Vytauto epocha
5 (100%) 1 vote

Vytauto epocha

1. Vytauto atėjimas į valdžią.

Vytautas gimė 1350 metais. Visas jo gyvenimas buvo ilga kova su Jogaila dėl didžiojo kunigaikščio sosto . Vytauto valdžia išryškėja po Krėvos sutarties. Kadangi Jogaila supranta, kad Lietuvai reikia galingo ir stipraus valdovo, o Skirgaila šiomis savybėmis nepasižymi, tai juo paskiriamas Vytautas. Nes konkuruojančioje kovoje tarp Skirgailos ir Vytauto didesnį pranašumą įgyją Vytautas, kuris sugeba reprezentuoti bajorų teises. Vytauto ryžtas ir sugebėjimai nulemia Jogailos apsisprendimą. Tačiau jam iš kelio reikia patraukti Skirgailą, kuris žemaičių buvo pripažintas kunigaikščiu ir nueiti ilgą kelią norint gauti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą.

1.1 Kryžiuočių Ordino parama ir Lietuvos puolimas.

Kadangi Vytautas dar neturi didelės paramos jam reikalinga Lenkijos ir Kryžiuočių Ordino parama. Pastarasis kaltino Jogailą pažado nesilaikymu. Lenkijos karalius vis nesiryžo apsikrikštyti. O Vytautas priėmė visas Ordino pasiūlytas sąlygas ir atgaudamas valdžią pažadėjo Ordinui atiduoti Žemaitiją iki nevėžio ir Užnemunę. 1383 metais Vytautas apsikrikštija Vygando vardu. Kryžiuočių Ordinas su Vytauto pagalba tikėjosi valdyti žemaičius, o remdami Vytautą jie paskelbia karą Jogailai, taip tikėdamiesi užimti Vilnių. Deja, Jogaila pasirodo galingesnis priešas negu jie manė, tad vietoje Vilniaus jiems tenka pasitenkinti Trakais. Tačiau ir jie neilgai išbūna Vytauto rankose, atsitraukus Ordinui Skirgaila juos atsiima. Taigi Vytautas nieko nelaimi Lietuvoje, tačiau toks Vytauto puolimas priverčia Lenkijos karalių rimtai susimąstyti, jog jis gali būti labai rimtas priešas. O nugalėtam Vytautui tenka apsigyventi Naujojo Marienburgo pilyje prie Nemuno ir ruoštis naujoms kovoms.

1.2 Derybos su Jogaila.

Netrukus po Vytauto praleimėjimo pas jį ėmė traukti Lietuvos bajorai. Vieni pirmųjų buvo Kestučio ir Vytauto artimieji, kurie Lietuvoje buvo persekiojami ir žudomi. Jis vis labiau darosi populiaresnis tarp bajorų. Tačiau, netgi nugalėtas Vytautas 1384 m. ima tartis su Jogaila, Kryžiuočių Ordinui nieko nežinant. Vytautas sutinka pripažinti Lenkijos karalių didžiuoju kunigaikščiu, tačiau kartu pareikalauja gražinti jam Kęstučio žemes. Vytautas gauna Gardino ir Bresto žemes, o Trakai buvo atidėti vėlesniam laikui. Po įvykusių derybų Vytautas apsimeta, kad vis dar kariauja su Jogaila, tačiau sudegina kelias Ordino pilis, tarp kurių ir Naujasis Marienburgas. Nuvykęs į Gardiną jis tampa sritiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiu ir laukia pažadėtųjų Trakų.

1.3 Maskva.

Vytautas taip ir nesulaukia iš Jogailos Trakų, tad savo politiką kunigaikštis kreipia ta linkme, kuri ji padėtų jam užimti Lietuvos sostą. Nepaklusdamas Jogailai Vytautas suartėja su Maskva. Vytautas ima vesti derybas su Maskva, taip užsitraukdamas Jogailos nepasitenkinimą, nes Lenkija varžėsi su Maskva dėl Lenkijos įtakos Rusijoje. Be to, Lenkijos karalius, netekęs valdžios Lietuvoje, remiasi Lenkijos kariuomene, kurios dalinius siųsdavo i Vilniaus sritį, taip primesdamas Lietuvos priklausomybę nuo Lenkijos ir užsitraukdamas LDK bajorų nepasitenkinimą. Tokia situacija suskuba pasinaudoti Vytautas, „siūlydamas bajorams tautiškąją lietuvių politiką. Jis surinko didelį nepatenkintų feodalų būrį ir norėjo jėga atsiimti ne tik Trakus, bet ir Vilnių. Tačiau 1389 m. perversmas nepavyko, nes jį susekė Jogailos broliai ir atskubėjo prie Vilniaus su didelėmis karinėmis jėgomis. Vytauto gyvybei iškilo pavojus, todėl 1390 m. jis antrą kartą pabėgo pas kryžiuočius“ .

1.4 Kryžiuočių Ordino reikalavimai.

Vytautas pasiūlęs Ordinui atnaujinti jų sutartį, tikisi atgauti Kęstučio žemes. Tačiau Vytautas buvo praradęs Ordino pasitikėjimą, tad turi tapti vokiečių riterių vasalu, bei duoti užstatą – įkaitus. Jais tampa Vytauto žmona, brolis su sūnumi, sesuo ir 100 bajorų. Už tai Vytautas gauna pilį netoli Kauno.

1390 m. Vytautas ištekina savo dukterį už didžiojo Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I, taip norėdamas parodyti, kad turi stiprų sąjungininką rytuose, kuris privertė sunerimti Jogailą.

Vytautas ėmė rengti žygius į Lietuvą. Lietuvoje jis buvo sutinkamas maloniai, nes lietuviams jau buvo įgrysusi lenkų įtaka. Lietuvoje Vytautas surado dar viena pagalbininkę kovai su Jogaila, tai buvo Žemaitija. Ji sudarė sutartį su Vytautu ir Ordinu pažadėdama kovoti su jų bendru priešu – Lenkija.

1.5 Nepasitenkinimas Lenkijoje.

Jogaila supranta, kad jo šansai išsilaikyti Lietuvoje vis mažėja. Prisidėjo dar ir tai, kad po nesėkmingu kovų Lietuvoje nepasitenkinimas kilo Lenkijoje. Joje vyravo nuomonė, kad Lenkijos karalius per daug jėgų eikvoja Lietuvoje, kurioje turėtų valdyti jo vietininkas. Labai nenoriai Lenkijos kariai eidavo kariauti į Lietuvą, nes dauguma jų žūdavo, o į Vytauto pusę pereidavo vis daugiau lietuvių. Tai tarsi bajorų kerštas, kad Jogaila išvyko į Lenkiją atsiųsdamas jiems svetimšalius. Supratęs situaciją Vytautas tuo pasinaudojo. Bandydamas gelbėti susidariusią padėtį savo vietininku Jogaila paskyrė pusbrolį ir pradėjo slaptas derybas per Mozūrų kunigaikštį Henriką, kuris buvo Ordino pusėje. O be to jis vedė Vytauto seserį. Ordino rankose buvo likę Vytautos brolis ir keli bajorai, tad Vytautui nebuvo sunku
atsiskirti nuo kryžiuočių. Ordinas buvo labai tuo nepatenkintas tačiau negalėjo nieko padaryti.

1.6 Vytautas ir Jogaila.

1392 m. Vytautas susitaikė su Jogaila. Tais pačiais metais rugpjūčio 4 d. Buvo pasirašytos Astravo sutartys. Vieną pasirašė Jogaila su Vytautu, o kitą jų žmonos Jadvyga ir Ona. Šiomis sutartimis buvo baigtos tarpusavio kovos. Vytautas atgavo Trakus ir tėvo Kęstučio žemes, o kaip Jogailos vietininkui ir vasalui jam atiteko ir Vilnius. 1392m. valdydamas šias žemes jis tapo Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu. Pagal sutartį po Vytauto mirties LDK atitenka Lenkijai.

2. Vytauto vidaus politika.

„Tapęs didžiuoju kunigaikščiu, Vytautas stengėsi atsikratyti Lietuvos priklausomybės nuo Lenkijos. Jis ėmė centralizuoti valdžią“ . Jam prillausė Vilnius, o kitų sričių kunigaikščiai tapo jo vasalais. Vasalai mokėjo mokečius, atliko karinę tarnybą, tačiau neturėjo užsienio politikos. Vytauto atrama buvo bajorai, kuriuos jis skirdavo aukštais pareigūnais. Jis kaip ir Jogaila valstiečius dovanojo bajormas. Tačiau kaip ir bet kurioje valstybėje ne visiems patiko tokia Vytauto politika. Ypač tam priešinosi Algirdo sūnūs, tad Vytautas vietoje dalinių kunigaikščių pradėjo skirti vietininkus, kurie vykdydavo jo valią. Toks vietininkų skyrimas ir dalinių kunigaikščių ardymas materialiai stiprino valstybę. Vytautas sudarė didžiojo kunigaikščio tarybą, kurią sudarė bajorai ir kunigaikščiai. Vadovaujantį vaidmenį turėjo bajorija, kuri nustūmė kunigaikštį į antrąją vietą.

2.1 Kova dėl valdžios.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1072 žodžiai iš 3229 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.