Ypatingoji teisena
5 (100%) 1 vote

Ypatingoji teisena

1121

I. Ypatingoji teisena iki naujojo CPK

Ypatingoji teisena – tai trečioji civilinių bylų nagrinėjimo teisme procesinė forma. Kas gi būdinga šia forma nagrinėjamoms byloms ir kas sudaro šios teisenos esmę.

Apie bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, pobūdį galima spręsti iš CPK 271 str. (tarybinis CPK). Iš šio straipsnio matyti, kad pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės. Spręsdavo civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises. Šio straipsnio trečioje dalyje pasakyta, kad tais atvejais, kai, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtiną ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais. Taigi matome, kad įstatymas draudžia teismui spręsti ginčus dėl konkrečios subjektyvinės teisės ypatingosios teisenos tvarka, tuo suteikdamas šiai teisenai išimtį, neginčo pobūdį.

Įstatymu siekiama apginti piliečių ir organizacijų turtines ir asmenines teises, dėl kurių dar nėra ginčo, tačiau yra realus pavojus, kad ateity jos gali būti pažeistos. Ypatingosios teisenos konkretus tikslas – pašalinti neaiškią, neapibrėžtą asmens teisę padėti ir užtikrinti kelią galimam jo teisės pažeidimui ateityje.

Kaip tik “būtinumas patvirtinti neginčijamas subjektyvines teises, kurios objektyviai egzistuoja mūsų tikrovėje, reikalauja turėti tam tikrą neginčo byloms nagrinėti procesinę formą, kurią įstatymas ir vadina ypatingąja teisena” .

Ypatingoji ir ieškininė teisena – piliečių ir socialinių organizacijų subjektyvinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo formos – daugeliu atvejų yra panašios.

Ir ypatingoje, ir ieškininėje teisenoje teisminis bylos nagrinėjimo dalykas yra tie patys, įvairaus teisminio pobūdžio materialiniai teisiniai santykiai. Tiek ieškininės teisenos tvarka spręsdamas civilines bylas, kylančias iš įvairaus pobūdžio materialinių teisinių santykių, tiek ypatingosios teisenos bylose teismas, nustatydamas įvairius juridinius faktus, nustato ir materialinius teisinius santykius. Juridiniai faktai ir materialiniai teisiniai santykiai drauge su atitinkamais veiksmais sudaro procesinio teisinio santykio turinį ir iš esmės tą patį teisminio nagrinėjimo dalyką. Materialinių teisinių santykių pobūdis sąlygoja procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjamos iš tų teisinių santykių pobūdis sąlygoja procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjamos iš tų teisinių santykių kylančios civilinės bylos.

Pagrinduose ir CPK pabrėžia civilinio proceso vieningumas, ieškininės teisenos taisyklių bendrumas visoms teisenoms. Ypatingąją teiseną sudaro tik tam tikros išimtys iš bendrųjų proceso taisyklių, t.y. tokios procesinės teisės normos, kurių buvimą sąlygoja pats neginčo bylų pobūdis. Be to, šios procesinės teisės normos nusako ypatingosios teisenos ypatumus. Tai ypatingosios teisenos aplinkybė, kad joje negali būti ginčo dėl teisės, sąlygoja ir kitą šių bylų ypatumą – jose nėra šalių su priešingais interesais. Tai vienašalė teisena.

Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, su procesinėmis išimtimis ir papildymais, kurie numatyti CPK 25-33 skirsniuose. Sprendžiant bylas ypatingosios teisenos tvarka, remiamasi iš esmės visais civilinio proceso teisės principais. Tačiau dėl šios teisenos pobūdžio rungtyniškumo principu remiamasi labai ribotai. Ypatingosios teisenos bylose, suprantama, negali būti ieškinio, ieškovo ir atsakovo, priešieškinio, negali dalyvauti tretieji asmenys, negali būti sudaromos taikos sutartys ir atliekami kiti procesiniai veiksmai, būdingi ieškininei teisenai.

Tas ypatingosios teisenos ypatumas, kad joje negali būti ginčo dėl teisės, verčia abejoti, ar tikslinga yra ši proceso forma kai kurių kategorijų byloms, kurios dabar įstatymų leidėjo įtrauktos į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą. Prie tokių bylų tiktų priskirti bylas dėl piliečio pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu, bylas dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų, taip pat bylas dėl neteisingumų civilinės metrikacijos įrašuose nustatymo. Procesine prigimtimi šios bylos yra ginčo bylos ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašo turi būti ištrauktos.

Pagrinduose nustatytos tik bendra ypatingosios teisenos bylų žinybingumo liaudies teismams taisyklė. Sąjunginis įstatymų leidėjas nedavė išsamaus sąrašo bylų, kurios turi būti nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles.

Pagal pagrindų 4str. Teismai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja šias bylas:

 Dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jei įstatymų nenumatyta kitokia jų nustatymo tvarka;

 Dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu ir dėl jo paskelbimo mirusiu;

 Dėl piliečio pripažinimo neveiksniu, dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės;

Pagal mūsų respublikos įstatymus į šį sarašą dar įtrauktos bylos:

 Dėl turto pripažinimo bešiaimininkiu;

 Dėl
neteisingumų civilinės būklės aktų knygoje nustatymo;

 Dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų;

 Dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo ir dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymo;

II. Ypatingoji teisena pagal V. Mikelėną 1995 metais

Pagrindinė teismo funkcija yra ginčų dėl teisės sprendimas ir pažeistų subjektinių teisių bei įstatymo saugomų interesų gynimas. Šią funkciją teismas įgivendina nagrinėdamas ieškininės teisenos bei ginčų, kylančių iš administracinio pobūdžio teisinių santykių, teisenos bylas. Tačiau yra atvejų, kai teismo įsikišimas reikalingas ir nesant ginčo dėl teisės, taigi nesant teisės pažeidimo bei teisės pažeidėjo. Tokio pobūdžio bylos gali būti nagrinėjamos pagal supaprastintą tvarką. Normos, reguliuojančios supaprastintą ne ginčo bylų nagrinėjimą, sudaro įpatingosios teisenos institutą (CPK 25-33 skirsniai). Esminiai ypatingosios teisenos ir kitų civilinio proceso teisenų skyrimui yra: pirma, ypatingoje teisenoje nėra šalių su priešingais interesais, tai – vienašalė teisena.; antra, ypatingoji teisena – neginčo teisena. Kartais ši teisena dar vadinama apsaugine teisena.

Neretai abejojema, kodėl teismas, o ne kitoks organas sprendžia šiuos neginčo klausimus. Nustatant atitinkamų neginčo klausimų žinybingumą teismui, daugiausia buvo remiamasi motyvu, jog teismo procesas yra labiausiai pritaikytas neakivaizdžių faktų nustatymui, todėl ir yra tikslingiausia šias bylas priskirti teismo kompetencijai. Kita vertus, faktai, kuriuos nustato ir patvirtina nagrinėdamas šias bylas teismas, yra ypač svarbūs, nes jų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta atitinkami teisiniai santykiai. Teismo sprendimas savo prigimtimi ir esme yra žymiai patikimesnis teismo patvirtintus faktus įtvirtinantis dokumentas nei kitų organų atitinkami aktai. Taigi ypatingosios teisenos pagalba geriau apsaugomi privatūs asmenų interesai. Be to, nagrinėdamas šias bylas, teismas saugo ir viešąjį interesą. Ypatingosios teisenos bylose taikoma dauguma civilinio proceso ieškininės teisenos normų: CPK 1str. 2d. numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas CPK bei kitų LR įstatymų. Taigi ypatingoje teisenoje turi būti laikomi civilinio proceso ieškininės teisenos principų, taip pat bendrųjų taiskyklių, taikomų įrodinėjimui ir įrodymams šiose bylose.

Kiekviena ypatingosios teisenos bylų kategorija yra labai savita, todėl neįmanoma sukurti ypatingosios teisenos taisyklių, bendrų visoms teisenos byloms. Dėl šios priežasties kiekvienai ypatingosios teisenos bylų kategorijai yra skirtas atskiras CPK skirsnis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1231 žodžiai iš 4052 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.