Vytautas didysis
5 (100%) 1 vote

Vytautas didysis

TURINYS

ĮVADAS 3

TRUMPA LIETUVOS ISTORIJOS APŽVALGA IKI VYTAUTO 4

VYTAUTO GENEOLOGINIS MEDIS 4

VYTAUTO IŠKILIMAS 5

JOGAILOS IR KĘSTUČIO KONFLIKTAS 8

LDK KRIKŠTAS IR SUARTĖJIMAS SU LENKIJA 9

1392 ASTRAVO SUTARTIS 11

VYTAUTAS IR JO VALDYMAS 11

ŽALGIRIO MŪŠIS 12

TOLESNI ĮVYKIAI PO ŽALGIRIO MŪŠIO 15

VYTAUTO LAIKŲ FEODALINĖ SANTVARKA IR VALSTIEČIŲ IŠNAUDOJIMO DIDĖJIMAS 18

VYTAUTO VALDYMO REIKŠMĖ LIETUVAI 18

IŠVADOS 20

NAUDOTA LITERATŪRA 21

ĮVADAS

Pagrindinė priežastis, pasirinkti būtent šią referato temą, buvo ši. Mane žavi vardai, kuriuos ištarus, bemat prieš akis iškyla valstybė. Tie vardai – nacionalinės istorijos nemirštanti dalis.

Vienas tokių Lietuvos istorijos nepamirštamų žmonių – Didysis kunigaikštis Vytautas, kurį dar gyvą lygino su Cezariu ar Aleksandru Didžiuoju, kiti apaštalu. Tai pirmasis kunigaikštis, kurio vadovaujamame mūšyje galutinai sutriuškintas Ordinas.

Šio referato tikslas priminti dar kartą apie šią asmenybe, apie jo nuopelnus Lietuvai, apie tuometinę teisinę ir politinę santvarką. Gana daug dėmesio skirta Vytauto asmenybei.

Šį referatą rašant iškilo keletas problemų. Skirtingi istorikai, skirtingai vertina įvykius, jų nuomonės visiškai priešingos. Aš pasirinkau tų istorikų mintis kurios, mano nuomone, yra tikslesnės, kurios dominuoja.

Rašant šį darbą buvo pasinaudota knyga ”Vytautas Didysis” ( Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988 m.). Šioje knygoje geriausiai atsiskleidžia Vytauto nuopelnai Lietuvai, jo valdymo epocha, asmenybė. Antra knyga kuria naudotasi – “ Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų “ (M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys,. Vilnius, 1988 m.). Šioje knygoje glaustai aprašyti įvykiai, jų reikšmė bei Vytauto vaidmuo istorijai. Taip pat naudotasi knygele “Istorija” (A. Petrauskienė ). Čia glaustai aprašyti faktai, o aš pabandžiau juos praplėsti ir interpretuoti kai ką savaip.

TRUMPA LIETUVOS ISTORIJOS APŽVALGA IKI VYTAUTO

Lietuva kaip politiškai organizuotas junginys pasirodė tik viduramžių pabaigoje. Vakarų Europa gerokai lenkė Lietuvą, labiau išsivysčiusiose valstybėse valdžią turėjo atskiros galingos dinastijos. Ši valdymo sistema Lietuvos nuošalyje nepaliko. XIII a. užbaigė viena Lietuvos epocha duodamas Lietuvai keletą didžiųjų kunigaikščių, tokių kaip Mindaugas, kuris padėjo pamatus Lietuvos valstybei, Pukaveras, išauginęs tokį sūnų kaip Gediminas, kuris dar labiau sutvirtino Mindaugo pastatytus Lietuvos pamatus. Šis kunigaikštis davė pradžią naujai galingai dinastijai. Jis mirdamas Lietuvai paliko didžiulį palikimą – veiklius ir energingus kunigaikščius Algirdą ir Kęstutį. Jiedu davė Lietuvai vėl visą eilę kunigaikščių, kurie Lietuvą valdė iki pat Liublino unijos. Vytautas – žymiausias šios dinastijos atstovas. ( 1, 1 psl. )

VYTAUTO GENEOLOGINIS MEDIS

Vytauto tėvas buvo Kęstutis. Vieni žmonės mano, kad jis buvo vedęs vieną kartą ir tiki legendomis apipintomis Birutės ir Kęstučio begaline meile, istorikai teigia, kad du. Aš linkčiau prie nuomonės, kad jis buvo vedęs pora kartų. Istorikas Wolfganas sako, kad sunku suvokti, kad Kęstučio sūnus Patirgas, kuris istorijoje minimas 1932 m. kaip subrendęs vyras ir duktė Ringailė, ištekėjusi 1392 metais, t.y. po 44 metų, būtų buvę vienos motinos. Pirmoji Kęstučio žmona istorijai nežinoma, ir turėjo būti trijų vyresniųjų Kęstučio sūnų motina. ( 1, 2 psl. )

Kęstutis ♥ Pirmoji žmona

Patirgas Vaidotas

Butautas

Kęstutis ♥ Birutė

Vytautas Tautvila Zigmantas

Miklausa Danuta Ringailė Vardas nežinomas

Vytautas buvo Kęstučio ketvirtasis sūnus. Birutės – tikriausiai pirmagimis. Kuriais metais jis gimė tiksliai sunku pasakyti. K. Bitčinas savo kronikoje teigia, kad Vytautas , turėdamas dvidešimt metų, dalyvavo 1370 m. Rudavos mūšyje, o 1430 metais mirdamas buvo aštuoniasdešimties. Jei manytume, kad šie faktai yra teisingi, tai tada Vytautas turėtų būti gimęs 1350 metais.

VYTAUTO IŠKILIMAS

Vytautas brendo audringu Lietuvai laikotarpiu. Jo tėvas Kęstutis iš rankų neišleido ginklo. Lietuvą puolė du galingi priešai: kalavijuočiai ir kryžiuočiai. Vokiečių ordinas užkariaudavo vis didesnius plotus Prūsijoje ir juos kolonizuodamas darėsi vis stipresnis. Jis užkariavo Vislos žiotis ir Pamarį, išplėtė prekybą su Vakarais. Ryškiai matyti, kad Ordinas vis labiau tolo nuo pirmykštės katalikiškos dvasios, bet turėdamas pilną iždą pinigų, daug pilių, jis kasmet puldinėjo Lietuvą net po keletą kartų. (1, 4 psl. )

Tokių nuolatinių kovų laiku Vytautas augo savo tėvo dvare Trakuose. Šie įvykiai formavo Vytauto charakterį, tad visai nenuostabu, kad jis labai anksti (1368 m. ) pradeda dalyvauti įvairiuose karo žygiuose. Jau 1368 ir 1372 m. Maskvos žemėse, 1376 m. jau kaip gardino kunigaikštis, jis dalyvauja kartu žygyje prieš lenkus. Pirmąją didelę karinę pamoką Vytautas gavo viename dideliame mūšyje su kryžiuočiais. 1370 m. buvo Kęstučio ir Algirdo suruoštas didelis Prūsų puolimas. Šiam mūšiui buvo surinkta kaip niekad didelė kariuomenė. Paprastai Kęstutis žygiui rinkdavo kariuomenę tik iš Žemaitijos, tačiau dabar buvo paimta kariuomenė ir iš antros Lietuvos dalies, kurią valdė
Algirdas. Vokiečiai sužinojo apie didelį lietuvių ruošiamasi puolimą ir pradėjo rengtis šiam mūšiui. Lietuviai pasidalinę mažais būreliais ir nusiaubę kelias Sambijos krašto sritis, 1370 m. vasario mėn. prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon. Mūšis pasibaigė dideliu lietuvių pralaimėjimu. ( 1, 5 psl. )

Vytautas, vos 20 metų jaunuolis, žinoma, šiame mūšyje dalyvaudamas, vadovaujamos reikšmės dar neturėjo, bet jau buvo Kęstučio pratinamas prie karo. ( 1, 6 psl. )

1337 m. kronikos mini Vytauto žygį. Jis, tėvo pavedamas, surengia karo žygį į Ordino žemes dar Algirdui tebesant gyvam. Šis žygis buvo svarbus, nes Vytautas pasirodė kaip savarankiškas lietuvių kariuomenės vadas. Kryžiuočių Ordino maršalka Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą, jis nuėjo beveik iki pat Vilniaus, degino kaimus, ėmė žmones į nelaisvę, plėšė žmonių turtą. Algirdas tuo metu nesugebėjo greitai suorganizuoti pasipriešinimo, užsidarė Vilniaus pilyje. Jis pasikvietė čia maršalką ir parodė visiškai neriterišką elgesį. Kęstutis tuo metu keršydamas už krašto nuniokojimą , pasiuntė Vytautą į Užnemunę sunaikinti Vokiečių maisto atsargų. Šį pavestą uždavinį puikiai atliko Vytautas. Kronikos mini, kad Vokiečiai šešias dienas nieko nevalgė, o arkliai išdvėsė. Manyčiau šis faktas suteikia gan daug informacijos apie gerai Vytauto atliktą užduotį. Paprastai vokiečiai kronikose rašydavo viską lietuvių nenaudai. Jei vykdavo mūšis, tai visada rašydavo, kad lietuvių nuostoliai yra milžiniški, viską perdėdavo, apie savuosius nuostolius nutylėdavo arba sumažindavo. Iš vokiečių kronikos užrašų matyti, kad Vytauto pirmieji Kęstučio pavesti darbai buvo atlikti sėkmingai. ( 1, 6 psl. )

Manau, Vytauto iškilimui daug turėjo susiklosčiusios istorinės aplinkybės. Algirdas pateko į keblią padėtį iš kurios nebesugebėjo išsikapstyti. Kęstutis daugiau nebeturėjo kuo daugiau pasitikėti išskyrus savo sūnumi, kuris jau turėjo kariškos patirties. Dar vienas veiksnys lėmęs jo pergalę, tai jo būdo savybės, norėjimas laimėti, nepavesti tėvo.

Nuo 1377 m. Vytautas istorijoje įgauna vis ryškesnį vaidmenį. Su jo gyvenimu ir laime itin susiję tolimesni istoriniai įvykiai. Tuojau po 1377 m. Vytauto sėkmingo žygio mirė jo dėdė, Lietuvos kunigaikštis Algirdas. Jo valdžią užėmė jo sūnus Jogaila, Vytauto amžininkas. Jaunam Jogailai tapus didžiuoju kunigaikščiu Kęstutis vis tiek bandė palaikyti gerus santykius, kaip kad buvo su Algirdu. Jogaila ėmė vengti Kęstučio vizitų, nenorėjo klausyti jo patarimų. Santykių pablogėjimu, turbūt, daugiausiai bus prisidėjusi Algirdo žmona, Julijona, ir jos žentas Vaidyla. Ji Jogailą nuteikinėjo prieš Kęstutį. Ši moteris laikui bėgant vis daugiau įtakos darė Vilniaus kunigaikščio dvarui. Kunigaikštienės valdžios troškimą sugebėjo išnaudoti kryžiuočiai, vadindami ją laiškuose didžiąja kunigaikštiene, siųsdami dovanų ir aiškindami, kad Kęstutis norįs užvaldyti visą Lietuvą. Lietuvos valdovų nesantaika priešams buvo labiausiai reikalinga, todėl jie to labiausiai ir troško. Tuo tarpu Julijonas įtaka tik augo. 1381 m. sutartyje jos vardas minimas pirmoje vietoje, o kitur rašoma, kad jai sutinkant ar žinant daromas tas ar kitas žygis. Ji buvo stačiatikė ir linko su visa savo politika į Rytus. Kęstučio pasiaukojimas Lietuvos reikalams, žinoma, neįtiko jos politiniam požiūriui ir nusistatymams. Esant tokioms aplinkybėms pamažu pradėjo rastis nesantaika tarp valdovų. Vokiečiams ši politika Kęstučio nenaudai labai patiko. Turėdami Lietuvoje savo šnipų, jie žinojo ką reikia daryti, kad nesantaika tarp kunigaikščių dar paaštrėtų. ( 1, 6 – 7 psl. )

Jogaila pasiuntė savo brolį Skirgailą į Vakarų Europą. Jam buvo duoti kažkokie slapti nurodymai. Ordinas žinojo, ar numanė, kad Jogailos brolis atvyks, nes jį priėmė labai svetingai, su vaišėmis. Jo kelionės tikslus sunku apibrėžti. Manoma, kad šis vizitas susijęs su busimais Ordino ir Jogailos santykiais. Galima pastebėti, kad ordinai po šio vizito, rengė žygius tik į Kęstučio žemes. Dviejų metų laikotarpyje jie surengė 5 – 6 puolimus į Kęstučio valdas. ( 1, 7 psl. )

1379 m. Kęstutis su Ordinu pasirašė sutartį. Nors Vokiečių ordino įstatai draudė daryti sutartis su pagonimis. Vinrichas von Kniprodė – gabus politikas, jis pirmasis ėmėsi kitokios taktikos kariaudamas su Kęstučiu. Jis dar prieš pasirašant šią sutartį, Kęstučio siūlomas, apsikeitė belaisviais. Jie pradėjo vienas kitą riteriškai vaišinti, daryti tarpukarius. Pasirašyta sutartis buvo paskutinė, kurią Jogaila su Kęstučiu pasirašė kartu. Livonijos ir prūsų magistrai sutarė su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, kad Pietinė Prūsijos dalis ir prie jos prieiną Lietuvos kraštai nustatytų metų bėgyje nebūtų puldinėjami. Lietuviai pasižadėjo nebepuldinėti pietinės Prūsijos dalies. ( 1, 8 psl. )

Iš sutarties matyti, kad Kęstučio žemės tapo atviros užpuolikams. Jau senas būdamas Kęstutis vis tiek padėjo sudaryti šią sutartį Jogailai, iš kurios jam galėjo būti daugiau nuostolių nei naudos. ( 1, 8 psl. )

Būdamas pilnateisis kunigaikštis, šį aktą pasirašant dalyvavo ir Vytautas. Šioje sutartyje yra uždėtas jo antspaudas. 1379 m.
yra pati pirmoji Vytauto antspaudo pasirodymo data. ( 1, 8 psl. )

1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis. Jogaila slapta nuo Kęstučio sudarė sutartį su Ordinu dėl savo žemių apsaugos ir įsipareigojo neberemti Kęstučio, jei jį pultų. Norėdamas, kad Kęstutis nieko neįtartų Jogaila Dovydiškiuose suorganizavo medžioklę. Trečią medžioklės dieną Jogaila su Ordino svečiais sudarė slaptą sutartį. Medžioklėje dalyvavo ir Vytautas, tačiau jis nieko neįtarė dėl slaptų Jogailos kėslų. Vytautas buvo pakviestas tam, kad Kęstučiui nekiltų jokių įtarimų apie slaptus Jogailos kėslus. ( 1, 9 psl. )

JOGAILOS IR KĘSTUČIO KONFLIKTAS

1380 m. Jogaila sudarė koaliciją su Aukso Orda prieš Maskvą. Jis su savo surinkta kariuomene žygiavo padėti totoriams, tačiau dėl neaiškių priežasčių nespėjo į lemiamą Kulikovo mūšį. Ši Jogailos nesėkmė tik sustiprino Maskvos, kaip rusų žemės vienytojos, vaidmenį. ( 2, 227 psl. )

1381 m. Ordinas porą kartų nusiaubė Trakus ir Žemaitiją. Kęstutis išsiaiškino Dovydiškių sutarties sąlygas. Supykęs Kęstutis 1381 m. Rudenį užėmė Vilnių ir atėmė didžiojo kunigaikščio sostą. Jogailai atiteko tik Krėva ir Vitebskas. ( 2, 227 psl. )

Netikėta linkme pasuko tolesni įvykiai. Kęstučio politika ėmė nebepatenkinti Lietuvos visuomenės daugumos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1862 žodžiai iš 6165 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.