Zmogaus organų veikla
5 (100%) 1 vote

Zmogaus organų veikla

TURINYS

Turinys 2

Įvadas 3

Nervų sistema 4

Sensorinės sistemos 5

Atramos ir judėjimo sistema 7

Virškinimų organų sistema 8

Kvėpavimo organų sistema 9

Kraujotakos sistema 10

Ilapimo išskyrimo organai 11

Išvados 14

Literatūra 15

ĮVADAS

Organizmą sudaro įvairios sistemos: Virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos, lytinių organų, šlapimo išskyrimo, nervų ir jutimo organų.

Organų sistemos kurios susivienija atlikdamos bendrą funkcija dar vadinamos aparatu.Įvairūs organai laikinai susivienijantys bendrai funkcijai sudaro funkcine sistemą.

Funkcinės sistemos kurios formuojasi embrioniniu vystymusi periodu, vadinamos įgimtomis, o tos kurios atsiranda per gyvenimo laiką vadinamos įgimtomis funkcinėmis sistemomis. Žmogaus gyvenime nuolat susiduria ir vėl išnyksta daugybė funkcinių sistemų.

NERVŲ SISTEMA

Nervų sistemos reikšmė. Nervų sistema reguliuoja visą žmogaus organų bei sistemų darbą, laiduo jų funkcinę vienybę ir per jutimo organus sieja jo organizmą kaip visumą su aplinka. Nervų sistema garantuoja paskirtų funkcinių sistemų rūšį, koordinuoja ir integruoja augančio ir besivystančio vaiko organizmo prisitaikymą prie aplinkos. Nervų sistema veikia kaip sudėtingos kibernetinis įrenginys. Jos paskirtis – priimti iš aplinkos bei vidaus organų bei sistemų dirginius, perduoti juos į centrine nervų sistemą sukelti ten vienokią ar kitokia reakciją ir perduoti jų atgal į atitinkamą atsakomąjį organą. Taigi nervų sistema yra ne tik prisitaikymo prie aplinkos garantas, ji užtikrina vaiko egzistencijos saugumą bei vystymąsi yra tartum viso organizmo veiklos „barometras“.

Nervų sistemos sandara. Nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės, skaidulos, neurologija ir jungiamojo audinio elementas. Nervų sistemai priklauso galvos smegenys su 12 porų galvos nervų ir nugaros smegenys su 31 pora nugaros nervų. Galvos ir nugaros smegenys sudaro centrinę nervų sistemą, o visi nervai ir jų šakos – periferinę nervų sistemą. Nervų sistema sąlyginai skirstoma į somatinę ir vegetacinę. Somatiniai nervų sistemai priskiriamos tos galvos ir nugaros smegenų dalys bei nervai, kurie įnervuoja visus skeleto ir kai kurių organų skersaruožius raumenis ( išskyrus širdies raumenį ). Vegetaciniai nervų sistemai priskiraimos tos centrinės nervų sistemos ir periferinės nervų sistemos dalys, kurios daugiausia invertuoja vidaus organus, jų lygiuosius raumenis, širdį kraujagysles, ir vidines liaukas.

Galvos ir nugaros smegenys sudarytos iš pilkosios ir baltosios medžiagos. Pilkoji medžiaga susideda iš nervinių ląstelių kūnų, o baltoji iš nervinių skaidulų, kurios jungia atskiras nervų sistemos dalis.

Nervai – tai nervinių skaidulų pluoštai, padengti jungiamojo audinio dangalais, kurie skiriami: 1) įcentriniai arba juntamieji nervai, kuriais dirginami iš įvairių kūno vietų patenka į galvos ir nugaros smegenis. 2) išcentriniai arba judinamieji nervai, kuriais „ atsakymai“ į dirginimus iš centrinės nervų sistemos plinta į audinius, raumenis ar pavienius organus. 3) mišrieji nervai, turintys ir juntamųjų I judinamųjų skaidulų. Nervai, kuriais impulsai plinta iš įvairių išorės organų į smegenis vadinami eksterorecepciniais, iš raumenų, sausgyslių, fascijų – propriorecepciniais ir iš vidaus organų – interorecepciniais.

Nesąlyginiai refleksai gali būti pastovūs ir laikini. Sudėtingi įgimti refleksai vadinami instinktais.

Sąlyginiai refleksai – tai įgyti refleksai atsirandantys per visą žmogaus gyvenimą. Jie pradeda formuotis tik tada, kada pakankamai subręsta vaiko galvos smegenų žievė. Jie padeda vaiko organizmui prisitaikyti prie naujų, nuolat besikeičiančių aplinkos sąlygų. Sąlyginių refleksų laikai užsibaigia didžiųjų pusrutulių žievėje ir požievyje ir yra laikini.

Sąlyginiai refleksai gali susidaryti nesąlyginiu refleksų pagrindu. Todėl sąlyginiam refleksui atsirasti būtina, kad sutaptų sąlyginio ir nesąlyginio dirgiklio veiksmo laikas.

SENSORINĖS SISTEMOS

Suvokti aplinką žmogui padeda jutimo organai – sensorinės sistemos. „Sensorinė sistema – tai nervinis aparatas, kuris analizuoja, ir sintetina vidinių ir išorinių dirgikliu signalus“. (Psichologijos žodynas, Vilnius, 1993. P. 273). Sensorinės sistemos priima jutimų informaciją iš aplinkos ir vidaus organų per receptorius kurie dirginimus transformuoja į nervinius impulsus nukeliaujančius į centrinę nervų sistemą.

Regos sensorinė sistema yra sudėtinga anatominė ir funkcinė sistema, priimanti ir analizuojanti šviesos dirgiklius, sugebanti skirti daiktų spalvą, formą, dydį, judėjimą ir nuotolį. Periferine regos sensorinės sistemos dalį sudaro akies obuolys ir pagalbiniai įtaisai, laidinę – regos nervus. Centrinę – viduriniosios ir tarpinės smegenys didžiųjų pusrutulių žievės pakaušinėje skiltyje esanti regėjimo zona.

Akies obuolys – iš trijų dangalų ir esančiu viduje vandeningo skysčio, lęšiuko bei stiklakūnio. Išorinis dangalas sudarytas iš dviejų dalių: priekinės – ragenos, užpakalinės – baltyminio dangalo, arba odenos. Ragena yra skaidri, praleidžia šviesos spindulius. Vidurinis dangalas sudarytas iš trijų dalių: rainelės, krumplyno ir gyslainio.

Ašarų aparatas – tai liaukos ir ašarų
latakai. Ašarų liauka yra išoriniame viršutiniame akiduobės kampe. Jos latakai atsiveria po viršutiniu voku. Ašaros suvilgo rageną, kad neišdžiūtų, o paskui ašarų lataku nuteka į nosies ertmę.

Akies judinamąjį aparatą sudaro 6 raumenys, prisitvirtinę akies obuolio (nuo jų priklauso akies obuolio judesiai), ir raumenys keliantys viršutinį voką. Akies obuolį akiduobėje ląstelynas.

Klausos ir pusiausvyros sensorines sistemos, jų paskirtis – priimti garsinius ir dirginimus kuriuos sukelia kūno padėties kitimas erdvėje. Ausis skirstoma į tris dalis :išorinę, viduriniąją ir vidinę ausį.Išorinė ausis susideda iš ausies kaušelio ir išorinės klausiamosios landos.Vidurinioji ausis yra smilkinkaulyje, joje telpa trys tarpusavyje susijungę klausiamieji kauliukai – plaktukas, priekalas ir kilpa. Vidinė ausis yra smilkinkaulyje, dėl sudėtingos formos ji vadinama labirintu. Skiriami du labirintai: kaulinis ir plėvinis abu jie pripildyti limfos. Kaulinį labirintą sudaro sraigė, prieangis ir trys pusratiniai kanalai išsidėstę trijose vienai kitai statmenose plokštumose. Plėvinis labirintas yra kaulinio labirinto viduje ir beveik atitinka jo formą, bet yra mažesnis. Plėviniame sraigės kanale yra vadinamasis spiralinis Kortijaus organas. Jo sandara labai sudėtinga. Tai garsą priimantis vidinis ausies aparatas. Specialios šio organo juntamosios ląstelės ir skaidulos yra sudėtinė prieangio ir sraigės nervų dalis. Per smegenų kamieną jų skaidulos nusidriekia į galvos smegenų žievę.

Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Skonio organas – skonio svogūnėliai – tai skonio sensorinės sistemos receptoriai, kurių dauguma yra išsidėstę liežuvio speneliuose, kiek mažiau jų – minkštojo gomurio, antgerklio ir ryklės gleivinėje. Maistui prisilietus prie skonio svogūnėlių, sudirginami receptoriai: dirginimas skonio nervais patenka į galvos smegenis ir suvokiamas skonis ( manoma, kad už galutinį skonio įvertinimą atsakinga apatinio kaktos vingio ar smilkinių skilčių vidinio paviršiaus smegenų žievės zona ).

Uoslės sensorinę sistemą sudaro uodimo organas – nosis, uodžiamasis nervas ir galvos smegenų žievė. Uoslės receptoriai yra išsidėstę viršutinėje nosies ertmės gleivinėje. Specialių juntamųjų ląstelių ataugos sudaro uodžiamąjį nervą. Kai kvepiančios medžiagos sudirgina uoslės receptorius, kilęs juose jaudinimas uodžiamuoju nervu patenka į galvos smegenis. Taip atsiranda uodimo jutimai. Uoslės jutimas yra glaudžiai susijęs su kitais jutimais, ypač su skonio jutimais.

Odos sensorinė sistema. Odoje yra labai daug receptorių iš jų tokie: skausmo, temperatūros (šilumos ir šalčio ) bei taktiliniai (lytėjimo) odos receptoriai. Sudirginus odos receptorius juose kilęs jaudinimas perduodamas į galvos smegenis, kur įvyksta galutinis skausmo, šilumos, šalčio, bei taktilinių pojūčių vertinimas. Sudėtingiausios yra lytėjimo pojūtis. Lytėjimų, skausmo receptorių daugiausia yra veido odoje ir raukų pirštuose, mažiausiai nugaros,išorinėse šlaunų bei blauzdų srityje. Oda, kaip jutimo organas, nervų galūnėmis ir gausiais nervų kūneliais per galvos smegenų žieve „jaučia“ niežulį, vibraciją, spaudimą, tempimą. Temperatūros receptorių yra ne tik odoje, bet ir nosies, burnos, gomurio bei ryklės gleivinėje.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1222 žodžiai iš 3848 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.