Zmogus yra būties piemuo
5 (100%) 1 vote

Zmogus yra būties piemuo

ŽMOGUS YRA BŪTES PIEMUO

Žmogus gyvena tam, kad džiaugtūsi gyvenimu, savo būtimi, bet ne visiem pavyksta tuo džiaugtis, tada tampi būties vergu. Gyvenimas tau tampa nebe mielas, viskas aplinkui tampa neidomu, pradedi nusivilti savimi.

„Tokiame pasaulyje, kur kur neįmanomas joks stabilumas, jokia pastovi būsena, kur viskas nepaliaujamai juda ir keičiasi, skuba ir lekia, kur ant virvės išsilaikoma vien tik žingsniuojant ir krutant, nekyla net mintis apie palaimą. Palaimos negali būti ten, kur yra Platono „nuolatinis tapsmas ir niekada nėra buvimo“. Pirmiausia, nė vieno nėra laimingo, visi kol gyvena, siekia tariamos laimės, kurią retai tepasiekia, o jei ir pasiekia, tai tik dėl to, kad nusiviltų: taisyklė vis ta pati – kiekvienas galiausiai gryžta į uostą sudaužytu, stiebo netekusio laivu. Tada jau jam visai vis tiek, ar buvo laimingas, ar nelaimingas savo gyvenime, kuris susidėjo tik iš trukmės neturinčios dabarties, o nūnai jis yra pasibaigęs“. (A. Schopenhauer „Parenga ir paralipomena“, 2001, psl. 130)

Tai kodėl žmonės skuba? Gal dėl to kad greičiau surastų savo laimę? Tai kodėl jos neranda? Žmogus niekada nebus laimngas, kad ir kiek pinigų jis turėtų, vistiek jam jų bus per mažai, kad ir kiek meilės turėtų, jam maža. Nors ir sakai kad esi laimingas, širdyje žinai, kad tai netiesa.Vis kažko trūksta, vis norisi kažko daugiau. Žmogus laimę praranda per savo godumą. Per savo godumą jis praranda galimybę džiaugtis givenimu. O kiek žmonių pasaulyje, kurie niekada nesidžiaugė savo gyvenimu. Jie visai neskuba, gyvena savo mažame pasaulėlyje ir džiaugiasi tuo, ką turi. Tai turbūt geriausias laimės apibūdinimas. Kai nieko neturi, tai ir daugiau nereikia. Bet retas, kas tai supranta. Visi gyvena užsidarę savyje, ir retas kas atsiskleidžia.

„Mūsų gyveimo epizodai panašūs stambiagabaritinę mozaiką, kurios elementai iš arti nekelia įspudžio: norint pamatyti jų grožį, reikia atsitraukti. Todėl būtina suprasti, kad „siekti ko nors trokštama“, – vadinasi, dirbti tuščią darbą, nors visą laiką gyvenime laukdami ko nors geresnio, apgailestaudami neretai ilgimės praeities. Prie viso to dar prisideda individualios valios nepasotinamumas: kiekvienas ko nors išsipildymas kelia naują norą ir geismą, vyrauja amžinas nepasitenkinimas, ir taip be galo, be krašto!“ (A. Schopenhauer „Parenga ir paralipomena“, 2001, psl. 131 – 132)

Visi gyvena šia diena, tik retas planuoja atetį. Todėl prispyrus bėdai mes pagalvojam apie praeitį, kaip praeityje jiem buvo gerai, prisimena tą momenta, kai neturėjo problemų, bet vistiek gyveno šia diena. Galvoja ir apie ateitį, kaip jie gyvens toliau, kaip išgyventi šią blogą dieną. Iš dalies tai yra gerai, gyventi šia diena, nes kai žmogus pradeda planuoti atetį ir jam tie planai nueina „šuniui ant uodegos“, jis nusivilia savimi ir gyvenimu ir vėl pradeda galvoti apie praeitį, bando prisiminti ką darė blogai, kad planai liko neygivendinti.

„Tai, kas buvo, to daugiau nebėra, yra lygiai taip pat nereikšminga, kaip tai, ko niekada nėra buvę. Bet visa, kas yra, kitą akimirką jau yra buvę. Todėl nereikšmingiausia dabartis aplenkia reikšmingiausią praeitį tuo, kad turi tikrovę; dėl tos priežasties dabartis santykiauja su praeitimi kaip kažkas su nieku“. (A. Schopenhauer „Parenga ir paralipomena“, 2001, psl. 128 – 129)

Vadinasi mes visi gyvename kartu su praeitimi. Praeitis neatsiejama būties dalis. Ne visi žmonės moka džiaugtis šia akimirka, kaip ir nevisi moka džiaugtis tuo ka turi, jie nesupranta, kad ši akimirka, už akimirkos bus jau praeitis. Todėl reikia džiaugtis ir vertinti kiekvieną akimirką, nors ne visos jos džiaugsmingos. Tada mes džiaugiamės, kad viskas jau praeityje. Bet vis tiek mes džiaugiamės. Nors tai jau optimistinis požiųris. Aš manau, kad būtis yra nereikšminga, nes vistiek ji tampa praeitimi. Tai kam reikalinga būtis? Būtis, tai tik akimirka, sekundė, kuri greitai ir nepastebėtai praeina. Nors iš kitos pusės mes gyvename būtyje, tik ta būtis lekia labai greitai, net ne pastebimai, todėl ir mes stengiamės neatsilikti. Bet dažniausiai mes nespėjame palei šį pagreitį ir dažniausiai pasiliekame praeityje.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 699 žodžiai iš 1235 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.