Ypatingoji teisena
5 (100%) 1 vote

Ypatingoji teisena

112131

I. Ypatingoji teisena iki naujojo CPK

Ypatingoji teisena – tai trečioji civilinių bylų nagrinėjimo teisme procesinė forma. Kas gi būdinga šia forma nagrinėjamoms byloms ir kas sudaro šios teisenos esmę.

Apie bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, pobūdį galima spręsti iš CPK 271 str. (tarybinis CPK). Iš šio straipsnio matyti, kad pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės. Spręsdavo civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises. Šio straipsnio trečioje dalyje pasakyta, kad tais atvejais, kai, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtiną ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais. Taigi matome, kad įstatymas draudžia teismui spręsti ginčus dėl konkrečios subjektyvinės teisės ypatingosios teisenos tvarka, tuo suteikdamas šiai teisenai išimtį, neginčo pobūdį.

Įstatymu siekiama apginti piliečių ir organizacijų turtines ir asmenines teises, dėl kurių dar nėra ginčo, tačiau yra realus pavojus, kad ateity jos gali būti pažeistos. Ypatingosios teisenos konkretus tikslas – pašalinti neaiškią, neapibrėžtą asmens teisę padėti ir užtikrinti kelią galimam jo teisės pažeidimui ateityje.

Kaip tik “būtinumas patvirtinti neginčijamas subjektyvines teises, kurios objektyviai egzistuoja mūsų tikrovėje, reikalauja turėti tam tikrą neginčo byloms nagrinėti procesinę formą, kurią įstatymas ir vadina ypatingąja teisena” .

Ypatingoji ir ieškininė teisena – piliečių ir socialinių organizacijų subjektyvinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo formos – daugeliu atvejų yra panašios.

Ir ypatingoje, ir ieškininėje teisenoje teisminis bylos nagrinėjimo dalykas yra tie patys, įvairaus teisminio pobūdžio materialiniai teisiniai santykiai. Tiek ieškininės teisenos tvarka spręsdamas civilines bylas, kylančias iš įvairaus pobūdžio materialinių teisinių santykių, tiek ypatingosios teisenos bylose teismas, nustatydamas įvairius juridinius faktus, nustato ir materialinius teisinius santykius. Juridiniai faktai ir materialiniai teisiniai santykiai drauge su atitinkamais veiksmais sudaro procesinio teisinio santykio turinį ir iš esmės tą patį teisminio nagrinėjimo dalyką. Materialinių teisinių santykių pobūdis sąlygoja procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjamos iš tų teisinių santykių pobūdis sąlygoja procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjamos iš tų teisinių santykių kylančios civilinės bylos.

Pagrinduose ir CPK pabrėžia civilinio proceso vieningumas, ieškininės teisenos taisyklių bendrumas visoms teisenoms. Ypatingąją teiseną sudaro tik tam tikros išimtys iš bendrųjų proceso taisyklių, t.y. tokios procesinės teisės normos, kurių buvimą sąlygoja pats neginčo bylų pobūdis. Be to, šios procesinės teisės normos nusako ypatingosios teisenos ypatumus. Tai ypatingosios teisenos aplinkybė, kad joje negali būti ginčo dėl teisės, sąlygoja ir kitą šių bylų ypatumą – jose nėra šalių su priešingais interesais. Tai vienašalė teisena.

Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, su procesinėmis išimtimis ir papildymais, kurie numatyti CPK 25-33 skirsniuose. Sprendžiant bylas ypatingosios teisenos tvarka, remiamasi iš esmės visais civilinio proceso teisės principais. Tačiau dėl šios teisenos pobūdžio rungtyniškumo principu remiamasi labai ribotai. Ypatingosios teisenos bylose, suprantama, negali būti ieškinio, ieškovo ir atsakovo, priešieškinio, negali dalyvauti tretieji asmenys, negali būti sudaromos taikos sutartys ir atliekami kiti procesiniai veiksmai, būdingi ieškininei teisenai.

Tas ypatingosios teisenos ypatumas, kad joje negali būti ginčo dėl teisės, verčia abejoti, ar tikslinga yra ši proceso forma kai kurių kategorijų byloms, kurios dabar įstatymų leidėjo įtrauktos į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą. Prie tokių bylų tiktų priskirti bylas dėl piliečio pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu, bylas dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų, taip pat bylas dėl neteisingumų civilinės metrikacijos įrašuose nustatymo. Procesine prigimtimi šios bylos yra ginčo bylos ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašo turi būti ištrauktos.

Pagrinduose nustatytos tik bendra ypatingosios teisenos bylų žinybingumo liaudies teismams taisyklė. Sąjunginis įstatymų leidėjas nedavė išsamaus sąrašo bylų, kurios turi būti nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles.

Pagal pagrindų 4str. Teismai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja šias bylas:

 Dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jei įstatymų nenumatyta kitokia jų nustatymo tvarka;

 Dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu ir dėl jo paskelbimo mirusiu;

 Dėl piliečio pripažinimo neveiksniu, dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės;

Pagal mūsų respublikos įstatymus į šį sarašą dar įtrauktos bylos:

 Dėl turto pripažinimo bešiaimininkiu;

 Dėl
neteisingumų civilinės būklės aktų knygoje nustatymo;

 Dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų;

 Dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo ir dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymo;

II. Ypatingoji teisena pagal V. Mikelėną 1995 metais

Pagrindinė teismo funkcija yra ginčų dėl teisės sprendimas ir pažeistų subjektinių teisių bei įstatymo saugomų interesų gynimas. Šią funkciją teismas įgivendina nagrinėdamas ieškininės teisenos bei ginčų, kylančių iš administracinio pobūdžio teisinių santykių, teisenos bylas. Tačiau yra atvejų, kai teismo įsikišimas reikalingas ir nesant ginčo dėl teisės, taigi nesant teisės pažeidimo bei teisės pažeidėjo. Tokio pobūdžio bylos gali būti nagrinėjamos pagal supaprastintą tvarką. Normos, reguliuojančios supaprastintą ne ginčo bylų nagrinėjimą, sudaro įpatingosios teisenos institutą (CPK 25-33 skirsniai). Esminiai ypatingosios teisenos ir kitų civilinio proceso teisenų skyrimui yra: pirma, ypatingoje teisenoje nėra šalių su priešingais interesais, tai – vienašalė teisena.; antra, ypatingoji teisena – neginčo teisena. Kartais ši teisena dar vadinama apsaugine teisena.

Neretai abejojema, kodėl teismas, o ne kitoks organas sprendžia šiuos neginčo klausimus. Nustatant atitinkamų neginčo klausimų žinybingumą teismui, daugiausia buvo remiamasi motyvu, jog teismo procesas yra labiausiai pritaikytas neakivaizdžių faktų nustatymui, todėl ir yra tikslingiausia šias bylas priskirti teismo kompetencijai. Kita vertus, faktai, kuriuos nustato ir patvirtina nagrinėdamas šias bylas teismas, yra ypač svarbūs, nes jų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta atitinkami teisiniai santykiai. Teismo sprendimas savo prigimtimi ir esme yra žymiai patikimesnis teismo patvirtintus faktus įtvirtinantis dokumentas nei kitų organų atitinkami aktai. Taigi ypatingosios teisenos pagalba geriau apsaugomi privatūs asmenų interesai. Be to, nagrinėdamas šias bylas, teismas saugo ir viešąjį interesą. Ypatingosios teisenos bylose taikoma dauguma civilinio proceso ieškininės teisenos normų: CPK 1str. 2d. numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas CPK bei kitų LR įstatymų. Taigi ypatingoje teisenoje turi būti laikomi civilinio proceso ieškininės teisenos principų, taip pat bendrųjų taiskyklių, taikomų įrodinėjimui ir įrodymams šiose bylose.

Kiekviena ypatingosios teisenos bylų kategorija yra labai savita, todėl neįmanoma sukurti ypatingosios teisenos taisyklių, bendrų visoms teisenos byloms. Dėl šios priežasties kiekvienai ypatingosios teisenos bylų kategorijai yra skirtas atskiras CPK skirsnis.

Dauguma ypatingosios teisenos bylų iškeliamos paduodant pareiškimą, o kai kurios – paduodant skundą. Nors ši teisena yra vienašalė, tačiau be pareiškėjo procese dar dalyvauja ir kiti asmenys, vadinami suinteresuotais asmenimis. Jie nėra pareiškėjo oponentaiar pareiškėjai. Suinteresuotų asmenų dalyvavimo šiose bylose pagrindinis tikslas – padėti teismui tinkamai išsiaiškinti visas turiončias reikšmės bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą. Be to, suinteresuotų asmenų dalyvavimas įgalina apsaugoti ir jų pačių interesus. Kai kuriais atvejais šie asmenys dalyvauja procese vykdydami savo tarnybines funkcijas.

Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylą, tretieji asmenys, kurie į bylą nebuvo įtraukti, taip pat suinteresuoti asmenys gali pradėti ginčyti pareiškėjo teises. Tokiu atveju ypatingosios teisenos bylose kyla ginčas dėl dėl teisės. Ypatingoji teisena, kaip jau minėta, nėra pritaikyta ginčų dėl teisės nagrinėjimui, todėl teismas, kilus ginčui dėl teisės, turi palikti pareiškimą nenagrinėtu, o suinteresuotiems asmenims paaiškinti, kad jie gali pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 271str. 3d.).

Jeigu ypatingosios teisenos byloje priimtu teismo sprendimu paliečiamos kitų, neįtrauktų į tos bylos nagrinėjimą asmenų teisės, tie asmenys gali ginti savo teises pareikšdami ieškinį bendrais paghrindais.

Teismo sprendimą ypatingosios teisenos bylose paprastai vykdo ne teismo anstoliai, o kitos įstaigos ar pareigūnai – civilinės metrikacijos įstaigos, notarai, globos ir rūpybos organai. Vykdomieji raštai šiose bylose neišduodami, išskyrus bylas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

III. Ypatingoji teisena naujajame CPK

Kaip ir daugelio kitų Europos valstybių, Lietuvos civiliniame procese dviejų savarankiškų teisenų – ieškininės ir ypatingosios – egzistavimą nulėmė romėnų civilinės teisės recepcija. Bandant pagrįsti dviejų teisenų skirtumus, civilinio proceso teisės teorijoje egzistuoja kelios teorijos – tikslų, dalyko, pozityvizmo. Tikslų teorija grindžiama keliamais skirtingais teisenų tikslais: ieškininės teisenos tikslas – pašalinti subjektinės materialinės teisės pažeidimą, o ypatingosios – užtikrinti tinkamą tam tikrų materialinės teisės normų įforminimą, siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo. Dalyko teorija, kuria yra paremtas šiuo metu galiojantis Civilinio proceso kodeksas, ieškininę teiseną nuo ypatingosios atriboja pagal ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijų.
Pozityvizmo teorijoje nėra keliamas uždavinys apibūdinti ypatingosios teisenos esmę, kadangi, nustatant bylos nagrinėjimo tvarką, vienintelis kriterijus yra tikslingumas. Atsižvelgiant į viešąjį interesą ir civilinio kodekso tikslus (proceso operatyvumą ir paprastumą), bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai.

Naujajame CPK iš esmės naujai reglamentuojamas procesas ypatingosios teisenos bylose:

 Atsisakyta ginčo dėl teisės buvimo kaip pagrindinio kriterijaus, atribojant ieškininės teisenos bylas nuo ypatingosios teisenos bylų;

 Prioritetas priskiriant bylas, nagrinėtinas ypatingąja teisena, suteikiamas tikslingumo kriterijui, bylų pobūdžiui (viešojo intereso bylose buvimui);

 Įtvirtintas inkvizitorinis proceso modelis ypatingojoje teisenoje su jam būdingais oficialimo, imperatyvumo, riboto žodiškumo bei viešumo principais;

 Įtvirtintas aktyvaus teisėjo procese statusas;

Austriškos ir vokiškosios ypatingosios teisenos koncepcijos pagrindu nustatytas ypatingosios teisenos reglamentavimas naujajame CPK turėtų užtikrinti operatyvų ir koncentruotą procesą bei sudaryti prielaidas veiksmingiau įgivendinti ypatingajai teisenai keliamus uždavinius.

Civilinio proceso kodekso V dalyje yra pateiktas ypatingosios teisenos bylų sąrašas – dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo; įvaikinimo; šaukiamosios teisenos bylų, papildytas naujų bylų kategorijomis, numatytomis naujajame Civiliniame kodekse, t. y. Bylos dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu; dėl globos ir rūpybos; bylos, kylančios iš daiktinių teisių (bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu); hipotekos teisinių santykių; teismo leidimo išdavimo bei bylos dėl šeimos santykių.

Be abejo, ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijus, kaip vienas iš ypatingosios teisenos bruožų, nėra paneigiamas naujajame Civilinio proceso kodekse, nes didžioji dauguma bylų vis dėl to yra ne ginčo pobūdžio, tačiau lemiamą reikšmę, atribojant ieškinine teisena nagrinėtinas bylas nuo ypatingosios teisenos bylų, turės:

1. pačių bylų pobūdis. Faktai, kuriuos nustato ir patvirtina teismas, nagrinėdamas šias bylas, yra ypač svarbūs, nes jie lemia teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

2. tikslingumas – geresnė asmenų privačių interesų apsauga (globos ir rūpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai veiksniems pilnamečiams asmenims, asmens pripažinimas mirusiu.

Kitus ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pasikeitimus lėmė naujos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatos, pavyzdžiui, asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tvarka. Apsispręsta dėl bylų dėl hipotekos (kilnojamo turto įkeitimo) teisinių santykių priskyrimo ypatingąjai teisenai, todėl, įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui, neteko galios Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymai.

Naujajame Civilinio proceso kodekse ypatingojoje teisenoje įtvirtintas oficialumo principas. Šio principo veikimas pasireiškia tuo, kad procesas ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareiškimą, tiek ir teismo iniciatyva. Galiojančio Civilinio proceso kodekso 271 str. 1 dalies norma nustato ypatingosios teisenos normų išimtinumo pobūdį, o tai reiškia jog byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškininės teisenos taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato ypatingosios teisenos normos. Ir tik išimtinais atvejais teisėjas yra ypareigojams surinkti atitinkamus įrodymus, jei jų nepateikia bylos dalyviai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2102 žodžiai iš 4052 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.