VYTENIS
(1295 – 1316)
Lietuvą valdė daug kunigaikščių, vienas iš jų – Vytenis. Jį pasirinkau todėl, kad norėjau sužinoti daugiau apie jį. Be to jis ir jo brolis Gediminas pradėjo garsią Lietuvos kunigaikščių giminę.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis gimė XIIIa. antrojoje pusėje. Didžiojo kunigaikščio postą jis paveldėjo iš savo tėvo Butvydo.
Nepaisant garantuotų teisių į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, Vytenio valdymo pradžia buvo komplikuota. Jau pirmaisiais valdymo metais Žemaitija, kurstoma kryžiuočių, o gal ir jų priversta, bandė visiškai nutraukti ryšius su Lietuva. Atskiri žemaičių didžiūnai netgi siekė sujungti jėgas su kryžiuočiais ir atsispirti Vytenio pastangoms nutraukti šią beužsimezgančią žemaičių ir Vokiečių ordino sąjunga. Tai padaryti pavyko. Žemaičių opozicija privertė Vytenį pakeisti Lietuvos užsienio politika. Vis didesnis dėmesys buvo skiriamas karui su Vokiečių ordinu. 1295 – 1315 m. lietuviai 10 žygių į Prūsiją. Lietuvių atsakomieji veiksmai prieš Vokiečių ordiną buvo derinami su žemaičių išpuoliais. Atsakydama į 1307 m. kryžiuočių išpuolius, žemaičių kariuomenė, vadovaujama Vyteniui ir jo broliui Gediminui pavaldžių didžiūnų Mansto ir Sudargo, nusiaubė Sambijos žemę. Siekdami užmaskuoti 1315 m. Vytenio rengiamą Skirsnemunės pilies šturmą, žemaičiai surengė išpuolį prieš Ragainės ir Skalvių pilis. Ši gerai suderinta karinė operacija leido Vytenio kariuomenei net 17 dienų siaubti labiausiai į rytus išsikyšusios kryžiuočių pilies sienas.
Paveldėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, Vytenis tapo ir vyriausiuoju Lietuvos karuiomenės vadu. Jis buvo ne tik geras karvedys, bet ir narsus karys. 1311 m įvykusiame Voplaukio mūšyje jis stojo į kovą vienas prieš vieną su Vokiečių ordino riteriu Dusmeriu.
Karinis lietuvių aktyvumas, valdant Vyteniui, neleido kryžiuočiams įveikti netgi pasienio pilių. Tai didelis Lietuvos laimėjimas, ypač žinant, kad nuo 1309 m. Vokiečių ordinas siekė išplėsti savo valdas Pabaltyje.
Atremti Ordino agresiją labai padėjo Vytenio laikais įvykusi karybos reforma. XIV a. pradžioje iš pašauktinių kariuomenės jau išsiskyrė lietuvių rinktiniai būriai. Pagrindinės jų pareigos buvo karo tarnyba, o tai – riterių luomo užuomazga. Tokia reguliari kariuomenė buvo pranašesnė už pašauktinių būrius.
Atremiant Vokiečių ordino puolimus kiek padėjo ir kaimyninių rusų žemių pajungimas. Dalį šių žemių karių Vytenis panaudojo kovoje su kryžiuočiais. Rusai Lietuvos kariuomenėje dalyvavo žygyje į Prūsiją. 1311 m. Rusų lankininkų būriai talkino Vyteniui šturmuojant Skirsnemunės pilį.