Vyrų ir moterų mirtingumas
5 (100%) 1 vote

Vyrų ir moterų mirtingumas

11

Turinys

Įvadas 2

Mirtingumo raida (1990 – 2000m.) 3

Vidutinė gyvenimo trukmė 5

Mirtingumas dėl pagrindinių mirties priežasčių 6

Kraujotakos sistemos. 6

Kvėpavimo ir virškinimo sistemos bei infekciniai susirgimai 6

Savižudybės, atsitiktiniai apsinuodijimai ir nužudymai 7

Transporto įvykiai 8

Išvados 10

Literatūra 11

Įvadas

Vienas svarbiausių bet kurios šalies išsivystymo požymių yra gyventojų sveikata, dažnai vertinama integraliu sveikatos ir mirtingumo rodikliu – vidutine tikėtina gyvenimo trukmė. Šiuo rodikliu neretai naudojamasi lyginant valstybių ar regionų socialinį išsivystymo lygį. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra vienas iš žmogaus socialinės raidos indekso skaičiavimui naudojamų rodiklių. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Lietuva užima 52 vietą pasaulyje (2000m.). Viena iš svarbių tokio žemo vertinimo priežasčių – gana aukštas mirtingumo lygis, kuris lemia mažesnius nei daugelio išsivysčiusių šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius. Lietuvos gyventojų mirtingumas tebėra aukštesnis nei Vakarų šalyse bei daugelyje Centrinės Europos valstybių (Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje).

Gyventojų apskaitos svarba yra labai didelė ir sunkiai įvertinama. Gyventojų apskaitos pradmenys, žinomi iš žilos senovės, buvo susiję su senovės valstybių politiniais, ūkiniais bei kariniais tikslais, nes reikėjo turėti nors ir apytikrių žinių, kiek yra gyventojų, galinčių mokėti mokesčius, kiek yra šeimų ar kiemų, kiek, kilus karui, bus galima pašaukti karių,

Dabar visuotiniai gyventojų surašymai atliekami beveik visose šalyse ir apima apie 90% pasaulio gyventojų. Pataruoju metu daugelyje pasaulio šalių gyventojai surašomi kas 10, o kai kuriose – kas 5 metai. Dažniausiai gyventojų surašymai atliekami tais metais, kurie baigiasi „0“ arba „5“.

Mirtingumo raida (1990 – 2000m.)

Kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, dešimto dešimtmečio pradžioje Lietuvos gyventojų mirtingumas ženkliai padidėjo. Per pirmuosius penkerius dešimtojo dešimtmečio metus (1990 – 1994) vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmė sumažėjo net 4,2 metų, moterų – 1,4 metų. 1994m. Lietuva pagal vyrų mirtingumo lygį buvo „sugrįžusi“ daugiau kaip 30 metų. Tačiau lyginant su Latvijos ir Estijos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai šiuo periodu buvo sumažėję ne taip ženkliai.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse sovietmečiu susiformavę dideli vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai tapo dar ryškesni, nes moterų mirtingumo didėjimas buvo gerokai mažesnis nei vyrų. Dešimtmečio viduryje skirtumas tarp vyrų ir moterų VTGT viršijo net 12 metų.

Einamos statistikos pagrindu apskaičiuoti mirtingumo rodikliai rodo, kad nuo dešimto dešimtmečio vidurio vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmė ilgėja. Dėl to atsirado optimistinių prielaidų, kad nuo 1995m. Lietuvos demografinė situacija stabilizuojasi ir ryškėja grįžimo į demografinę pusiausvyrą galimybė. Panašūs mirtingumo pokyčiai nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vyko ir Latvijoje bei Estijoje, tik mažiau ženklūs, o VTGT ir toliau buvo žemesnio lygio nei Lietuvoje. 2001m. gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad Lietuvoje gyvena mažiau žmonių nei buvo apskaičiuota pagal einamąją statistiką. Tikėtina, kad šis skirtumas tarp einamosios statistikos ir gyventojų surašymo metu apskaičiuoto gyventojų skaičius susidarė dėl nelegalios gyventojų migracijos į Vakarų šalis, kuri galėjo būti intensyviausia nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio (maždaug nuo 1995 m.)

Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad sveikos gyvensenos stiliaus paplitimas Vakarų šalyse taip pat buvo labai reikšmingas pozityviems pokyčiams šių šalių gyventojų mirtingumo raidoje. Tuo tarpu su sveikata susijusios elgsenos tyrimai rodo, kad daugelio Lietuvos žmonių gyvenimo stiliui yra būdingi žalingi įpročiai (nesaikingai vartojimas alkoholis, rūkoma) ir nesveika mityba ( maistui gaminti naudojami gyvuliniai riebalai, mažai naudojama daržovių), o tai didina riziką susirgti kai kuriomis ligomis (plaučių vėžiu, arterine hipertenzija ir pan.).

Vidutinė gyvenimo trukmė

Vidutinė gyvenimo trukmė – tai statistinis rodiklis, gaunamas nustačius tikimybių teorijos dėsniais atskirų amžiaus grupių gyventojų mirtingumą. Ji rodo, kiek vidutiniškai gyvena žmonės, turint omeny tai, kad vieni miršta anksčiau, kiti vėliau to laiko, kurį nurodo vidutinė gyvenimo trukmė. Vidutinė gyvenimo trukmė yra labai svarbus ir daug ką apibendrinantis rodiklis.

Vidutinė gyvenimo trukmė visą laiką po truputi ilgėja. Šį procesą nulemia pamažu gerėjančios žmonių gyvenimo sąlygos, medicinos mokslo plėtojimasis ir su juo susijusi geresnė medicininė gyventojų priežiūra.

Absoliučioje daugumoje valstybių moterys paprastai gyvena ilgiau nei vyrai. Kai kuriose šalyse jos gyvena ilgiau 6 ar net 10 metų. Kodėl taip yra dar neišaiškinta. Manoma, kad didžiausios reikšmės čia turi didesnis biologinis moters organizmo atsparumas traumoms, ligoms bei geresnis sugebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų.

Šiais laikais jau nemažai žmonių sulaukia šimto metų.

Nuo 1994m. , kai
Lietuvos gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė buvo pasiekusi žemiausią ribą (68,71). Šis labai svarbus socialinis išvisuomenės sveikatos rodiklis nuolat gerėjo ir 1998m. buvo pats geriausias per pastaruosius 40 metų: bendra gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė pasiekė 71,78 metus ( vyrų – 66,50, moterų – 76,87). 2001 metais gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė siekė vyrų – 65,95, moterų – 77,58, o 2002 gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė pasiekė 71,91(vyrų – 66,21, moterų – 77,58). Kaime žmonės gyvena 3 – 5 metais trumpiau nei mieste gyvenantys.

2004 metais tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekė 72 metus (vyrų – 67, moterų – 78 metus). Vis dar išlieka didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės – 11 metų.

Mirtingumas Latvijoje ir Estijoje didesnis negu Lietuvoje: Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų teko 12 mirusiojo, Estijoje – 13,2, Latvijoje – 13,8 mirusiojo. Dėl didesnio mirtingumo Estijoje ir Latvijoje beveik vieneriais metais mažesnė vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė.

Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmės rodiklių dinamika 1990 – 2000 m.

Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999

2000

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Vyrų

66,56 65,36 65,08 63,44 62,89 63,69 65,14 66,09 66,50 67,13 67,71

Moterų 76,38 76,10 76,10 75,08 74,98 75,26 76,19 76,95 76,87 77,47 77,99

Mirtingumas dėl pagrindinių mirties priežasčių

Ilgalaikiai bendrojo mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai yra tiesiogiai susiję su mirties struktūra. Greitus mirtingumo ir mirties priežasčių struktūros pokyčius po Antrojo pasaulinio karo lėmė sėkmingai įdiegtos naujos medicininės technologijos ir prevencinės programos. Šios priemonės sėkmingai taikytos buvusioje Sovietų Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 990 žodžiai iš 1976 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.