Vyrų lytine sistema moterų lytinė sistema
5 (100%) 1 vote

Vyrų lytine sistema moterų lytinė sistema

VYRŲ LYTINĖ SISTEMA

Skirstoma į vidinius organus: sėklidės, sėklidžių prielipus, sėkliainiai latakai, sėklinės pūslelės, priešinė liauka, vyrų šlapla. Išoriniai: kapšelis ir varpa.

SĖKLIDĖS – porinis organas, mišri liauka, joje gaminasi spermatozoidai, testoskronas. Sveria 20 gr., ją dengia skaidulinė kapsulė (balzganas dangalas). Ją dengia 6 apvalkalai. Užp. sėklidžių krašte į ją įsiskverbia pertvara kuri sudaro sėklidės tarpisienį, nuo jo eina pertvarėlės, kurios padalija sėklides į skilteles. Iš sėklidės išeina 12-15 sėklidės ištekamųjų latakų (kanalėlių). Jie įeina į sėklidės prielipą.

SĖKLIDĖS PRIELIPAS. Jis yra sėklidės viršutiniame paviršiuje. Jis pereina į sėklinį lataką.

SĖKLINIS LATAKAS. Jo ilgis 40-45 cm, sienelę sudaro 3 sluoksniai. Patekęs į pilvo ertmę, joje leidžiasi žemyn ir susijungia su sėklidžių pūslelių ištekamuoju lataku (sudaro sėklos ištekamąjį lataką, kuris praeina pro sėklines pūsleles ir atsiveria į šlaplą.

SĖKLINĖS PŪSLELĖS – porinis organas, susirangiusio vamzdelio formos, jų gleivinėje esančios liaukutės gamina sekretą, kuris įeina į sėklinio skysčio (spermos) sudėtį.

PRIEŠINĖ LIAUKA – prostata. Sveria 20 gr. per ją praeina šlaplės pradinė dalis į kurią atsiveria sėklos ištekamasis latakas. Priešinė limfa gamina sekretą, kuris aktyvina spermatozoidus.

STORMENINĖS LIAUKUTĖS. Kitaip “Kuperio”, jos porinės, išskiria klampų skystį, kuris drėkina šlapimkanalio sienelę ir apsaugo kanalo sieneles nuo dirginimo.

VARPA – 3 akytkūniai, 2 varpos ir 1 šlaplės. Akytkūniai sudaryti iš lygiojo audinio padengtu balzganuoju dangalu. Viduje – ertmės, kurios erekcijos metu prisipildo kraujo. Ilgis 15-20 cm.

ŠLAPLĖ – 3 dalys: priešinė, plėvinė, akytkūnio. Į priekinę šlaplės dalį atsiveria sėklos ištekamasi latakas ir priešinės liaukos išmetamieji latakai. Šlaplė turi 2 raukus (vidinis – ties vidine šlaplės anga, jį sudaro vidinių raum.ląstelių sluoksnis. Išorinis – ties plėvine dalimi, skeleto skersruožis raum.a.)

16

MOTERS VIDINIAI LYTINIAI ORGANAI

Moters lytiniai organai yra vidiniai ir išoriniai. Vidiniai – kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, makštis.

KIAUŠIDĖ yra motes lytinė liauka. Tai – porinis organas, esantis mažojo dubens ertmėje. Kiaušidės ilgis – 2,5, plotis 1,5, ir storis – 1 cm.

Kiaušidėje skiriami du galai: viršutinis, atsisukęs į kiaušintakį, bei apatinis, atsisukęs į gimdą ir sujungtas su ja raiščiu.

Du paviršiai – medialinis ir lateralinis. Du kraštai – užpakalinis laisvasis ir priekinis pasaitinis kraštas. Pasaitinis kiaušidės kraštas pilvaplėvės raukšle, vadinamas kiaušidės pasaitu, sujungtas su plačiojo gimdos rasščio užpakaliniu lapu. Pro pasaitinį kiaušidės kraštą į ją įeina kraujagyslės ir nervai, todėl ši vieta vadinama kiaušidės vartais. Lateralinis kiaušidės pav. prisišlieja prie mažojo dubens sienos, medialinis – atsisukęs į dubens ertmę.

Prie viršutinio kiaušidės galo jungiasi vienas kiaušintakio spurgos ir trikampio formos pilvaplėvės raukšlė, vadinama kiaušidės pakabinamuoju raiščiu. Tarp šio raiščio lapų yra kiaušidės kraujagyslės ir nervai. Pilvaplėvė kiaušidės neapdengia. Prie kiaušidės pasaitinio krašto matoma balzgana linija laikoma pilvaplėvės riba. Kiaušidės pav. dengia gemalinio epitelio sluoksnis, po kuriuo yra standaus jungiamojo audinio kapsulė – balzganasis dangalas. Po juo – žievinė medžiaga, kurioje vystosi moteriškos lytinės ląstelės ir gaminasi lytiniai hormonai. Kaišidės viduje yra šerdinė medžiaga, sudaryta iš puriojo jung. audinio, kuriame išsiraizgo kiaušidės kraujagyslės ir nervai, įeinantys į ją pro vartus.

KAIUŠINTAKIS yra porinis organas, juo kiaušinėlis nuo kiaušidės pav. patenka į gimdą. Kiaušintakiai yra mažojo dubens ertmėje, viršutiniame plačiojo gimdos raščio krašte. Kiaušintakio ilgis 10-12 cm.

Nuo gimdos kiaušintakis eina horizontaliai, pasiekęs kiaušidę pasuka į viršų ir paskui persilenkia per jos viršutinį galą. Yra 3 kiaušintakio dalys: gimdos dalis, susiaurėjusi dalis – sąsmauka ir praplatėjusi dalis – ampulė ir piltuvėlis, kurio kraštuose yra įvairios formos spurgai.

GIMDA – neporinis, tuščiaviduris raumeninis organas, joje iš apvaisinto kiaušinėlio, patekusio kiaušintakiu į gimdą, vystosi ir auga vaisius. Gimda yra mažojo dubens ertmėje, priekyje jos – šlapimo pūslė, užpakalyje – tiesioji žarna. Gimda yra kriaušės formos, suplota iš priekio atgal. Joje skiriama – dugnas (virutinės pusapvalės platesnė dalis), kūnas ( didž.apačioje susiaurėjusi ir pereinanti į kaklelį dalis), ir kaklelis (2,5 cm).

Gimdos ilgis 6-7,5 cm, ji yra gana paslanki, jos padėtis gali keistis priklausomai nuo mažojo dubens org.prisipildymo.

Be pilvaplėvės, dengiančios gimdą, gimdos sieną sudaro raumeninis dangalas ir gleivinė. Raumeninis dangalas yra storas ir sudaro didž.gimdos sienos dalį. Jis sudarytas iš 3 lygiųjų raumenų sluoksnių:

1. Vidinio ir išorinio

2. Išilginių ir vidurinio

3. Žiedinio

Gimdos gleivinė padengta virpamuoju epiteliu, joje yra paprastų vamzdinių liaukų.

Lytiškai subrendus, moters gimdos gleivinėje vyksta cikliniai pakitimai, glaudžiai susiję su kiaušidėje vykstančia ovoliucija ir geltonkūnio susidarymu. Prieš gimdą ir už jos yra
skaiduliniai raumeniniai raiščiai, vadinami pūsliniu ir žarniniu gimdos raiščiais.

MAKŠTIS – apie 7 cm ilgio vamzdelis, jungiantis gimdos kaklelį su lytiniu plyšiu. Makštis truputį vingiuota, jos vingis nukreiptas atgal. Ji perveria urogenitalinę diafragmą. Viršuje tarp gimdos kaklelio ir makšties susidaro gilus užpakalinis ir priekinis makšties skliautai. Makšties priekinė siena susiglaudžia su šlapimo pūslės dugnu bei šlaple, o užpakalinė – su tiesiąją žarna. Tik viršutinę makšties dalį dengia pilvaplėvė. Merginų makšties angą uždengia mergystės plėvė, kurioje yra nedidelių angelių. Iš moters mergystės plėvės lieka tik nedideli skuteliai.

Makšteis sieną sudaro:

a) Išorinis sluoksnis (purusis jung.a.)

b) Vidurinis sluoksnis (raumeninis dangalas)

c) Vidinis – gleivinė, ji stora padengta skersinėmis raukšlėmis, kurios sudaro du raukšlių stulpus.

17

BELATAKĖS LIAUKOS

(vidaus sekrecijos, endokrininės)

Šios liaukos neturi ištekamųjų latakų, o savo pagamintą sekretą išskiria tiesiai į kraują. Svarbiausia endokrininių liaukų sudedamoji dalis – hormonai. Hormonai – vidaus sekrecijos liaukos gaminamos medžiagos, kurios nedideliais kiekiais patenka į kraują ir per kraują veikia tam tikrus organus, org.sistemas, skatindami arba slopindami tų org.veiklą. vieni hormonai veikia org.augimą, vystymąsį, atskirų org.ir sistemų formavimąsį, kiti hormonai reguliuoja medž.apykaitos procesus, o treti veikia mervines galūnes, arba atskiras centrinės nervų sistemos dalis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1087 žodžiai iš 3598 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.