X įmonės veiklos efektyvumo rodiklių analizė
4 (80%) 2 votes

X įmonės veiklos efektyvumo rodiklių analizė

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS 41.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4

1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas 6

1.3. Koeficientų trūkumai 7

2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS 9

2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 9

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai 12

3. DU PONT’O ANALIZĖ 14

4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS 16

5. “X“ ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 18

6. „X“ ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ 206.1 Pelningumo rodikliai 20

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai 22

6.3 Apyvartumo rodikliai 24

7. Du Pont’o analizė „X“ įmonėje 26

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 27

Literatūra 28

PRIEDAI 291 PRIEDAS. „X“ įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita 30

2 PRIEDAS. „X“ įmonės einamų metų balansas 31

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės vadovams rūpi, kaip dirba jų įmonė. Akivaizdu tik

viena: įmonė turi užsidirbti tiek, kad būtų padengtos visos patiriamos

sąnaudos ir dar liktų įvairiems poreikiams tenkinti. Įmonės, norinčios kiek

galima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų, privalo analizuoti

savo įmonės veiklą. Finansinė analizė teikia bene daugiausia naudingos

ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslesnius

sprendimus. Finansinei analizei atlikti būtinos visapusiškos buhalterinės

apskaitos žinios. Finansinės analizės nenumato atlikti jokie įstatymai ir

normatyviniai dokumentai. Šiuo metu daugelio įmonių vadovai nepakankamai

įvertina finansinės analizės reikšmę.

Smulkaus verslo pasaulyje, kur akcininkai yra kartu ir šių įmonių

savininkai, ir vadovai, nėra detalios įmonės veiklos analizės poreikio.

Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviroms

akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau

analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamios

informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,

renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininko

sprendimams daryti.

Dabartinė veikla paprastai yra vertinama lyginant ją su savo

ankstesniųjų metų bei su konkurentų (arba šakos vidutiniais) rezultatais.

Kadangi mažesnės bendrovės finansinių ataskaitų viešai skelbti neprivalo,

labai sunku gauti naujos informacijos apie šio tipo konkuruojančių įmonių

veiklą, be to, net ir šios skurdžios žinios būna arba pasenusios, arba

dažniausiai pateikiama informacija apie nepalyginamas (skirtingų rūšių)

bendroves.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti “X” įmonės veiklos efektyvumą

apibūdinančius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. Išaiškinti finansinių rodiklių reikšmę.

2. Nustatyti, kaip pasirenkami santykiniai rodikliai.

3. Išanalizuoti koeficientų grupavimą.

4. Nustatyti, kuo remiantis buvo sukurta Du Pont’o sistema.

5. Apibūdinti, kokios veiklos efektyvumo rodiklių grupės yra

naudojamos „X“ įmonėje.

Darbo objektas – veiklos efektyvumo rodiklių analizė „X“ įmonėje.

Metodika:

➢ Mokslinė literatūra.

➢ Statistinė medžiaga.

➢ Internetas.

1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumaiSudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviroms

akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau

analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamios

informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,

renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininko

sprendimams daryti. Smulkesnė bendrovė vis dėlto turėtų skirti dėmesį

finansinės veiklos analizės pagrindams dėl keleto priežasčių. Analizė bus

naudinga ne tik palyginant veiklos rezultataus su pasirinktais planiniais

rdikliais, bet jos duomenimis naudosis ir kiti asmenys: bankininkai,

tiekėjai bei patalpų nuomotojai, spręsdami atitinkamai paskolos suteikimmo,

žaliavų ar gaminių tiekimo bei patalpų nuomos klausimus(10, p. 50).

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi

atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami

finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių

finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais,

taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius,

nustatyti jų kitimo tendencijas.

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos

yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius

tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai

rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir

vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių

ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi

finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba
laisvai operuoti absoliučiais

dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir

t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl

reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali

būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad

suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime

įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo

situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug

akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į

išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas

su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau

galima.

Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti

vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,

vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant

pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,

tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek

skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių

privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių

rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad

jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.

Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį

rodiklį.

Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti su

absoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius:

Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kad

automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes galime

apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,

t.y. km per valandą.

Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo

efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,

o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo

efektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,

o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet tai

jau kitas klausimas.

Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?

Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus

pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmones -1% ( 2 ).

Plėtojantis rinkos santykiams, konkurencinei kovai tarp įmonių

finansinės analizės reikšmė didės dėl šių pagrindinių dalykų:

• Finansinė analizė padeda atskleisti vidaus rezervus ir priimti

racionalius ekonominius sprendimus;

• Praktiškai nėra gamybinės, komercinės, paslaugų ar kitos veiklos

srities, kur nebūtų galima ir nereikėtų naudoti tam tikrų

finansinės analizės elementų;

• Kiekvienos įmonės vadovas suinteresuotas įmonės veiklos

galimybėmis ir plėtros perspektyvomis( 5, p. 257 ).

1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų

finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių

rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo

bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi

iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia

nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios

veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų

nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės

veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti

savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius

rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,

žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš

kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią

situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą

(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau

prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkant

santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai

prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.

Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas

su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,

reikia vadovautis tokiais principais:

• Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu
laimėjimai galėtų būti patobulinti.

• Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

• Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai

yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus

dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius,

pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos

palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo

realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne

su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys

vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes

įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas

nėra jų darbo rezultatas.

• Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui

vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

• Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad

vadovas visada tai turėtų mintyje.

• Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti

minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių

rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms

ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja

skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi

skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra

nevienoda

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu

keičiasi jo problemos.

Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus)

kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų,

kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams

priimti. Pagrindiniu gamybos veiksniu tampa specializuota informacija

arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai

panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos

kiekis nuolat yra mažinamas ( 2 ).

1.3. Koeficientų trūkumai

Analizuojant finansinius santykinius rodiklius, svarbu suprasti ne tik

jų privalumus, bet ir trūkumus. Finansinių ataskaitų vartotojai skirstomi į

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1691 žodžiai iš 5634 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.