Zmogus ir amZinosios vertybės
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir amZinosios vertybės

Turinys

Turinys………………………………………………………………………………….1

1. Įvadas……………………………………………………………2

2. Gėrio ir savęs pažinimas…………………………………………3

3. Gėrio idėja……………………………………………………….3

4. Materialinės ir dvasinės vertybės………………………………..4

5. Vertybių hierarchija………………………………………………..6

6. Sąžinės ir moralinės vertybės………………………………………………..7

7. Išvados……………………………………………………………………………….8

Literatūra……………………………………………………………………………..9



1. Įvadas

Nuo pat žmogaus atsiradimo pasaulyje visuomenės progresą skatino keli veiksniai. Pirmykščio žmogaus negalia gyventi vienam ir bendruomenės poreikis dėl išlikimo peraugo į visuomenės santykius. Noras lengviau ir produktyviau dirbti skatino darbo įrankių raidą. Laikui bėgant žmogus panoro geriau pažinti save ir jį supančią aplinką. “Žmogaus protą vienoje iš jo pažinimo rūšių ištinka ypatingas likimas: jį apgula klausimai, kurių jis negali išvengti…“ (4.psl.8). Žmogiškųjų vertybių pažinimo poreikis iškilo kai žmogus galėjo sau užduoti ne tik tokius klausimus kaip kur gyventi ir kaip išgyventi, bet kai jis pradėjo kelti tokius klausimus – kaip aš gyvenu, ar patenkina mane mano gyvenimas, ir ko gero patį pagrindinį klausimą – ar aš esu laimingas? Žmogus ieškodamas tikrumo pasaulyje ir savyje taip ugdė galią tvarkyti savo vidų, kad išlavintas protas galėtų sutramdyti juslių chaosą ir jausmų siautulį, taip leisdamas patikimai pažinti žmogui šį pasaulį ir patį save. Tai kelias į naujas savivokos erdves, kuriose suvokus naujus dalykus savo tikrumo buvo ieškoma iš naujo, naujais būdais, jo tolesniam vertybių pažinimui.

2. Gėrio ir savęs pažinimas

Šiuo metu, kai visos Europos kultūra yra kritiškai pervertinama, reikia iš naujo apsvarstyti ir pažinimo problemą. Dvasinių krizių metu, kai iš naujo pasveriami ir pervertinami visi kultūros laimėjimai, kai keliamas jos prasmės ir likimo klausimas, kiekvieną kartą ji atgyja iš naujo, reikalaudama visapusiškesnio ir gilesnio sprendimo.

Kaip žinoma, Sokrato filosofijos šerdis yra mokymas apie gėrio ir žinojimo tapatybę, kur svarbesnė sąvoka yra ne gėris, o žinojimas: ne žinojimas išvedamas iš gėrio, o gėris iš žinojimo. Pasaulis yra dieviškosios jėgos kūrinys ir nėra ko kištis į jos reikalus, verčiau reikėtų pasižiūrėti į save. Pažiūrėkime į tai kaip mes elgiamės: pjaunamės, keiksnojam vienas kitą, dedamės protingesniais ir išmintingesniais vienas už kitą.

Tiksliai žinoti yra įmanoma nedaug ką, bet stengtis – ir įmanoma, ir reikia. Protas žmogui duotas, kad žmogus mąstytų, viską apgalvotų, klausinėtų jo kaip gyventi, kaip elgtis, ir elgtųsi tik taip, kaip protas jam nurodo. “Sokrato mąstymo “grynumas“ yra…tai, kad jame glūdi ypatingas turinys – pats dorumas, apskritai pats žmogus… jam rūpi žmogaus siela, dorovinis jos tobulėjimas“(4.psl.6). Visi žmonės yra skirtingi, siekia įvairiausių tikslų, kiekvienas skirtingai tikslus supranta, skirtingai mąsto, tačiau visi iki vieno trokšta laimės ir gėrio. O kas gi gali tai jiems suteikti? Tiktai patys žmonės gali visa tai suteikti sau ir žinoma kitiems. Žmogus iš prigimties yra geras, ir jeigu jis daro ką nors bloga, tai tik dėl to, kad yra suklaidintas aistrų ir negali suprasti blogai darąs. Ir jeigu tik žinotų, tai tikrai nedarytų. Sokratas…“rėmėsi žmogaus prigimties dvilypumu: žmoguje esanti dorybė ir nedorybė, gėris ir blogis, teisingumas ir neteisingumas“(5.psl.87).

Gėrio pažinimas kartu yra ir savęs pažinimas. Gėrio pažinimui reikia tiesioginio patirtino gėrio, tikros dorovinės patirties. O ši patirtis yra vidinė, kiekvienam ji atsiveria tik savyje ir tik jam vienam priklauso. Blogio pažinimas, taip pat kaip ir gėrio pažinimas, sąlygoja savęs pažinimą. Tačiau gėrio pažinimas priartina prie gėrio, o tuo tarpu blogio pažinimas kartu yra ir blogio naikinimas, išsilaisvinimas iš jo. Mat kiekvienas siekia gėrio ir sėja blogį tik laikydamas jį gėriu.

3.Gėrio idėja

Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – kas yra gėris? Tam, kad suprasti gėrio turinį, vertėtų sujungti skirtingas vertybes. Platonas mėgino visa tai sujungti. Jam buvo žinoma daug žmogaus dorybių: darbštumas, išmintis, savitvarda, teisingumas. Aukščiausiai iškeliama virš visų kitų dorybių – gėrio idėja, ji aiškiai yra susijusi su kitomis vertybėmis. “Platonas nuolatos pabrėžia, kad dorybė, teisingumas, gėris – tai vertingi dalykai patys savaime… Platono požiūriu, žmogus laisva valia negali išsižadėti to, kas jam svarbiausia ir reikšmingiausia, jis negali būti nedoras ir neteisingas, nes tai būtų tolygu kenkti sau pačiam“(5.psl.125). Protas kaip dvasinė sielos dalis užima aukščiausią vietą, nes jis sugeba “dvasios akimis“ regėti tikrąjį gėrį arba gėrio
idėją. Todėl protas turi valdyti ir tvarkyti kitas sielos dalis. Tačiau, kad protas visa tai įstengtų, pirmiausia jis turi atlikti savo tikrą ir tiesioginę paskirtį: jis turi įgyti išminties dorybę, kuri jį suartina su tikruoju gėriu. Išminties dorybėje protas pirmiausia pasiremia nirštu. Jį jis susieja su tikruoju gėriu ir moko ją siekti šio gėrio nepaisant jokių sunkumų ir kliūčių. Taip protui paklusnus nirštas įgyja drąsos dorybę. Į drąsą išugdytas nirštas galiausiai nukrypsta į geismą, jis sutramdo įgimtą geismų savivališkumą, nukreipdamas juos į tikrąjį gėrį. Taip geismas įgyja susivaldymo dorybę. Yra tik vienintelė priežastis dėl kurios žmogus būna nedoras ir neteisingas, tai – nežinojimas.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 889 žodžiai iš 2487 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.