Zmogaus vertybiu sistema bei poveikis sveikatai dokumentas
5 (100%) 1 vote

Zmogaus vertybiu sistema bei poveikis sveikatai dokumentas

Vertybė(vertė), naujaisiais laikais ekonomikos ir politikos teorijose išsirituliojusi sąvoka(vartojimo ir mainų prekės laikomos vartojamosiomis ir mainomosiomis vertėmis). Sąvoka reiškia individualiai gyvensenai ir socialiniam bendrabūviui būtinas taisykles, orientavimosi modelius, elgesio normas, kurių, kaip objektyviai galiojančių, žmonės privalo laikytis subjektyviai vertindami atitinkamus reiškinius, mąstydami ir kontroliuodami savo veiksmus. Vertybių privalomumas arba objektyvus galiojimas yra pakopiškas ir sisijęs su įvairiomis gyvenimo sritimis: besąlygiškai laikytis privalu dorovinių vertybių(ypač nevalia pažeisti asmens orumo; dorovė); vertybės susijusios su papročiais, į kuriuos jos turi atsižvelgti, kultūrinės vertybės yra pripažystamos, išpažystamos arba jų siekiama įprastu būdu( religija, menas, politika, ekonomika ir t.t.).

Viduramžių metafizikoje, kuri remiasi Platono, ir ypač Aristotelio tradicija, ir pastarosios pagrindą išlaikiusiose naujesniosiose filisofijos kryptyse tai, kas vadinama vertybe, suprantama, kaip esamybės buvimas gera(gerumas, kokybiškumas, bonitas), o gėris suprantamas, kaip ontologinė būties ir esmės tvarka: į gėrį turi būti nukreiptas žmogaus dvasios siekis(jo valia ir veiksmai). Su tuo yra susijęs gerumo savyje ir gerumo kito atžvilgiu skyrimas; vėliau tai atsispindėjo tokiose sąvokose, kaip “paties vertybės” ir “pagalbinės vertybės”. Neokantizmo, taip pat ir fenomenologijos, vertybių filosofija su ta perskyra sutinka, tik lieka neaišku, kaip apibrėžti vertybių galiojimą pagal savitą jų būties pobūdį, nes tas galiojimas akivaizdžiai skiriamas nuo būties, kaip tikros ir faktiškos būties. Visos vertybės iš esmės yra tik pagalbinės gyvenimo, traktuojamo kaip valia siekti galios, vertybės: tiesa, valia kartkarčiais vertybes iškelia, kaip tikslus(paskui vėl palieka), bet jai pačiai vertybės neturi nei tikslo, nei vertės.

Vertybių filosofija, XIX ir XX a. filosofijos kryptis, į pirmąjį planą keliančios vertybių idėją. Šios filosofijos pradininkas yra R. H. Lotze(1841). Pasak jo, pagrindinis uždavinys – nutiesti tiltą tarp vien proto sąvokomis mąstančio idealizmo ir empirinių gamtos mokslų, be to, vertybių pasaulio sandara užpildyti tuštumą, paliekančią vietos mechanistinei pasaulėžvalgai. Daugiau Kantu rėmėsi(iš dalies ir Lotze’s veikiama) neokantizmo Badeno mokykla(H. Rickertas, W. Windelbandas), kuri vertybių idėją siekė pritaikyti istorijos ir kultūros filosofiniam ir istoriografiniam tyrimui. M. Schelerio fenomenologinė vertybių etika(smerkianti Kanto etikos “formalizmą”) skelbė, kad esama mūsų vertybinę laikyseną apibrėžiančių juslinio, vitalinio, dvasinio ir religinio gyvenimo vertybių hierarchijos.

Vretybių ginčas(ginčas dėl vertybių). Vico Giambattisa, italų filosofas, naujosios istorijos filosofijos pirmtakas, priešingai Descartes’o racionalizmui, tiesos pažinimu laikė ne tik aiškų ir ryškų įsivaizdavimą, bet ir dalyko kūrimą sukeliančių priežasčių suvokimą. Jis mėgino aiškinti tautų istorijos, kurią apima ir persmelkia dieviškosios apvaizdos dvasia, tėkmės ir kartojomosi dėsningumus. Tuo davė pradžią istorijos teologijos sekuliarizavimui ir iš esmės užbėgo už akių paskesnių istorijos teorijų mintims(A. Comte’as, Hegelis, O. Spengleris).

Literatūra:

Vertybės ir vertybinės orientacijos:

Vertybės ir vertybinės savybės nėra kažkokios ypatingos objektyviai egzistuojančios daiktų savybės. Vertingas ar žalingas objektas ar jo savybė priklauso nuo žmonių poreikių. Objektyviai tas pats lietus javų derlių auginantiems ir tą derlių nuimantiems ūkininkams bus labai skirtingos vertės.

Vertybės yra sudėtingos nuostatos, kurių turinį sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos apie daiktų ir reiškinių reikšmingumą asmenybėms ir grupėms. Vertybės formuojasi asmeninės patirties būdu suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais. Daiktai, reiškiniai ar žmonės, kurie tiesiogiai patenkina, padeda patenkinti arba spėjama, jog ateityje patenkins asmenybės materialinius ar dvasinius poreikius, laikomi vertybėmis. Priešingai, poreikius patenkinti kliudantys objektai laikomi nevertingais ir žalingais.

Vertybės, kaip ir kitos nuostatos, formuojasi ne tik pačios asmenybės iniciatyva. Suaugusieji perduoda vertybinius teiginius bei vaizdinius naujai kartai ją mokydami, auklėdami ir darydami kitokius poveikius. Taip individai perima tos kultūros visuomenės, kurioje jie auga ir formuojasi, vertybių sistemą. Kiekviena asmenybė formuojasi savitą sudėtingą vertybių sistemą. Ji gali būti fragmentiška, susidedanti iš įvairiausių atsitiktinių teiginių ir vaizdinių, gali būti jungiama kokių nors asmenybei svarbiausių vertybių, nuo kurių priklausys antraeilės reikšmės vertybių turinys ir pasikeitimai.

Aprašant vertybes, yra skiriamos trys jų rūšys: 1. vertybės-poreikius tenkinantys objektai, 2. vertybės-priemonės vertybėms-objektams pasiekti, 3. vertybės-sąlygos vertybėms-objektams pasiekti tam tikromis priemonėmis. Pavyzdžiui, jei, esant maisto poreikiui, duona yra vertybė-objektas, tai darbas, reikalingas duonai pagaminti(arba pinigai, už kuriuos galima duonos įsigyti), yra vertybė-priemonė, o turėti sėklos, žemės, darbo įrankių, kurių pagalba duona
pagaminama(arba parduotuvė, jos laikymas ir kt.), yra vertybės-sąlygos.

Vertybinės orientacijos formuojasi vertybių sistemos pagrindu. Vertybės tampa vertybinėmis orientacijomis, kai atsiranda tų vertybių siekimas.

Vertybinės orientacijos yra sudėtingos asmenybės ar grupės nuostatos, kurių turinį sudaro vertybių pažinimas ir jų siekimas. Pavyzdžiui, aukštasis mokslas gali būti pripažįstamas vertybe. Vertybinė orientacija jis taps tada, kai atsiras to aukštojo mokslo siekimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 868 žodžiai iš 2863 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.