Zmogaus būties suvokimas humanizmo ir
5 (100%) 1 vote

Zmogaus būties suvokimas humanizmo ir

1121

PSICHOLOGIJA

NAMŲ DARBAS

Žmogaus būties suvokimas humanizmo ir

egzistencializmo judėjimuose

Įvadas

Raidos psichologija – psichologijos mokslo šaka, kuri tiria žmogaus psichikos pasikeitimus nuo gyvybės užsimezgimo momento iki mirties. Kitaip tariant tai psichologijos mokslo šaka, tirianti kaip keičiantis amžiui, keičiasi žmogaus elgesys bei kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui: vaikystei, paauglystei, brandai ir senatvei. Raidos psichologijos tikslas – suprasti žmogaus augimą ir keitimąsi. Mėginama nustatyti, kokie įvykiai ir aplinkybės suformavo tą individą, stengiamasi numatyti kokia jo ateitis.

Atliekant raidos psichologijos mokslinius tyrimus yra sukaupta daug informacijos apie įprastą ir neįprastą elgesį, apie paveldėtas ir įgytas savybes, apie aplinkos įtaką individo raidai ir kt. Remiantis šia informacija, galima geriau suprasti žmogaus praeitį, dabartį ir tiksliau prognozuoti ateitį.

Žmogaus egzistenciją ir prigimtį bandoma aiškinti įvairiai. Aiškinimo stilius labai priklauso nuo tuo metu vyraujančios situacijos. Priklausomai nuo to, koks požiūris dominuoja, priklauso ir asmens buvimo raiškos supratimas. Įvairūs psichologiniai judėjimai (biheviorizmas, humanizmas, egzistencializmas, geštaltizmas ir t. t.), kurie yra taip pat priklausomi nuo kasdieninio gyvenimo įvykių, asmenybės aktualizaciją bei jos galimybes ir ribas apibrėžia įvairiai. Jei žmogus psichologų yra suvokiamas kaip objektas, tai jie asmenybės aktualizacijai palieka mažiau laisvės, tai reiškia, jog savireguliacijos bei savipildos galimybės yra labai nedidelės. Individo patyrimas yra grindžiamas pastiprinimų ir bausmių kiekiu – viską kontroliuoja individą supanti aplinka. Toks individas turi daugiau laisvės ir yra pats už save atsakingas. Taip pat jis supantį pasaulį priima tiesiogiai, patirdamas sėkmes ar nesėkmes, ima jį vertinti kritiškai ir patirties dėka mokosi pažinti supantį pasaulį – jo pažinimo galimybės neribojamos. Tokiu būdu, individas įgyja atitinkamo suvokimo lygius ir į susidariusią situaciją gali pažvelgti skirtingai, t. y. iš įvairių pozicijų. Tuo remdamasis ima kelti sau tikslus bei siekius, kad savą egzistenciją padaryti priimtiną, adaptyvią ir, kas be ko, – autentišką.

Šiame darbe pabandysime palyginti žmogaus būtį žvelgdami iš egzistencializmo ir humanizmo srovių pozicijų. Tokia darbo tema pasirinkta todėl, kad šie judėjimai, gretinant juos tarpusavyje, turi ne tik daug panašumų, bet ir skirtumų. Savo idėjomis ir filosofiniu pagrindu egzistencinė ir humanistinė psichologija asmeniškai yra patraukli, ryškiai skiriasi nuo kitų psichologinių krypčių. Imponuoja ir tai, kad asmens būtis suvokiama kaip be asmens negalinti egzistuoti. Kitaip tariant, individas įtakoja aplinką ir yra jos įtakojamas. Egzistencializme individas gali ugdytis, artėdamas tiek link gėrio, tiek link blogio, o humanizme pabrėžiamas žmogaus prigimties pozityvumas – tai pagrindinis humanizmo ir egzistencializmo skirtumas. Taigi, šiame darbe pabandysime išsiaiškinti šių dviejų judėjimų pagrindinius teiginius bei palyginti jų požiūrius į žmogaus egzistenciją.

Humanistinė psichologija

Ši psichologijos srovė dar vadinama žmogiškojo potencialo psichologija. Ji susikūrė apie 1960 m. JAV. Humanistinės psichologijos idėjinis pagrindas – egzistencializmas. Jos kūrėjai A. Maslow, C. Rogersas, kurie pagrindiniu savo tyrimų objektu laikydami vientisą asmenybę, žmogų išryškino kaip esybę apdovanota laisve, kūrybinėmis galiomis, sąmoningumu, poreikiu suteikti savo buvimui dvasinę prasmę.

Atsirandant humanistinei psichologijai JAV vyko esminių žmogiškųjų vertybių perkainavimas, iškeliant žmogiškosios būties reikšmingumą, nepakartojamumą, tačiau kartu ir trapumą tragiškų gyvenimo įvykių akivaizdoje, nes dominavo vis didėjantis izoliacijos, vienatvės ir susvetimėjimo jausmas. Humanistinė psichologija sugrąžino tokias tradiciškai apeinamas problemas, kaip meilė, džiaugsmas, atsakomybė, laisvė, gyvenimo prasmė, vienatvė ir pan. Tai buvo naujas teorinis žvilgsnis į žmogaus prigimtį, jo kasdienišką egzistenciją ir tarpasmeninius santykius. Be A. Maslow ir C. Rogerso ryškiausios šio judėjimo figūros yra G. Allport, H. Murray, G. Moustakas ir kiti [4, p., 3, 5, 7 – 8].

Ši psichologijos srovė skelbia, kad žmogus yra aktyvus, autonomiškas, orientuotas į rinkimąsi, adaptyvus. Humanistų teigimu, kiekvienas individas yra unikalus organizmas, sugebantis nukreipti, rinktis ir keisti vyraujančius ir lemiančius gyvenimo eigą motyvus. Šiame nenutrūkstančio tapsmo procese žmogus gali priimti atsakomybę už savo egzistencijos individualumą, potencialių galimybių aktualizavimą bei egzistencijos ir savęs aktualizavimo ribotumą. Anot humanistų, aukščiausiame tapsmo lygyje žmogus tampa “harmoningai, pilnaverčiai gyvenantis”, jo savastis, “aš”, tampa “spontaniškai integruota ir aktualizuota”. Žmogus savo būtį šiame aukščiausiame tapsmo lygyje išgyvena kaip autentišką [4, p., 8]. Be to humanistinės psichologijos požiūriu individas yra iš prigimties geras ir esant tinkamai aplinkai gali realizuoti saviraiškos bei asmenybės tobulėjimo potencialą [4, p., 9].

Skiriami šie pagrindiniai humanistinės psichologijos postulatai: 1)
asmenybė yra daugiau negu jos dalių suma; 2) asmenybė yra sąmoninga; 3) žmonėms įtakos turi jų santykiai su kitais; 4) asmenybė turi galimybę rinktis [4, p., 7].

Maslow manymu save aktualizuojantis žmogus aiškiai suvokia realybę, geba priimti save tokį koks yra, atsakingas, demokratiškas, kūrybiškas, gyvena turtingą emocinį gyvenimą, atvirą naujiems potyriams, geba bendrauti su kitais žmonėmis, remiasi bendražmogiškosiomis vertybėmis, rinkdamasis toks žmogus nesidairo į aplinkinius, o geba remtis pačiu savimi [5, p., 11].

Rogersas nurodo penkias pagrindines asmenybės charakteristikas, būdingas pilnaverčiai funkcionuojantiems žmonėms: 1. Atvirumas išgyvenimui. Žmogus nesistengia nuslopinti pačių giliausių jausmų ir minčių, dažnai veikia pagal juos. 2. Egzistencinis gyvenimo būdas.Tai tendencija gyventi pilnaverčiai ir turiningai, kiekvienu egzistavimo momentu taip, kad kiekvienas išgyvenimas būtų suvokiamas kaip naujas ir unikalus, besiskiriantis nuo to, kuris buvo anksčiau. 3. Organizminis pasitikėjimas. Tai žmogaus sugebėjimas atkreipti dėmesį į savo vidinius pojūčius ir laikyti juos elgesio pasirinkimų pagrindu. 4. Empirinė laisvė. Empirinė laisvė priklauso vidiniam jausmui – vienintelis, kuris atsako už savo veiksmus ir jų pasėkmes yra AŠ PATS. 5. Kreatyvumas. Kūrybiški žmonės siekia gyventi konstruktyviai ir adaptyviai savo kultūroje, tuo pat metu patenkindami savo giliausius poreikius [1].

Taigi, galima teigti, kad humanistinės psichologijos tikslas – padėti žmogui priimti ir įsisąmoninti visą savo patyrimą, išlaikyti savipildą. Asmenybės esmė – žmogaus dvasinė prigimtis, kurios turinį sudaro vidinė išmintis, meilė ir gera valia. Tokiu požiūriu, kiekvienas žmogus yra vertybė, jo asmenybė – nepakartojama [1].

Egzistencializmas

Egzistencinės psichologijos pradžia siejama su egzistencializmo, kaip naujos srovės, judėjimo atsiradimu iš pradžių Europoje, o vėliau ir JAV. Šio judėjimo atstovai: L. Binswangeris, V. Franklis, M. Bossas, R. May, J. Bugentalis, I. Yalomas ir kiti [2].

Egzistencialistų manymu žmogaus savastis ir jo pasaulis yra dialektiškai susiję, jie vienas be kito negali egzistuoti, ir suprasti gali būti tik vienas kito pagalba. Toks žmogaus bei jo pasaulio susietumo pobūdis verčia egzistencinę psichologiją traktuoti žmogų kaip iš dalies aktyvų, kadangi jis veikia savo pasaulyje tikslingu būdu ir kaip iš dalies pasyvų, kadangi jis visada yra veikiamas pasaulio. Be to kiekvienas individas turi situacinę laisvę, t. y. pasirinkimo laisvė yra ribojama situacijos, kurią pasaulis pateikia žmogui [3, p., 8]. Egzistencialistai teigia, kad žmogus įgyja laisvę tik pažindamas save “egzistuojantį” nepriklausomai nuo socialinių ir gamtinių sąlygų. Jų manymu – asmenybė yra nepažini.Skiriami šie svarbiausi egzistencinės psichologijos taškai:

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1150 žodžiai iš 2101 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.