Zinaisklaidos reglamentavimas
5 (100%) 1 vote

Zinaisklaidos reglamentavimas

PLANAS

ĮVADAS

I. ŽINIASKLAIDOS (VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ) SAMPRATA

II. ŽINIASKLAIDOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

2.1. Informacijos laisvė Visuomenės informavimo įstatyme;

2.2. Žiniasklaidos, valstybės ir visuomenės santykis žmogaus teisių srityje.

III. ŽINIASKLAIDOS TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

IŠVADOS

NAUDOTA LITERATŪRA

ĮVADAS

Mano pasirinkta rašto darbo tema – Žiniasklaidos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje. Šią tema yra aktuali kiekvienam visuomenės nariui, kadangi bet kuris asmuo susiduria su visuomenės informavimo priemonių platinama informacija, kuri ne visada atitinka tikrovę.

Kadangi Lietuva jau yra demokratinė valstybė, todėl laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys.

Šiame rašto darbe aptriama žinaisklaidos samprata, jos reikšmė visuomenės ir politikos atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į televiziją, kaip į vieną iš pagrindinių visuomenės informavino priemonių, labiausiai paplitusios tarp visuomenės.

Antroji rašto darbo dalis yra skirta žiniasklaidos teisiniam reglamentavimui. Čia aptariami įvairūs tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai teisės aktai, bet labiausiai buvo atkreiptinas dėmesys į pagrindinį žiniasklaidos veiklą reglamentuojantį teisės aktą – Visuomenės informavimo įstatymą. Čia analizuojamas informacijos laisvės suvokimas, pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Aptariamas žiniasklaidos, visuomenės ir valstybės santykis žmogaus teisių srityje – asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, jo garbės ir orumo apsaugą.

Trečioje darbo dalyje aptariama žiniasklaidos atsakomybė, pažeidžiant Konstituciją ar kitus žiniasklaidą reglamentuojančius teisės aktus. Čia atkreiptinas dėmesys į civilinę žiniasklaidos atsakomybę.

Rašant šį rašto darbą naudojausi įviariais teisės aktais: LR Konstitucija, įstatymais ir kitais poįstatyminiais teisės aktais. Buvo naudojamasi Lietuvių autorių knygomis ir periodikos leidiniais, taip pat kai kurių užsienio autorių kūriniais.

ŽINIASKLAIDOS (VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ) SAMPRATA

Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai .

Dabar visuomenės informavimo priemonės (VIP) yra neatsiejama demokratijos mechanizmo funkcionavimo dalis. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur žinios ir informacija įgyja realią valdžią, spauda, radijas ir televizija, pagrindinės žinių ir informacijos skleidėjos, iš ketvirtosios vietos valdžios hierarchijoje vis labiau pretenduoja į pirmąją.

Visi šie procesai ypač matyti politiniame visuomenės gyvenime, kai viena ar kita jėga stengiasi dominuoti VIP, tikėdamasi visuomenės pritarimo priimant sprendimus ar formuojant nuomonę. Todėl galima teigti, kad visuomenės informavimo priemonės ne tik yra svarbus masinis informacijos perdavimo kanalas, bet ir atlieka politikos kūrėjos vaidmenį.

Didžioji mūsų žinių apie tikrovę dalis susijusi su visuomenės informavimo priemonių pranešimais. Įvykiai ar reiškiniai, darantys įtakos visuomenės gyvenimui (atskiriems visuomenės sluoksniams, grupėms, jų bendravimui) laikytini žurnalistinės veikos objektu. Pranešimai apie įvykius ar asmenybes tik tada tampa visuotinu įvykiu, kai jie yra pranešami per VIP. Vadinasi, galime teigti, kad gaunama per VIP informacija ne tik veikia, bet ir formuoja mūsų visuomenę. Viena svarbiausių VIP funkcijų – informuoti, t. y. surinkti, apdoroti ir išplatinti visuomenę dominančią, jos interesus atitinkančią informaciją apie žymius valstybės veikėjus, valdžios institucijas ir kt. Tačiau visuomenės informavimo priemonių suteikta informacija nėra fotografiškas tikrovės faktų atvaizdavimas. Informacijos pateikimas susijęs su jos vertinimu, komentavimu, apibendrinimu. Būtent VIP pateiktos informacijos pagrindu žmogus susidaro savo nuomonę apie Seimo, Vyriausybės, įvairių institucijų veiklą, ekonominę situaciją, kultūrinį šalies gyvenimą. Formuojant visuomenės nuomonę, labai svarbus vaidmuo tenka pranešamai informacijai apie sritis, kurios nėra mūsų kasdienybės akiratyje (apie užsienio politiką, lyderius ir kt.). Šis informacijos šaltinis dažnai būna vienintelis priimant sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų. Labai svarbu, kad VIP pateikiama informacija būtų objektyvi. Šiuos tikslus įgyvendinti padeda kitos VIP funkcijos: a) šviečiamoji, kai skaitytojui, žiūrovui ar klausytojui pateikiamos žinios, padedančios sutapatinti, atsirinkti, įvertinti per VIP ir kitus šaltinius gaunamą informaciją, kuri neretai būna prieštaringa ir reikalauja iš žmogaus daugiau pastangų, ieškant optimalaus sprendimo; b) socialinė, padedanti individui adaptuotis socialinėje tikrovėje. Šios funkcijos ir leidžia visuomenės informavimo priemonėms atlikti dar vieną svarbią funkciją – kontroliuoti ir kritikuoti. Nors šią funkciją atlieka ir kitos institucijos, tačiau VIP kritika turi specifinių, savitų bruožų. Tai pirmiausia masiškumo aspektas ir objekto įvairiapusiškumas.
Pavyzdžiui, opozicijos kritika yra nukreipta prieš Vyriausybę ir jai artimus sluoksnius, o VIP kritikos ribos – nuo Prezidento iki eilinio visuomenės nario. VIP kontrolės funkcijos pagrindas – visuomenės nuomonės autoritetas. Ir nors visuomenės informavimo priemonės, skirtingai nuo valstybinių ar ūkinių kontrolės organų, negali taikyti bausmių pažeidėjams, neretai jų pateikta kritinė medžiaga turi didesnį poveikį. Tai dažniausiai susiję ne tik su operatyviu, išsamiu juridiniu kaltės pagrindimu, bet ir su moraliniu asmens ar įvykio įvertinimu. Dėl informacijos poveikio skaitytojams, žiūrovams ar klausytojams VIP įgauna didelės moralinės jėgos. Remiantis Lietuvos dienraščių parengtomis ir išspausdintomis publikacijomis iškelta ne viena baudžiamoji byla ar priimti svarbūs nutarimai. Tiriančioji žurnalistika atskleidė ir padėjo išaiškinti ne vieną nusikaltusį asmenį.

Labai svarbus VIP vaidmuo vienijant skirtingų interesų žmones, integruojant skirtingų sluoksnių narius, suteikiant jiems vienodas galimybes pasisakyti, susirasti bendraminčių. Šias funkcijas atlieka ir kitos institucijos, tačiau dažniausiai sėkminga jų veikla neatsiejama nuo visuomenės informavimo priemonių. Neretai tokios organizacijos (partijos) veiklos pagrindas siekiant masiškumo, savo tikslų įtvirtinimo visuomenėje yra bendradarbiavimas su VIP.

Visos anksčiau aptartos funkcijos vienaip ar kitaip susijusios su dar viena labai svarbia visuomenės informavimo priemonių funkcija – vienijančia (mobilizuojančia), skatinančia veikti. Kitaip tariant, VIP skatina žmones veikti, priimti sprendimus arba atvirkščiai – daro įtaką sąmoningam žmogaus neveiklumui. Visa tai įrodo spaudos, radijo ir televizijos poveikį žmogaus mąstymui, vertinimo kriterijams ir elgesio motyvacijai.

Visuomenės informavimo priemonės yra vienas svarbiausių informacijos apie politiką šaltinių. Tačiau daugelio valstybių politinėse sistemose visuomenės informavimo priemonių (toliau — VIP) vaidmuo neapsiriboja informacijos apie politikos bei kitokius įvykius skleidimu. Visuomenės nuomonės formavimas, žinoma, išlieka viena pagrindinių VIP funkcijų, tačiau, be informacijos srauto „iš viršaus į apačią“, VIP laikomos vienu pagrindinių kanalų, kuriais politinę sistemą pasiekia jos aplinkoje (visuomenėje) kylantys reikalavimai bei parama ar kitos emocinės nuostatos.

Šių dienų politiniame gyvenime visuomenės informavimo priemonės padeda gauti daugelio žmonių pritarimą vienu ar kitu aktualiu visuomenei klausimu. Nes be kasdien pateikiamos informacijos net ir išsimokslinęs žmogus negalės teisingai orientuotis politiniuose procesuose, įžvelgti jų prieštaravimus ir ypač priimti teisingus sprendimus. Pasitelkęs savo patirtį ir gaunamą informaciją žmogus galės susidaryti savo nuomonę. Todėl labai svarbus klausimas yra informacijos priemonių priklausomybė. Visuomenė turi būti suinteresuota turėti laisvos komunikacijos sistemą, nes tik nepriklausomos VIP įprasmina žodžio laisvę, be kurios sunku būtų realizuoti ir kitas žmogaus teises. Informacijos monopolizavimas, kai tam tikrais tikslais ribojama pateikiama informacija suvaržo ne tik asmens laisvę, bet ir teisę rinktis. Neretai dėl šių problemų spauda, pagal savo prigimtį turinti reikšti visuomenės interesus, tampa įrankiu politiniam spaudimui daryti, priemone, pažeidžiančia žmogaus orumą ir garbę. Šią opią dabarties kasdienybės problemą patvirtina ir šimtais skaičiuojamos bylos, susijusios su žmogaus garbės ir orumo pažeidimais spaudoje ir elektroninėse informavimo priemonėse.

Aktyvus visuomenės informavimo priemonių vaidmuo politiniame gyvenime susijęs su spaudos, radijo ir televizijos poveikiu visuomenėje vykstantiems informacijos procesams. Vienas iš svarbiausių šios veiklos dalykų – visuomenei pateikiamos informacijos gavimas, jos atranka ir pateikimas. VIP temų tvarkaraštis neretai tampa politinių institucijų ar veikėjų tvarkaraščiu. Ypač tai matyti rinkiminių kampanijų metu. Kitaip tariant, informacija lemia vieno ar kito politinio klausimo sprendimą. Informacijos srautas dabar yra toks didelis, kad joks individas ar net grupė nepajėgi jo apdoroti. Todėl informacijos atrinkimas ir jos pateikimas masinei auditorijai ir yra vienas svarbiausių visuomenės informavimo priemonių uždavinių. Visuomenės narių informatyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokių tikslų turi informacijos pateikėjas, kaip plačiai jis pateikia informaciją, kokie atrankos kriterijai ir medžiagos pateikimo formos.

Visuomenės informavimo priemonės dažniausiai naudojasi dviem informacijos pateikimo būdais – nuosekliuoju ir fragmentiniu. Pirmuoju dažniau naudojasi spauda, antruoju – televizija ir radijas. Fragmentinis būdas – kai VIP iš atskirų informacijos gabaliukų formuoja žiūrovų ar klausytojų požiūrį į aktualiją. Tokiu būdu yra galimybė manipuliuoti auditorija atskleidžiant norimas įvykio puses ir nutylint nereikalingas (informacijos pateikėjo požiūriu). Toks fragmentinis informacijos pateikimas gali sukelti žiūrovo sumaištį ir nenorą domėtis politika arba atvirkščiai, visišką pasitikėjimą tuo, ką kalba per televiziją ar radiją politikos apžvalgininkas. Daugelis teoretikų teigia, kad fragmentinis informacijos pateikimas yra televizijos specifika. Kas vakarą rodomi iškilmingi vizitai,
svečių sutikimai, spaudos konferencijos dažniausiai sukuria paviršutinį politinio reiškinio vaizdą, neįvardija tikrųjų reiškinio mechanizmo funkcionavimo priežasčių. Tačiau fragmentinio informacijos pateikimo apraiškų yra ir spaudoje.

Kaip minėjau, VIP ne tik informacijos apie politiką šaltinis, bet ir informacijos apie kitus įvykius šaltinis. Todėl VIP skleidžiamos informacijos pagrindu formuojasi ir masinė kultūra. Visuomenės informavimo priemonės ir masinė kultūra yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Būtent visuomenės informavimo priemonių atsiradimas bei paplitimas sudarė sąlygas masinės kultūros, kuri ignoruoja regioninius, religinius ir klasinių subkultūrų ypatumus, atsiradimui. Ypač svarbų vaidmenį platinant masinę kultūrą vaidina televizija. Televizija ¬ tai pagrindinė laisvalaikio forma daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos. Nei viena kita visuomenės informavimo priemonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Televizija kartais net vadinama visuotiniu ritualu. Ji padeda sklisti kultūrai, žinioms, informacijai. Kaip ir kitos visuomenės informavimo priemonės, televizija ¬ tai ir įvairios propagandos, socialinės kontrolės bei reguliavimo instrumentas. Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Svarbu pažymėti, kad visuomenės informavimo priemonės, pateikdamos tam tikrus elgesio modelius, iššaukia visuotinį konformizmą, nes dauguma žmonių pradeda aklai vadovautis visuomenės informavimo priemonių siūlomais elgesio modeliais bei normomis.

Kai kurių mokslininkų nuomone, visuomenės informavimo priemonės įsiskverbė ne tik į mūsų išorinės realybės supratimą, bet ir į mūsų savęs pažinimo sritį: visuomenės informavimo priemonės pateikia mums kriterijus, kuriais remiantis mes vertiname save, formuoja mūsų tikslus bei būdus juos pasiekti.

Tačiau televizija – visų pirma masinės kultūros platintoja ir propaguotoja, taigi ir dauguma jos pateikiamų žiūrovams gyvenimo būdo modelių bei elgesio normų yra masinės kultūros produktai.

Televizija, kaip informacijos šaltinis, užima lyderio pozicijas tarp VIP. Prioritetas televizijai kaip informacijos šaltiniui dažniausiai motyvuojamas tuo, kad televizija tai vizualinė priemonė. Vaizdo pateikimas iššaukia taip vadinamą dalyvavimo efektą TV – žiurovai pasijunta taip, lyg patys dalyvautų įvykiuose, kurie yra stebimi televizijos kanale. Elektroninės informavimo priemonės politikos požiūriu dažnai laikomos įtakingesnėmis, kadangi sutelkia didesnę auditoriją. Nesileidžiant į platesnius svarstymus apie įtakos mastą, reikia pripažinti, jog radijas ir televizija buvo, ir iš dalies tebėra, kontroliuojami žymiai labiau negu spauda — jau vien dėl to, kad įkurti TV tinklą yra labai brangu, be to, dažnių skaičius yra ribotas. Todėl televizijai keliami žymiai didesni reprezentatyvumo reikalavimai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1885 žodžiai iš 5988 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.