Vyrų ir moterų mirtingumas
5 (100%) 1 vote

Vyrų ir moterų mirtingumas

11

Turinys

Įvadas 2

Mirtingumo raida (1990 – 2000m.) 3

Vidutinė gyvenimo trukmė 5

Mirtingumas dėl pagrindinių mirties priežasčių 6

Kraujotakos sistemos. 6

Kvėpavimo ir virškinimo sistemos bei infekciniai susirgimai 6

Savižudybės, atsitiktiniai apsinuodijimai ir nužudymai 7

Transporto įvykiai 8

Išvados 10

Literatūra 11

Įvadas

Vienas svarbiausių bet kurios šalies išsivystymo požymių yra gyventojų sveikata, dažnai vertinama integraliu sveikatos ir mirtingumo rodikliu – vidutine tikėtina gyvenimo trukmė. Šiuo rodikliu neretai naudojamasi lyginant valstybių ar regionų socialinį išsivystymo lygį. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra vienas iš žmogaus socialinės raidos indekso skaičiavimui naudojamų rodiklių. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Lietuva užima 52 vietą pasaulyje (2000m.). Viena iš svarbių tokio žemo vertinimo priežasčių – gana aukštas mirtingumo lygis, kuris lemia mažesnius nei daugelio išsivysčiusių šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius. Lietuvos gyventojų mirtingumas tebėra aukštesnis nei Vakarų šalyse bei daugelyje Centrinės Europos valstybių (Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje).

Gyventojų apskaitos svarba yra labai didelė ir sunkiai įvertinama. Gyventojų apskaitos pradmenys, žinomi iš žilos senovės, buvo susiję su senovės valstybių politiniais, ūkiniais bei kariniais tikslais, nes reikėjo turėti nors ir apytikrių žinių, kiek yra gyventojų, galinčių mokėti mokesčius, kiek yra šeimų ar kiemų, kiek, kilus karui, bus galima pašaukti karių,

Dabar visuotiniai gyventojų surašymai atliekami beveik visose šalyse ir apima apie 90% pasaulio gyventojų. Pataruoju metu daugelyje pasaulio šalių gyventojai surašomi kas 10, o kai kuriose – kas 5 metai. Dažniausiai gyventojų surašymai atliekami tais metais, kurie baigiasi „0“ arba „5“.

Mirtingumo raida (1990 – 2000m.)

Kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, dešimto dešimtmečio pradžioje Lietuvos gyventojų mirtingumas ženkliai padidėjo. Per pirmuosius penkerius dešimtojo dešimtmečio metus (1990 – 1994) vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmė sumažėjo net 4,2 metų, moterų – 1,4 metų. 1994m. Lietuva pagal vyrų mirtingumo lygį buvo „sugrįžusi“ daugiau kaip 30 metų. Tačiau lyginant su Latvijos ir Estijos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai šiuo periodu buvo sumažėję ne taip ženkliai.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse sovietmečiu susiformavę dideli vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai tapo dar ryškesni, nes moterų mirtingumo didėjimas buvo gerokai mažesnis nei vyrų. Dešimtmečio viduryje skirtumas tarp vyrų ir moterų VTGT viršijo net 12 metų.

Einamos statistikos pagrindu apskaičiuoti mirtingumo rodikliai rodo, kad nuo dešimto dešimtmečio vidurio vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmė ilgėja. Dėl to atsirado optimistinių prielaidų, kad nuo 1995m. Lietuvos demografinė situacija stabilizuojasi ir ryškėja grįžimo į demografinę pusiausvyrą galimybė. Panašūs mirtingumo pokyčiai nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vyko ir Latvijoje bei Estijoje, tik mažiau ženklūs, o VTGT ir toliau buvo žemesnio lygio nei Lietuvoje. 2001m. gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad Lietuvoje gyvena mažiau žmonių nei buvo apskaičiuota pagal einamąją statistiką. Tikėtina, kad šis skirtumas tarp einamosios statistikos ir gyventojų surašymo metu apskaičiuoto gyventojų skaičius susidarė dėl nelegalios gyventojų migracijos į Vakarų šalis, kuri galėjo būti intensyviausia nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio (maždaug nuo 1995 m.)

Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad sveikos gyvensenos stiliaus paplitimas Vakarų šalyse taip pat buvo labai reikšmingas pozityviems pokyčiams šių šalių gyventojų mirtingumo raidoje. Tuo tarpu su sveikata susijusios elgsenos tyrimai rodo, kad daugelio Lietuvos žmonių gyvenimo stiliui yra būdingi žalingi įpročiai (nesaikingai vartojimas alkoholis, rūkoma) ir nesveika mityba ( maistui gaminti naudojami gyvuliniai riebalai, mažai naudojama daržovių), o tai didina riziką susirgti kai kuriomis ligomis (plaučių vėžiu, arterine hipertenzija ir pan.).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 613 žodžiai iš 1976 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.