Zmogaus laisvės problema
5 (100%) 1 vote

Zmogaus laisvės problema

Turinys

Laisvės samprata……………………………………………………………3

Laisvės esmė…..…………………………………………………………….3

Laisvės subjektas…………………………………………………………….5

Laisvės objektas……………………………………………………………..6

Laisvės vykdymas……………………………………………………………7

Laisvė ir būtinybė…………………………………………………………….7

Laisvė kaip žmogaus kenozė……………………………………………….8

Literatūros sąrašas………………………………………………………..……….11

Laisvės samprata

A. Maceina žmogaus laisvės problemą (ir apskritai laisvės problemą) pradeda nagrinėti nuo laisvės sampratos. Kaip ją supranta autorius? Klausiama: ar laisvė egzistuoja, ar žmogus yra laisvas? Atsakoma: jei būtume nelaisvi, neturėtume laisvės sąvokos. Taigi, yra galimas toks klausimas: ką laisvė žmogui reiškia, kaip jis ją vykdo ar nevykdo, koks jos santykis su pasauliu ir su Dievu; tačiau yra ir negalimas klausimas: ar ji yra žmogiškojo būvio tikrybė. (254 psl.)

Į klausimą “ar galima būtų įrodyti, kad žmogus yra laisvas”, autorius atsako: “Ne, negalima! Nes kiekvienas mėginimas laisvę įrodyti jau remiasi laisvės buvimu ir tuo pačiu yra “užburtas ratas”, logiškai ydingas, tad filosofijoje neįmanomas. Niekad negalima laisvei užeiti už tarsi už nugaros, kad į ją atsigrįžus, būtų galima patikrinti jos buvimą”. Teigiama, kad neįmanomas dalykas yra laisvės mąstymas tik kaip galimybės į ją pasižiūrėti, ar toji galimybė yra virtusi tikrenybe. (255 psl.)

A. Maceina eina kiek neįprastu keliu, ir laisvės sampratą mąsto santykyje su Dievu. Klausiama: ką reiškia, kad Dievas teikia žmogui buvimą kaip laisvę? Ką reiškia, kad laisvas kūrinys buvoja kartu su Dievu ir kartu su juo veikia? Žmogus kaip kūrinys nėra Dievui abejingas, todėl vadindamas Dievo ir žmogaus santykį religija, autorius įjungia laisvę į religinių kategorijų eilę, nes tik laisvė įgalina religiją, kaip meilės santykį, ne tik vykdyti visuomeniškai, nepakeičiant viršinės prievartos, bet ir šiuo santykiu būti, nepakeičiant vidinės būtinybės, kuri būtų įpinta į žmogiškosios Aš – būtybės sąrangą. (256 psl.)

Laisvės esmė

Laisvė savo esme yra susijusi su asmeniu, todėl yra sunkiai nusakoma, nes asmuo giminės neturi, kitaip jis nebūtų vienintelis. Kalbant apie laisvę, dažnai jos esmę sujungiame su jos vykdymu, o laisvės vykdymas nepakankamai jungiamas su būtinybe, ir ji per greitai įvedama į protinę ar dorovinę sritį.

Pasak K.Rahnerio, “laisvės esmę sudaro absoliučiai sava asmens galia apspręsti patį save”. (257 psl.). Ką turėjo omenyje garsus katalikų teologas ir jėzuitas sakydamas: “absoliučiai sava galia”? Greičiausiai, kad laisvė yra paties žmogaus galia, kurią jis pats ir vykdo kaip savąją: savu vardu ir savo atsakingumu, pats iš savęs ir pats savimi.

Nesuklysime teigdami, jog asmens veiksmas yra tiek laisvas, kiek jis yra jam savas, tai yra kiek jis yra jo paties veiksmas, jam neprigimtas, nepriverstas, neįsakytas. J.Girnius yra pasakęs, “jog negalima žmogaus nei priversti būti laisvu, nei jam uždrausti būti laisvu”. Taigi laisvės iš niekieno negalima gauti ir niekam negalima jos perleisti. (257 psl.)

Taip pat nesuklystume sakydami, kad laisvė yra žmogiškoji būsena: žmogiškai būti reiškia laisvai būti. Tačiau kaip suprantamas žodis “būti”? A.Maceina šį žodį susieja su buvimu nuolatinėje dieviškojo kūrimo dabartyje. Nėra baigties kūrime, nes Dievas nuolatos kuria – kūrinys niekados nėra sukurtas – jis visada yra kuriamas. Tačiau negalima pamiršti, kad kūrimas vyksta nebūties erdvėje, nors būti nebūties ertmėje yra žmogaus kaip kūrinio būtinybė. Ši būtinybė ir įgalina laisvę, nes laisvas yra tik tas, kas nėra apspręstas. (258 – 259 psl.)

Pasak autoriaus, mes esame laisvi tik todėl, kad niekad ir niekur nesusiduriame su absoliutu kaip absoliutu, vadinasi, kaip su neaprėžta Galybe. Dievas įgalina nebūtį, o nebūtis įgalina laisvę kaip neaprėžtybę. Tuo būdu tarp Dievo ir laisvės atsiranda santykis. Dievas nesukuria laisvės teigiamu būdu, kaip kad jis nekuria nė nebūties, nes kiekviena sukurta teigiamybė jau būtų būtybės apsprendimas ir todėl jos laisvės sunaikinimas. (259 – 260 psl.).

Taigi, žmogus yra kaip atvira būtybė, todėl ir elgiasi kaip tinkama: žmogus yra savo žinioje bei galioje. Tai ir yra jos laisvė. (260 psl.).

Laisvės subjektas

Čia vėlgi iškyla begalė klausimų: kas yra absoliučiai savos galios arba laisvės nešėjas? Kas yra laisvas arba kas būna laisvai? K.Rahneris tą nešėją pavadino “subjektu”, tačiau šis terminas yra daugiareikšmis: visur jis yra kitoks ir net kitas. Vėl kyla kitas klausimas: kas yra tikrasis laisvės subjektas, kuriam laisvė ir yra būsena? (262 – 263 psl.).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 759 žodžiai iš 2415 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.