Ziniasklaida-vaiku socialiniai itakai
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaida-vaiku socialiniai itakai

112131

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………3

1. Žiniasklaidos įtaka vaikui ………………………………………………………..4

2. Teisinės nuostatos, saugančios vaikus nuo neigiamo žiniasklaidos poveikio ……6

2.1 Pirmoji prielaida- teisinis reglamentavimas…………………………………..6

2.2 Antroji prielaida-teisinis reguliavimas………………………………………..8

Išvados…………………………………………………………………………..…..12

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..13

ĮVADAS

Vaiką, būsimą mūsų demokratinės šalies pilietį, nuo pirmųjų žingsnių su motinos meile turi lydėti pasaulio pažinimo džiaugsmas šeimoje, mokykloje, bendraamžių aplinkoje, turi lydėti gera, patikima socialinė ir psichologinė atmosfera, gimtoji kalba ir kitos kalbos, etninių, kultūrinių tradicijų puoselėjimas, o kur dar pašėlęs laiko ritmas, technologiniai stebuklai, iškelią žmogaus protą iki pasakiškų aukštumų… Ir visa tai vienaip ar kitaip atspindima ne tik literatūros, kultūros, bet ir visuomenės informavimo priemonių, žiniasklaidos. Visa tai žadina mumyse optimizmą ir tikėjimą augančia karta bei visuomenės, tautos, valstybės ateitimi.

Tačiau vaikas akis į akį susiduria su nesantaika šeimoje, tėvų skyrybomis, savižudybėmis, didėjančių nusikaltimų mastais, aukų dramatizmu, pats tampa auka, susiduria su nelaimėmis ir katastrofomis, galiausia su šiurpia kriminogenine realybe – šių, dažnai baisių reiškinių atspindžiai visuomenės informavimo priemonėse, žiniasklaidoje gali turėti didžiulį neigiamą poveikį vaikams, nepilnamečiams. Deja, vaikus moko, ugdo ne tik aukštieji idealai ir ideali tikrovė, juos veikia, o dažnai ir lemiamą įtaką vaiko brandai daro pastarieji reiškiniai, jų akcentavimas, platinimas.

Žiniasklaidos priemonės šiuo metu yra viena iš pagrindinių suaugusiųjų ir vaikų užimtumo formų. Šiandien daugelis vertybių, normų, nuostatų, elgesio pavyzdžių bei kitų socializacijos veiksnių yra perduodami ne tiesiogiai, bet per žiniasklaidos priemones (televiziją, laikraščius, žurnalus, radiją, garso ir vaizdo įrašus, internetą ir pan.), todėl neabejotina, kad tėvų bei švietimo įstaigų vaidmuo keičiasi, jų galimybės iš esmės daryti įtaką vaiko socializacijos procesui silpnėja, o žiniasklaida tampa vis didesne jėga ne tik formuojant visuomeninę nuomonę, bet ir auklėjant žmogų, tačiau kartu ji yra vienas iš socializacijos rizikos veiksnių.

ŽINIASKLAIDOS ĮTAKA VAIKUI

Rūpindamiesi žmogaus teisėmis ir jų apsauga, atsižvelgdami į nacionalinių ir tarptautinių vaiko teisių apsaugos srities teisės aktų nuostatas, o taip pat į moralines paprotines visuomenės gyvenimo normas, ypatingą dėmesį turime skirti vienai labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir jų laikymosi užtikrinimui. Tokį išskirtinį požiūrį lemia vaiko amžiaus ypatumai, negebėjimas savarankiškai save apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai.

Vaikystė – metas, kai formuojasi žmogus, ne tik fiziškai. Šiuo laikotarpiu padedami pagrindai jo asmeninėms savybėms, susiformuoja charakterio bruožai, vertybių skalė. Kiekvienas žinome, kaip jautriai vaikai reaguoja į šiuo metu patiriamas nesėkmes, juos supančių aplinkinių žmonių nuotaikas ir santykius, socialinės aplinkos įtaką. Vaikai yra silpniausi ir labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai. Todėl suprasdami, kad tai, ką vaikas gaus iš suaugusiųjų pasaulio, tą jam ir grąžins, privalome visur ir visada, imdamiesi bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia įvertinti ir atsižvelgti į vaiko interesus. Vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami, jiems reikia specifinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo – iki pat pilnametystės, kol jis pats savarankiškai galės ginti savo teises, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Siekdami užtikrinti tinkamą vaiko asmenybės raidą, privalome jam garantuoti kokybiškas socializacijos sąlygas.

Vaiko socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas, kuomet vaikas, išmokdamas visuomenėje priimtinų elgesio normų, dėsnių, vertybių sistemos ir gyvenimo būdo, tampa atitinkamos visuomenės nariu. Žinoma, jog didžiausią įtaką vaiko socializacijos procesui be šeimos, mokyklos, darbo, religijos, daro visuomenės informavimo priemonės, t.y. žiniasklaida. Nesunkiai kiekvienas iš mūsų galime pastebėti, kad žiniasklaida gana aktyviai ir nesunkiai perima vaidmenis, kurie anksčiau priklausė išimtinai šeimoms ir mokykloms – ji dažnai nulemia vaiko, jaunuolio vertybes, tikslus, pasirinkimus ir elgesio tipus. Ji tam tikra prasme jau ne tik informuoja, bet ir moko, netgi dalinai formuoja visuomenę, nes žmonėms ne tik pristato, kas įvyko, tačiau ir nurodo, kaip suprasti tai, kas įvyko. Kitą vertus, reikia pastebėti ir tai, kad be tradicinių priemonių (spaudos, radijo, televizijos) naujų informacinių technologijų
formomis žiniasklaida labai sparčiai ir agresyviai braunasi į žmonių gyvenimą ne tik darbo aplinkoje, bet ir kasdienėje šeimos buityje.

Mūsų visuomenėje žinios ir informacija įgyja realią valdžią ne tik politiniams procesams, bet ir atskirų žmonių vertybių skalėms formuoti. Spauda, radijas ir televizija įprastame ir elektroniniame formate, pasiekdama itin plačią ir įvairialypę auditoriją, iš taip vadinamos ketvirtosios vietos valdžios hierarchijoje vis labiau pretenduoja į pirmąją.

Taigi galima drąsiai teigti, kad žiniasklaidos įtaka visuomenei, tarp jų ir vaikams, yra neabejotina, ji tokia išliks, net kas dieną stiprės. Dėl didžiulės, kartais lengvabūdiškai ignoruojamos žiniasklaidos įtakos kiekvienam turime dėti visas pastangas ir siekti, kad visuomenė viešosios informacijos srityje nebūtų bejėgiška vartotoja, o aktyvi savo vaikų gynėja nuo galimo ar pasitaikančio dvasinio, dorovinio žalojimo.

Galima išskirti dvejopą vaiko ir žiniasklaidos santykį, analizuojant vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus: pirmuoju atveju omenyje turimos situacijos, kai vaikas yra viešosios informacijos vartotojas, antruoju – viešosios informacijos objektas, kai apie jį skelbiama kaip apie tam tikrų elgesio taisyklių pažeidėją ar tokio pažeidimo auką.

TEISINĖS NUOSTATOS, SAUGANČIOS VAIKUS NUO NEIGIAMO ŽINIASKLAIDOS POVEIKIO

Vaiko teisių apsaugai žiniasklaidoje realizuoti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinėje sistemoje jau egzistuoja teorinės ir praktinės prielaidos.

Pirmoji prielaida – teisinis reglamentavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis nustato žmogaus teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui,

privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis numato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.

Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistus savo veikloje vadovautis Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, pagarbos žmogui principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų ir pan. Įstatymas numato, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie būtini apsaugoti nuo konfidencialios informacijos atskleidimo, apsaugoti žmonių privatų gyvenimą, teises ir kt. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač susijusios su

pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu. Minėto įstatymo 3 dalis nurodo, kad draudžiamos

programos ar laidos, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač pornografijos ir (ar) savitikslis smurto vaizdavimas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas vaikas turi būti apsaugotas nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. 17 straipsnyje valstybės dalyvės pripažino visuomenės informavimo priemonių svarbą bei įsipareigojo rūpintis, kad vaikas galėtų naudotis įvairia

informacija, ypač ta, kuri prisideda prie vaiko socialinės, dvasinės ir dorovinės gerovės, skatina jo

fizinį bei psichinį vystymąsi.

1999 m. Europos Sąjunga taip pat pradėjo „Veiksmų planą dėl saugesnio interneto vartojimo“. Jo tikslas – sukurti europietišką specialių telefono linijų, filtravimo ir interneto turinio žymėjimo sistemą bei surengti eilę šviečiamųjų ir mokinių sąmoningumo ugdymo akcijų. 2003- 2004 m. ši programa buvo išplėsta: dėmesys sutelktas į tinklo plėtrą ir keitimąsi informacija derinant švietimą, vartotojo galimybes ir apsaugą, įspėjant apie internete nepilnamečių tykančius pavojus.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio nuostatos numato valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 46 straipsnis įtvirtina draudimą rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko dvasiniam bei doroviniam vystymuisi.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos aiškiai identifikuoja ir apibrėžia informaciją, kuri yra kenksminga vaikų vystymuisi ir nustato jos naudojimo kriterijus. Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (2002 m.)
kriterijus, kuriuos atitinkanti informacija yra priskirtina ribojamai arba draudžiamai viešai skelbti bei platinti informacijai. Tokio pobūdžio informacija žalingai veikia nepilnamečių fizinį, protinį ar dorovinį vystymąsi.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas skelbia: ,,Galimybė gauti ir skleisti informaciją, kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šią žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti jų pusiausvyros“. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti vaikams sielvarto ar baimės. Vaikams pateikiami klausimai turi būti kruopščiai apgalvoti ir tinkami jų amžiui. Neleistina versti vaikus kalbėti apie tėvų santykius, šeimos gyvenimo būdą, konfliktus ir pan.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi, siedamas su nusikalstama veika ir kitais teisės pažeidimais, skelbti nepilnamečio asmens duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai nepilnametis asmuo slapstosi nuo teisėsaugos institucijų ar teismo ir kt.

Prie žurnalistų etikos inspektoriaus buvo sukurta ekspertų grupė, kurios pagrindinės funkcijos yra : 1) išsamiai apibūdinti Įstatyme apibrėžtus neigiamo poveikio informacijos kriterijus, nustatyti jos požymius; 2) sukurti vertinimo metodiką, kurios pagrindiniai kriterijai yra vaizdavimo motyvai (tikslas, reiškinio priežastys), vaizdavimo pobūdis (dažnumas, detalumas) ir reiškinio vertinimas (pateisinimas); 3) vertinti paskelbtos informacijos pobūdį ir jos poveikį nepilnamečiams, teikti ekspertų išvadas ir rekomendacijas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ar platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimus; 214 (19) straipsnyje reglamentuota atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimus, taip pat už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1776 žodžiai iš 3516 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.