Zmogiškosios būties problema k jasperso filosofijoje
5 (100%) 1 vote

Zmogiškosios būties problema k jasperso filosofijoje

Turinys:

Įvadas……………………………………………………………………..2 psl.

K. Jaspersui 100 – metų, trumpi faktai apie jį……………………….3 psl.

Aprėptis, žmogiškosios būties problema………………………………..4 – 9 psl.

Būties problema filosofojoje. Svarbesni būties sprendimo keliai……..9 – 10 psl

Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje, jų metodologinės

galimybės ir ribotumai…………………………………………………..10 psl.

Išvados…………………………………………………………………….11 psl.

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas…………………………………12 psl.

Įvadas

Filosofija siekia teikti orientaciją pasaulyje ir gyvenime, ištobulindama mūsų požiūrus į juos. Ta orientacija reiškia ne siauros srities įšmanymą, o sugebėjimą spręsti pačiose įvairiausiose situacijose ir turėti platų požiūrį, kitaip tariant, filosofija pirmiausia domina tai, kas bendra visai tikrovei. Pasaulio daiktai vienas nuo kito gali labai daug kuo skirtis, tarkim, išvaizda, sandara, paskirtimi ir pan. O bendriausia jiems yra tai, kad jie yra. Filosofifoje tam kas yra įvardinti vartojama būties sąvoka. Būtimi vadiname tai, kas kuriuo nors būdu yra.

Kas yra būtis? Kodėl egzistuoja kažkas, o ne niekas? Kas esu aš? Į šiuos klau¬simus privalo atsakyti filosofija, tačiau ar aps¬kritai įmanoma į juos atsakyti? Bet koks pa¬žinimas susijęs su skilimu į subjektą ir objek¬tą. Tai reiškia, kad sąmonė visuomet nukreipta į ką nors kitą, nei ji pati tuo momentu yra, antra vertus, neįmanomas ir visiškai atsietas nuo subjekto objektas: bandyti suvokti mąstymo nepaliestą būti – tai tas pat, kaip bandyti nustatyti, ko¬kios spalvos yra daiktai tuo momentu, kai mes jų nematome. Pažinta būtis yra būtis, suskilusi į subjektą ir objektą, būtis – mums reiškinys. Būtis tokia, kokia ji yra savaime, nepasirodo subjekto – objekto skilime. Būtis yra „aprėpian¬tysis“ ,neapibrėžtas, neišsako¬mas Vienis, kurį galime „nuskaidrinti“ , prieidami objektiško pažinimo ribą.

.

Karlui Jaspersui 100 – metų, trumpi faktai apie jį.

K. Jaspersas gimė 1883 m. vasario 23 dieną nedideliame Oldenburgo mieste netoli Šiau¬rės jūros pakrantės, pasiturinčioje banko di¬rektoriaus šeimoje. Tėvai įskiepijo sūnui sa¬varankiškumo ir nepriklausomybės dvasią. Jų jautrumas ir taktas padėjo jaunuoliui nepalūžti sunkiais brendimo metais, ypač kai kilo kon¬fliktas su gimnazijos direktoriumi – aklo pak¬lusnumo reikalaujančiu konservatyvių pažiūrų pedagogu.

1901 m. K. Jaspersas baigė Oldenburgo gim¬naziją ir, matyt, paakintas tėvo pavyzdžio iš¬vyko į Heidelbergą studijuoti teisės. Tačiau nusivylęs šio mokslo abstraktumu po metų jis nusprendžia keisti studijų kryptį. Nuo 1902 iki 1908 m. K. Jaspersas – medicinos studentas Berlyno, Getingeno ir Heidelbergo universite¬tuose. Jis specializuojasi psichiatrijoje. 1908 m.-medicinos daktaro promocija disertacijos ,,Nostalgija ir nusikaltimas“ pagrindu, o 1913 m.- habilitacija su monografija „Bendroji psichopatologija“. Iš pažiūros įprasta tais lai¬kais akademinės karjeros pradžia. Ir vis dėlto, jis pasirinko medidiciną, nes norėjo pažinti realy¬bę. Nepraleido pasitaikiusių progų. Studijavo su įkarščiu, tačiau labiausiai jį traukė įvai¬rios pažinimo galimybės. Leisdavavosi į kelio¬nes, norėdamas savo akimis pamatyti gamto¬vaizdžius, istorinius miestus, meno kūrinius. Ir vis dėlto svarbiausias klausimas – kaip gyven¬ti – dar nebuvo išspręstas. Studijos rengia pro¬fesijai. Tai reiškia, kad jos naudingos, bet kartu ir laikinos. Gyvenimas yra kas kita…

Pirmasis pasaulinis karas, galima sakyti, ap¬lenkė K. Jaspersą. Dėl silpnos sveikatos jis bu¬vo atleistas nuo karinės prievolės ir toliau dirbo Heidelbergo psichiatrinėje klinikoje, vė¬liau universitete. K. Jasperso paskaitos skirtos specialioms psichologijos problemoms, tačiau pratybose psichologijos požiūriu nagrinėjami F. Nyčės, S. Kierkegoro veikalai, G. Hėgelio „Dvasios fenomenologija“, o 1919 m. pasiro¬džiusioje knygoje „Pasaulėžiūrų psichologija“ jau išdėstytas K. Jasperso filosofinės koncep¬cijos karkasas.

Psichologas privalo aiškiai skirti mąstymą apie įvairias žmogaus psichikos ap¬raiškas nuo pačių apraiškų. Bet koks konstatuo¬tas faktas yra nebe tikrovė, o jos apmąstymas bendromis kategorijomis…

Aprėptis, žmogiškosios būties problema.

Filosofija prasideda klausimu: kas yra? Apskritai egzistuoja įvairiausi esiniai, pasaulio daiktai, gyvi ir negyvi pavidalai, begalinė įvairovė, ir visa tai atsiranda ir išnyksta. Tačiau kas gi yra tikroji būtis, viską susiejanti, viską pagrindžianti, būtis, iš kurios atsiranda visa, kas yra?

Atsakymai yra nepaprastai įvairūs. Vertas pagarbos Talio, pirmojo filosofo, pirmasis atsakymas: visa yra vanduo ir iš vandens atsiranda. Vėliau buvo manoma, kad visa ko pagrindas esanti ugnis arba oras, arba neapibrėžtas pradas, materija arba atomai, arba buvo manoma, kad pirminė būtis yra gyvybė, nuo kurios atkrinta tai, kas negyvena; pagaliau pirminiu pradu buvo laikoma dvasia, kuriai visi daiktai yra reiškiniai, tarsi kokie jos
susapnuoti vaizdiniai. Taigi regime daugybę pasaulėžiūrų, kurios vadinamos materializmu (visa yra medžiaga ir gamtos mechaninis vyksmas), spiritualizmu (visa yra dvasiai), hilozoizmu (visa yra sielą turinti gyvoji materija) ir dar kitaip. Visais atvejais į klausimą, kas yra tikroji būtis, atsakoma nuoroda į pasaulyje randamą esinį, turinti ypatingų bruožų. Iš jo atsiranda visa kita.

Tačiau ar požiūris yra teisingas? Įrodymų, atsiradusių tūkstantmečius trukusioje įvairių mokyklų kovoje, nepakako pagrįsti kurio nors vieno požiūrio teisingumui. Kiekviename požiūryje yra kai kas teisinga, būtent tam tikra žiūra ir tam tikras tyrinėjimo būdas, mokantis pasaulyje ką nors įžvelgti. Tačiau kiekvienas požiūris tampa neteisingas, jeigu tik save suabsoliutina ir visa, kas yra, stengiasi paaiškinti tik savo principais.

Kodėl taip yra? Visi tie požiūriai turi bendrą bruožą: būtį jie suvokia kaip kažką, kas yra priešais mane kaip objektas, kuri mąstydamas aš stebiu. Šis mūsų sąmonės pirminis fenomenas mums yra toks akivaizdus, kad mes nebejaučiame jo mįslingumo, nes nesistengiame į jį įsigilinti. Tai, ką mes mąstome, apie ką šnekame, nuolat yra kažkas kita negu mes patys, yra tai, su kuo mes, kaip subjektai, santykiaujame kaip su objektais. Kai mūsų mąstymo objektas esame mes patys, mes tampame tarsi kažkuo kitu ir kartu liekame tapatūs sau kaip mąstantis Aš, kuris mąsto save patį, tačiau niekada negali būti mąstomas kaip įprastinis objektas, nes jis yra kiekvieno suobjektinimo prielaida. Šitą pamatinę mąstymo situaciją pavadinkime subjekto – objekto skilimu. Jei tik esame budrūs ir šviesos sąmonės, mumyse visada vyksta tas sukilimas. Kad ir ką darytum, kad ir kaip išsisukinėtumėme, mąstydami mes visada dalyvaujame šiame skilime ir santykiaujame su objektu, nesvarbu, ar tai būtų mūsų juslinio suvokimo objektas, ar idealus objekto vaizdinys, pavyzdžiui, skaičiai ir figūros, ar fantomai, ar net tai, ko neįmanoma įsivaizduoti. Vidiniai arba išoriniai mūsų sąmonės objektai, sudarantys jos turinį, visada yra priešais mus. Pasak Schopenhauerio, nėra nei objekto be subjekto, nei subjekto be objekto.

Ką galėtų reikšti toji kiekvieną akimirką gyva subjekto – objekto skilimo paslaptis? Juk akivaizdu, kad būtis kaip visuma nėra nei subjektas, nei objektas, o turi būti Aprėptis, pasireiškianti per šį skilimą.

Akivaizdu, kad absoliuti būtis negali būti objektu. Visa, kas man pasirodo kaip objektas, išnyra iš Aprėpties ir atsiduria priešais mane, o aš iš jos išnyru kaip subjektas. Objektas manajam Aš yra tam tikra apibrėžta būtis. Tuo tarpu Aprėptis lieka miglotas dalykas. Ji skaidrėja tik atsiverdama per objektą ir tampa juo skaidresnė, juo aiškiau objektai suvokiami. Pati Aprėptis objektu tapti negali, tačiau pasireiškia per manojo Aš ir objekto skilimą. Ji pati lieka kaip fonas, neribotai atsiveriantis per reiškinį, bet kartu ji visada yra Aprėptis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1259 žodžiai iš 4050 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.