreikio momentu. Ji ypač svarbi informacijai, kuri naudojama priimant strateginius ir taktinius valdymo sprendimus, kai būtina greita ir pagrįsta reakcija į pasikeitusias veiklos sąlygas. Taip pat tai labai svarbi charakteristika operatyvios veiklos ir operatyvinių sprendimų informacijai, kai siekiama kuo greičiau pranešti apie įvykusį nuokrypį nuo normalios procesų eigos. Pvz., prekybos sistemos, paremtos grafiku pagal kuri tiekiamos papildomos prekių atsargos.

Reikšmingumas – specifinė inf charakteristika. Kas vienam asmeniui gali atrodyti reikšminga, kitam gali būti beprasmių duomenų kratinys. Kad informacija taptų naudingu įrankiu, reikia tureti ne tik ją pačią, bet ir žinių, kaip tą informaciją teisingai interpretuoti ir naudoti.

7. INFORMACIJOS MATAVIMO VIENETAI.

Nors informacija yra nemateriali, jos kiekis ir apimtis turi būti kokiu nors būdu išmatuoti ir įvertinti. Dažniausiai naudojami tokie informacijos vienetai arba duomenų elementai: rekvizitas, rodiklis, įrašas,
pranešimas, failas, duomenų bazė.

Rekvizitas, arba pavienis duomuo, – tai logiškai nedalomas informacinės visumos elementas (mėnuo, pavardė, kiekis, išmokėta suma). Skiriami rekvizitai-požymiai (nusakantys kokios nors veiklos aplinkybes. Pvz., kada įvyko – mėnuo ir kur įvyko – įmonėje) ir rekvizitai-pagrindai (nusakantys veiklos dydį. Pvz., parduotas kiekis, pervesta pinigų suma).

Iš rekvizitų sudaromi Įrašai. Skirtingi rekvizitai, esantys įraše, apibūdina ūkinį veiksmą ar reiškinį.

Iš įrašų sudaromi Failai. Failo dydis praktiškai neribojamas, nes jis įrašomas ir saugomas išorinėje kompiuterio atmintyje.

Pranešimas – vienas geriausiai suvokiamų informacijos matavimo vienetų, nes paprastai tapatinamas su informacijos kiekiu, esančiu viename materialiame dokumente. Jis gali susidėti iš vieno įrašo ( mokestinis pavedimas, algos lapelis) ar kelių įrašų (prekių užsakumas, sąskaita).

Duomenų bazė (DB) – tai specialiu būdu organizuotas duomenų rinkinys, kuriuo modeliuojami taikomosios srities objektai ir jų tarpusavio sąryšiai, arba DB _ tai pagal nustatytas sąlygas organizuotų, nuo taikomųjų programų nepriklausomų duomenų visuma. Sąlygos numato bendruosius aprašymo, laikymo ar operavimo duomenimis principus.

Kompiuterio vidiniuose informaciniuose procesuose pagrindinis struktūrinis informacijos vienetas yra baitas, kuriame telpa vienas simbolis. Jis tradiciškai susideda iš 8 bitų, t.y. dvejetainių skirsnių.

8. DUOMENŲ APDOROJIMO VEIKSMAI, PROCESAI, SISTEMOS.

Veiksmai. Elementariu duomenų apdorojimo lygiu mažiausias duomenų vienetas yra atskiras rekvizitas, arba duomuo. Su pavieniu rekvizitu gali būti atliekami elementarūs loginiai veiksmai, jei tai kokybinis rekvizitas , ir elementarūs aritetiniai bei loginiai veiksmai, jei tai kiekybinis rekvizitas. (pvz., prekių partijos verte kai žinomas prekės kiekis ir vieneto kaina). Programose tokios operacijos dažniausiai aprašomos vienu programavimo kalbos sakiniu (peratoriumi). Kitame inf apdorojimo mechanizmo hierarchijos lygyje vyksta operacijos su duomenimis, kurie sudaro vieną duomenų įrašą (pagal prekės kodą reikia surasti prekės vieneto kainą ir apskaičiuoti sumą kurią reikia sumokėti užsakovui už tam tikrą jos kiekį). Visos šios operacijos sudaro vieno įrašo apdorojimo procedūrą. Programose tokia procedūra realizuojama operatorių grupe – programos fragmentu.

Apdorojant tam tikrą baigtinę duomenų aibę – pranešimų ar įrašų grupę, siekiama gauti konkretų tarpinį ar galutinį rezultatą – naujo turinio ar formos duomenų aibę: rezultatinį pranešimą, dokumentą ar vaizdo kadra, failo kopiją kitokio tipo laikmenose, etc. Šiam veiksmų hierarchijos lygiui taip pat priklauso tokios standartinės failų apdorojimo procedūros kaip rūšiavimas, sujungimas, išskyrimas, kopijavimas, naikinimas.

Sprendžiant didelės apimties sudėtingesnius informacinius uždavinius, reikiamos apdorojimo operacijos ir procedūros sujungiamos į apdorojimo procesus, kuriuose iš pradinių duomenų – failų ir jų grupių, duomenų bazių , tam tikra tvarka juos apdorojus, gaunami uždavinių sprendimo rezultatai. Kiekvienas informacinis uždavinys turi savą sprendimo procesą ar apdorojimo tchnologiją, kuri nusako galimą veiksmų tvarką.

Visi viename objekte egzistuojantys duomenų apdorojimo procesai kartu su apdorojimo priemoėmis bei duomenimis sudaro duomenų apdorojimo sistemą. Joje gali būti apdorojami vis objekto duomenys. Keli objektai (vienos korporacijos įmonės) gali turėti bendra duomenų apdorojimo sistemą, jei tarp šių objektų palaikomas ryšys

Duomenų apdorojimo sistemos (DAS) – Transaction Processing Systems (TPS). Aptarnauja apatinį, arba elementarųjį, ūkinių procesų lygį ir skiriamos paprasčiausiems, pirminiams duomenims apdoroti – juos surinkti, registruoti, įsiminti, patikrinti, šių duomenų pagrindu gauti nesudėtingas ataskaitas ar kitokios formos rezultatus. Būtent šio tipo sistemos buvo pirmosios, sukurtos ir įdiegtos versle (pvz., parduotuvės inf sistema, kuri automatiškai pagal brūkšninį prekės kodą registruoja pardavimo faktą)

9. ALGORITMO SĄVOKA, SĄVYBĖS, GRAFINIAI SIMBOLIAI

Algoritmas – tai griežtų taisyklių rinkinys, kuris nusako tam tikros problemos sprendimo eigą. Ekonominio uždavinio algoritmas nusako, kaip ir kokia tvarka gauti reikiamą rezultatą iš pradinių duomenų aibės. Algoritmas turi tenkinti tam tikrus reikalavimus, kurie vadinami algoritmo sąvybėmis. Šios sąvybės – tai algoritmo universalumas, apibrėžtumas, rezultatyvumas, diskretiškumas.

Universalumas reikalauja, kad algoritmas turi tikti ne tik konkretiems duomenims apdoroti, bet ir visai jų grupei ar klasei.

Algoritmas yra apibrėžtas kai jis vienaprasmiškai nusako, kaip ir kokia tvarka turi būti vykdomi veiksmai.

Rezultatyvumas – tai sąvybė, kuri rodo, kad, vykdant algoritmą būtina gauti rezultatą, arba gauti, kad uždavinio išspręsti neįmanoma.

Algoritmas turi būti diskretiškas – uždavinio procesas gali būti suskaidytas į atskirus etapus ir elementarias operacijas.

Pagrindiniai simboliai – naudojami kai nežinoma proceso ar duomenų laikmenos prigimtis ar forma arba nebūtina tai tiksliai nurodyti.

Duomenų simboliai – Duomenys, kurių laikmena neapibrėžta.

Procesų simboliai – Procesas – operacija ar ju grupė, keičianti
reikšmę, formą, buvimo vietą

Linijų simboliai- Linija – tai duomenų arba valdymo srautas

Specifiniai simboliai – tai simboliai, naudojami, kai žinoma proceso ar duomenų laikmenos prigimtis ar forma ir kai būtina tai nurodyti.

Duomenų simboliai- Pagrindinė (operatyvioji) atmintis

Nuoseklios kreipties atmintis. Duomenys saugomi magnetinėje juostoje

Tiesioginės kreipties atmintis. Duomenys saugomi magnetiniame diske, diskelyje.

Dokumentas – duomenys, išspausdinti popieriuje

Rankinis įvedimas – tai bet kokioje laikmenoje esantys duomenys, kuriuos įveda žmogus, naudodamasis klaviatūra, šviesos pieštuku, brūkšninio kodo skaitymo įtaisu

Korta – tai duomenys, kurių laikmena yra perfokorta, magnetinė ar optinė korta.

Perfojuosta – tai duomenys, kurių laikmena yra perfojuosta.

Displėjus – tai duomenys, pateikiami žmogui vaizdo ekrane, indikatoriuose.

Procesų simboliai- Paprogramis arba programinis modulis,- iš ankstonusakytas procesas, susidedantis iš vienos ar kelių operacijų arba programos žingsnių

Rankinė operacija- žmogaus atliekamas procesas

Keitimas – tai komandos arba komandų grupės modifikavimas, siekiant pakeisti po to atliekamą procesą.

Sprendimas – krypties pasirinkimo operacija, atsižvelgiant į sąlygas

Lygiagretus procesas – du ar daugiau lygegriačiai vykdomų procesų

Linijų simboliai- Ryšių kanalas – fizinė duomenų perdavimo linija

Punktyrinė linija – tai alternatyvus ryšys tarp dviejų ar daugiau simbolių

Specialieji simboliai, palengvinantys algoritmo ar duomenų srautų schemos skaitymą

Sąsajos simbolis – tai ryšys tarp to paties algoritmo arba duomenų srautų schemos dalių.

Pradžios/pabaigos simbolis – tai algoritmo ar programos pradžia bei pabaiga

Komentaras – tai papildomai paaiškinimai bei pastabos

Trūkis – tai tritaškis, rodantis kad schemoje yra pakeistas vienas arba keletas simbolių

10. INFORMACIJA IR ŪKINIŲ PROCESŲ VALDYMAS

Ūkiniai procesai – tai susijusių žingsnių ar veiklų grupė, kurią atlieka žmonės ar organizuotos žmonių grupės. Tokie žingsniai turi pradžią ir pabaigą, žaliavas ir produktus, taip pat informacinį ryšį aplinkoje.

Bet kuris ūkinis procesas turi būti valdomas, siekiant tam tikrų šio proceso tikslų. Tokie tikslai gali būti maksimalus pelnas, minimalios gamybos sąnaudos ir kt. Atliekant konkrečios veiklos valdymą, vykdomos tam tikros valdymo funkcijos, kurios dažnai yra skirtingo turinio, tačiau turinčios bendrų bruožų: cikliškumo, pastovumo, diskretiškumo.

Ypač svarbios yra sprendimų priemimo ir vykdymo funkcijos, nes pagrįsti ir laiku priimti sprendimai ne tik lemia efektyvų valdymą bet ir gali nulemti visos organizacijos likimą. Kad būtų galima efektyviai valdyti ir spręsti, būtina laiku ir reikiamoje vietoje pateikti atitinkamo turinio ir pobūdžio informaciją.

Dažnai sprendimų priėmimo teisės paskirstomos padaliniais pagal atliekamas valdymo funkcijas: prognozavimo, apskaitos, analizės, tiekimo, gamybos, prekybos ir kt. Kiekvienas valdymo padalinys turi savo klausimų ir sprendimų aibę. Nuo šių klausimų ir sprendimų pasisikirstymo priklauso informacijos poreikių struktūra. Patys svarbiausi sprendimai dažniausiai priimami aukščiausiu valdymo lygiu.

11. INFORMACINĖS SISTEMOS SAMPRATA, SAVYBĖS, STRUKTŪRA.

Informacinės sistemos – tai įvairių metodų, priemonių, ir personalų visuma, naudojama inf-jai saugoti, apdoroti ir pateikti sekiant apibrėžto tikslo.

Inf-nės sistemos privalumai:

1) Gaunami racionalesni valdymo sprendimo variantai

2) Darbuotojai atleidžiami nuo nuobodaus darbo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2588 žodžiai iš 8619 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.