Zmogaus kūno kalba
5 (100%) 1 vote

Zmogaus kūno kalba

1.Ką išduoda mūsų laikysena

Tas, kuris abiem tolėliau viana nuo kitos pražerktomis kojomis tvirtai stovi ant pagrindo, atrodo esąs realistas, kurį sunku nugalėti.

Kai kurie stovėdami žmonės į pagrindą “įsikimba“ kojų pirštų nagais taip, lyg turėtų išsilaikyti ant pažliugusio paviršiaus. Tokiu atveju galima tvirtinti jog žmogus jaučiasi pasitikįs savimi, bent jau konkrečioje situcijoje. Tokius judesius galima pastebėti, pažvelgus į batus. Sulenkus kojų pirštus ant batų staiga atsiranda daugiau skersinių raukšlių.

Kuo plačiau žmogus laiko kojas stovėdamas, tuo tvirtesnis ir labiau paitikintis jis atrodo. Stovėdami dažniausiai visą svorį perkeliame ant vienos kojos, vadinamosios “atraminės“, o kitą ,“žaidžiančią koją“, statome kiek į šalį. Moterys dažnai “žaidžiančios kojos“ kelį priglaudžia prie “atraminės“. Tokia poza atrodo nenatūrali, o išmokta, nes taip stovi manekenės. Kojos tokioje pozoje sudaro gražesnį siluetą. Jei taip kojas laikytų vyras, jis atrodytų kiek moteriškai.

Kai kurie stovėdami linguoja pirmyn atgal arba kairėn dešinėn. Tokią stovėseną, matyt, lemia nestabilus atramos taškas, tačiau esama ir kitokių tokio stovėjimo priežasčių. Pirmiausia derėtų galvoti ne apie nestabilų pagrindą, o šitaip stovinčiame žmoguje ieškoti nekantravimo arba nuobodžiavimo požymių. Prancūzai sako, kad nuobodžiaujantis žmogus gali užmigti stovėdamas. Tikriausiai svyravimas yra priemonė prieš nuobodulį.

Žmonės, kurie dažnai keičia stovėjimo vietą ir tai daro nesąmoningai, drauge keičia ir savo pozicijas: į problemą ar į pokalbio partnerį jie žiūri vis kitu kampu.

1.1.Kai kurie būdingiausi prieštaravimai

Kūno svoris perkeltas ant vienos kojos. Tai rodo, kad žmogus nejaučia baimės arba ilsisi. Viršutinė kūno dalis pabrėžtinai pasiruošusi gintis ir kovoti. Taip žmogus stengiasi imponuoti.

Kūnas ilsisi ant vienos kojos, taigi žmogus nieka bloga neplanuoja. Viena arba abi rankos iremtos į klubus, provokuojanti poza: naudojant tokią kūno kalbą, labiau gerėtų stovėti atsirėmus simetriškai išskėstomis kojomis.

Žmogus stovi plačiau išsižergęs, tarsi sakytų: “Ką man reiškia pasaulis?“ Pečiai suglebę, sulkti į priekį.

Viena ranka daro agresyvius gestus, pavyzdžiui, sugniaužia kumštį arba smiliumi rodo į “nusidėjusįjį“. Kita ranka atpalaiduota net bejėgiškai nukarusi, balsai jaukiai žemas, žmogus ramiai kvėpuoja apatine krūtinės dalimi.

Sako: “Dabar aš ramus, atsipalaidavęs, kupinas vilties“. Kvėpuoja viršutine kūno dalimi, neritmingai, balsas aukštesnis nei įprastai, burna įtempta, veidas išblyškęs.

Žodžiai: “Tau nereikia dėl to rūpintis“. Smilius juda iš kairės į dešinę ir atgal, kalbantysis kandžioja apatinę lūpą.

Žodžiai: “Dabar pašalinta paskutinė kliūtis“. Kumščius arba delnus su išskėstais pirštais spaudžia vieną prie kito, antakiai pakelti.

Kojos atpalaiduotos, viena užkelta ant kitos, rankų raumenys atpalaiduoti, pečiai nukarę. Kaktoje daugiau nei įprastai raukšlių, pakelti antakiai arba suspaustos lūpos, kvėpuoja viršutine krūtinės dalimi.

2.Ant krūtinės sukryžiuotos rankos

Kažkoks pseudopsichologas paskleidė klaidingą nuomonę, jog ant krūtinės sukryžiuotos rankos visada reiškia nepritarimą. Tai gali būti viena iš šio gesto reikšmių, tačiau jų yra ir daugiau.Rankos, sukryžiuotos ant krūtinės, reiškia: aš dabar nenoriu būti labai aktyvus, nes pirmą kartą tai girdžiu ir matau. Kita vertus, galima stovti rankas sudėjus už nugaros,- abu šie gestai yra patogūs.

Kartais tenka matyti ant krūtinės sukryžiuotas rankas su į viršų atkištais nykščiais. Pakelti nykščiai gali signalizuoti apie puikią klausytojo savijautą: jis patenkintas ir pasitikintis. Nykštys yra nuosprendį reiškiantis pirštas. Senovėje aukštyn pakeltas nykštys reiškė gyvenimą, o nuleistas žemyn – mirtį. Šiais laikais tie patys judesiai jau sako: “puiku“ arba “niekalas“.

Agresyviai ant krūtinės sukryžiuotos rankos atrodo tuomet, kai žmogus šiek tiek pasisuka į šalį, truputį nuleidžia smakrą, – panašiai kaip bulius prieš puldamas nuleidžia snukį: tai grasinantis gestas. Jei į šį gestą atsakyčiau nusisukdamas ir su pasigailėjimu pažiūrėdamas pro “Šaltą petį“, tai savo kūno kalba savo oponentui pareikščiau: “Tu man atrodai nereikšmingas,todėl net nesirengiu pajudinti rankos, kad mėginčiau nuo tavęs gintis“.

3.Kaip jausmai atsispindi veide

Laimė

Akys juokiasi, viršutiniai vokai pakelti, antakiai nuleisti, “varnos kojos“, burna U raidės formos, dažniausiai demonstruojami dantys, ypač jei jie tinkami rodyti.

Pasibjaurėjimas

Skersinės raukšlės kaktoje, nusitęsiančios iki nosies, antakiai nuleisti, apatiniai vokai pakelti, gilios nazolabialinės raukšlės.

Baimė

Antakiai pakelti, suraukti. Akys plačiai atmerktos, apatiniai akių vokai įtempti, burna “patraukta atgal“.

Nuostaba

Antakiai pakelti, išilginės raukšlės kaktoje, akys atmerktos arba net išplėstos, suglebusi burna, ji dažnai pravira.

Pyktis (įsiūtis)

Antakiai suraukti ir nuleisti žmyn, horizontalios raukšlės kaktoje, viršutiniai akių vokai nuleisti žemyn, akys virsta plyšeliais, lūpos arba supaustos, arba burna atvira,
antakiai, vidinė jų pusė šiek tiek pakelta į viršų, vokai nuleisti žemyn. Lūpos ištemptos, burna sučiaupta, lūpų kampučiai nuleisti.

Šie signalai veide pasirodo tada, kai emocijos yra tikros ir neslepiamos.

Jei žmogus stengiasi tokias emocijas suvaidinti, veide atsiranda asimetrija, kurią sukelia vieno ar kito signalo trūkumas. Kai emocijas stengiamasi slėpti, signalus vistiek galime pastebėti, nors jie gal būt pasirodo tik trumpą sekundės dalį ir yra silpnesni.

Geras patarimas: jei įtariate, kad pašnekovo veido išraiška signalizuoja melą, galite pakeisti temą. Pašnekovas atsipalaiduos ir nebebijos. Tuomet netikėtai grįžkite prie senos temos ir stebėkite veido signalus. Jei emocijos tikros, veidas vėl įgaus pirmykštę išraišką, jei emocijos suvaidintos arba slopinamos, antrąjį kartą veido išraiška bus skirtinga.

Svarbiausia: jei norime ką nors apkaltinti melu, turime rasti daugiau įrodymų. Tokiais įrodymais galime laikyti žodinį prieštaravimą sau pačiam, kūno kalbos ir laikysenos prieštaravimus. Be to, daugelis žmonių turi įpročių, kurie, kartojami kitų, gali įspėti apie netiesą. Tai gali būti melo įrodymas, bet nebūtinai ir nevisada.

4.Zonų dydis

Vidutinį statistinį nedideliame Šiaurės Amerikos, Anglijos ar Australijos miestelyje gyvenentį viduriniosios klasės baltaodį pilietį supantis „oro burbulas“ yra daugmaž vienodo dydžio. Šį burbulą galima suskaidyti į keturias zonas.

1.Intymioji zona (15-46 cm. Atstumu nuo kūno)

Iš visų asmeninės erdvės zonų ši yra neabejotinai pati svarbiausia, nes būtent šią zoną žmogus gina ir saugo kaip savo asmeninę nuosavybę. Į šią zoną įleidžiami tik emociškai artimiausi žmonės. Tai mylimieji, tevai, sutuoktiniai, vaikai, artimi draugai ir giminės. Ši zona dar turi savo sub-zoną, kuri supa kūną 15 cm. Spinuliu ir kurios pažeidimas toleruojamas tik fizinio kontakto metu. Tai yra artimiausio intymumo zona.

2.Asmeninė zona (46-120 cm. Atstumu nuo kūno)

Tai atstumas, kurį mes vienas nuo kito išlaikome bendraudami kokteilio ar oficialiuose vakarėliuose, viešųjų ceremonijų ir draugiškų pokalbių metu.

3.„Draugiška“ zona (1,2-3,6 metro atstumu nuo kūno)

Tokį atstumą mes stiangiamės išlaikyti bendraudami su nepažįstamais ar menkai pažįstamais žmonėmis, mūsų namus remontuojančiu santechniku ar dažytoju, pštininku, naujai į darbą priimtu kolega.

4.Viešoji zona (virš 3,6 metro)

Bendraudami su didesnia žmonių grupe, dažniausiai pasirenkame atstumą, viršijantį 3,6 metro.

4.1.Kaip mes elgiamės skirtingose savo teritorijos zonose

Mūsų intymiąją zoną kiti žmones dažniausiai pažeidžia dėl vienos iš dviejų priežasčių. Pirmoji iš jų – zonos pažeidėjas yra artimas giminaitis, draugas arba žmogus, siekiantis seksualinio kontakto. Antroji priežastis – įsibrovėlis, nusiteikęs priešiškai ir galįs būti pasirengęs atakuoti. Nepažįstamų žmonių buvimą mūsų asmeninėje ir „draugiškoje“ zonoje mes dažniausiai toleruojame, tačiau nepažįstamo žmogaus įsibrovimas į mūsų intymiąją zoną mūsų kūne sukelia fiziologinius pokyčius – padažnėja širdies plakimas, į kraują plūsteli adrenalinas, kraujo priplūsta į smegenis ir raumenis – visa tai yra organizmo fizinis pasiruošimas galimai kovai ar bėgimui.

Tai reiškia, kad netgi draugiškas nepažįstamo žmogaus apkabinimas gali būti sutiktas priešiškai, netgi jei jis ar ji, stengdamasi(s) jūsų neįžeisti, šypsosis ir nerodys savo neigiamų emocijų. Jei norite, kad žmonės jūsų draugijoje jaustųsi maloniai ir komfortiškai, auksinė taisyklė yra paprasta ir aiški: išlaikyk atstumą. Kuo artimesni yra jūsų santykiai su pašnekovu, tuo giliau jis jums leidžia įžengti į savo asmeninę zoną. Pavyzdžiui, naujai į darbą priimtam darbuotojui iš pradžių gali atrodyti, kad kiti kolektyvo nariai į jį žiūri atsainiai, tačiau iš tiesų jie tik išlaiko jį vadinamojoje „draugiškoje zonoje“, kol artimiau susipažins. Kuo geriau kolektyvas jį pažįsta, tuo mažėja kitų darbuotjų išlaikomas atstumas, kol galiausiai jam leidžiama įžengti į kitų darbuotojų asmeninę, o kai kada – ir į intymiąją zoną.

5.Veido lytėjimas rankomis

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1517 žodžiai iš 4646 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.