Zmonių įsitraukimas į naujuosius religinius judėjimus įsitraukimas
5 (100%) 1 vote

Zmonių įsitraukimas į naujuosius religinius judėjimus įsitraukimas

11213141

Įvadas

Daugelį mūsų „sektos“ arba naujieji religiniai judėjimai domina maždaug tiek pat, kiek 5-ojo puslapio kriminalai – laisvalaikio pasiskaitymams įdomi, tačiau ne itin reikšminga tema. Tik tuos, kurių šeimos nariai ar artimieji įsijungia į sektą, ši tema smarkiau paliečia. Deja, mes mažai (arba iškreiptai) težinome apie „sektas“, kad esame linkę jų neįvertinti, o kartais – pernelyg išsigąsti. Todėl šį referatą rašiau norėdama bent prabėgom susipažinti su naujaisiais religiniais judėjimais.

Žmonių įsitraukimas į naujuosius religinius judėjimus (toliau – NRJ), populiariai neretai pravardžiuojamus sektomis, nėra toks jau retas reiškinys. Nors tik nedaugelis žmonių Lietuvoje priklauso NRJ (0,29%), kažkokį laiko tarpą su tokiomis grupėmis buvo susijęs ne vienas. Kartais įsitraukimas nesukelia didelių pokyčių žmogaus gyvenime, yra laikinas reiškinys, arba tiesiog nėra pastebimas kitiems.

NRJ – tai labai įvairios religinės grupės. Vienos jų siekia intensyviau išgyventi krikščioniškąjį tikėjimą (pvz., Tikėjimo žodis) ar kokią nors jo modifikaciją (Jehovos liudytojai).

Kitos yra įkvėptos naujo apreiškimo, sujungiančio krikščionybės ir rytų religijų elementus, siekia įgyvendinti kokią nors žmonijos gelbėjimo programą (pvz., Suvienijimo judėjimas („munistai“)).

Dar kitos kviečia į nušvitimą bei išsilaisvinimą per meditaciją bei sekimą rytų religijų guru (pvz., krišnaitai, Sachadža Joga, įvairiausi budistai).

Yra ir tokių, kurios kūrybingai supina vakarų psichoanalizės, magijos bei rytų religijų elementus siūlydamos vakarų kultūriniame kontekste priimtiną holizmo ir sėkmės kelią, pasiekiamą per asmeninę transformaciją bei manipuliacijas aplinka (pvz., Scientologijos bažnyčia bei jos Dianetikos centrai, Ošo judėjimas).

Grupių esama įvairių, ir artimesnių mums įprastam religingumui, ir labai egzotiškų, tiek tradicinių (pvz., krikščioniškos grupės), tiek ir alternatyvių moralinių nuostatų (pvz., Ošo judėjimas). Tačiau bet koks intensyvesnis religingumas mūsų sekuliarioje visuomenėje atrodo įtartinas ir gali kelti įtampą (anksčiau tokią įtampą religingoje aplinkoje keldavo pasaulietiškumas).

Taigi, ne kiekvieną kartą, kai šeimoje kyla konfliktas dėl vieno iš šeimos narių įsijungimo į NRJ, kaltas yra NRJ. Žmones gąsdina naujumas, intensyvumas, tad artimiesiems labai nesunku kažką daryti iš nepagrįstos baimės, imtis nekorektiškų veiksmų. Reikia suprasti, kad ir į NRJ atsivertęs žmogus gali jaustis labai nestabiliai ir neužtikrintai dėl savo naujų įsitikinimų, tad į artimųjų nuogąstavimus gali reaguoti neadekvačiai.

Iš kitos pusės, esama NRJ, kuriose grupės dinamika yra itin manipuliatyvi, lyderis – itin autoritariškas, reikalavimai įsitraukusiam asmeniui – itin dideli, kitaip sakant, tokios grupės gali kelti pavojų žmogaus socialiniam gyvenimui ir psichinei sveikatai. Tačiau, kadangi NRJ – labai skirtingos, o ir skirtinguose kontekstuose gali reikštis skirtingai, kadangi tokioms grupėms didelę įtaką turi jų charizminiai vadovai, labai sunku daryti apibendrinimus dėl tokių grupių „sveikatos“ ar prognozuoti, kaip konkretus individas tokioje grupėje funkcionuos.

Šiame darbe norėčiau aptarti keletą Lietuvoje egzistuojančių sektų, taip pat pateikti keletą patarimų ką daryti artimajam patekus į sektą, bei aptarti bendrą sektų situaciją Lietuvoje.

Įregistruotų religinių organizacijų, išskyrus tradicines religines organizacijas, statistika

Religinių bendruomenių, kurios yra įregistruotos Teisingumo ministerijos arba pateikusios ministerijai dokumentus ir gavusios juridinio asmens pažymėjimą, sąrašą galite rasti čia.

________________________________________

Pavadinimas Bendras org. skaičius Bendrijos

(ir centrai) Bendruomenės

________________________________________

KRIKŠČIONYBĖS IR KRIKŠČIONIŠKOS KILMĖS KRYPTYS:

Armėnų apaštališkoji bažnyčia 2 2

Baptistai ir laisvieji krikščionys 27 (29) 1 26 (28)

Nepriklausomos organizacijos 15 (17) 15 (17)

Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga 12 1 11

Išganymo armija 1 1

Jehovos liudytojai 3 1 2

Jehovos liudytojų religinė bendrija 3 1 2

Kristaus bažnyčios 3 3

Metodistai 9 1 8

Lietuvos jungtinė metodistų Bažnyčia 9 1 8

Naujoji apaštalų Bažnyčia 5 1 (3 centrai) 1

Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia 5 1 (3 centrai) 1

Nedenominacinės krikščionių bažnyčios 38 (42) 1 35 (39)

Nepriklausomos organizacijos 2 (4) 2 (4)

Krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ 36 1 35

Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia 2 2

Pasaulietinis namų misionierinis judėjimas 1 1

Rumunų ortodoksai 1 1

Sekmininkai [1]

35 (37) 1 34 (36)

Nepriklausomos organizacijos 20 (22) 20 (22)

Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) sąjunga 13 1 12

Septintos dienos adventistai 14 1 13

Septintosios dienos adventistų bažnyčios Lietuvos misijos laukas 14 1 13

Suvienijimo judėjimas (1) (1)

________________________________________JUDAIZMO KRYPTYS:

________________________________________ISLAMO IR ISLAMIŠKOS KILMĖS KRYPTYS:

Achmadijos džamalo musulmonai (1) (1)

Neislamiškojo sufizmo bendruomenės 1 1
HINDUISTINĖS KILMĖS KRYPTYS:

Krišnos sąmonės organizacija (ISKCON) 2

________________________________________(5) 2 (5)

________________________________________BUDIZMO IR BUDISTINĖS KILMĖS KRYPTYS:

Japonijos budizmo bendruomenės 1 1

Laoso budizmo bendruomenės 3 1 2

Tibeto budizmo bendruomenės 4 4

Dzenbudizmo bendruomenės 1 (2) 1 (2)

________________________________________KITOS RELIGINĖS KRYPTYS:

Bahajai 1 1

Neopagonys 6 (7) 1 5(7)

Nenustatytos pakraipos religinės bendruomenės [2]

(5) (1) (4)

________________________________________

IŠ VISO: 160 (180) 9 (10) bendrijos,

3 centrai 148 (179)

Pateiksime Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos gyventojus pagal tikybą.

Lietuvos gyventojai pagal tikybąTikyba Gyventojų sk. Gyventojų sk. procentais

Iš viso 3483972 100%

Romos katalikų 2752447 79%

Stačiatikių (ortodoksų) 141821 4,07%

Sentikių 27073 0,78%

Evangelikų liuteronų 19637 0,56%

Evangelikų reformatų 7082 0,2%

Jehovos liudytojų 3512 0,1%

Musulmonų sunitų 2860 0,08%

Visos (pilnos) evangelijos Bažnyčios 2207 0,06%

Sekmininkų 1307 0,04%

Judėjų 1272 0,04%

Baltų tikėjimo 1270 0,04%

Baptistų (ir laisvųjų bažnyčių) 1249 0,04%

Septintos dienos adventistų 547 0,02%

Naujosios apaštalų Bažnyčios 436 0,01%

Budistų 408 0,01%

Graikų apeigų katalikų (unitų) 364 0,01%

Krišnos sąmonės judėjimo 265 0,01%

Karaimų 258 0,01%

Metodistų 211 0,01%

Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios (mormonų) 197 < 0,01%

Šri Satja Sai Babos organizacijos 107 < 0,01%

Nedenominacinės krikščioniškos Bažnyčios 75 < 0,01%

Kristaus bažnyčios 52 < 0,01%

Bahajų 31 < 0,01%

Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios 30 < 0,01%

Scientologijos bažnyčios (scientologija) 15 < 0,01%

Ošo meditacijos centrų 12 < 0,01%

Suvienijimo Bažnyčios 4 < 0,01%

Nurodė evangelikas, protestantas 660 0,02%

Nurodė krikščionis 275 < 0,01%

Kitų tikybų 515 < 0,01%

Netikintis 239 0,01%

Nė vienai 331087 9,50%

Nenurodė 186447 5,35%

Naujieji religiniai judėjimai – grėsmė ar iššūkis?

Rytų Europoje naujieji religiniai judėjimai auga visų pirma todėl, kad šios šalys nusimetė sovietų jungą ir pradėjo įgyvendinti demokratijos principus; Atsirado kur kas daugiau laisvės nei buvo praeityje, kuomet buvo sakoma, kad neturi tikėti niekuo, tik paklusti valstybei.

Visgi kalbant apie bendrą situaciją reikia pastebėti, kad naujieji religiniai judėjimai (NRJ) auga ir patraukia žmones tada, kai visuomenėje vyksta pokyčiai, kurių pasėkoje senieji religiniai įsitikinimai nebepaaiškina socialinių gyvenimo realijų. Pastaruoju metu būta daug pokyčių – kalbu ne tik apie industrializaciją ir urbanizaciją, bet ir bendrą socialinį ir geografinį mobilumą; žmonės gali rinktis įvairius darbus, patirti dalykus, kurių anksčiau negalėjo patirti, gali gyventi įvairiose vietovėse, keliauti. Žiniasklaida siūlo galimybes, kurios gal būt egzistavo amžiais, tačiau paprastiems žmonėms nebuvo prieinami – atskirai galima paminėti ir Internetą. Taigi žmonėms tampa prieinamos skirtingos religinės idėjos, didėja ir jų paklausa. Kas buvo prasminga vienai kartai greičiausiai nebus taip prasminga kitai, turėjusiai kitokią patirtį.

Autoritetu šiais laikais taip pat abejojama kur kas dažniau, nei praeityje; kartais žmonės prisijungia prie naujų religijų tik todėl, kad jos kitokios ir skiriasi nuo praeities kartų religijų. Tai kyla ir iš individualizmo, skatinančio vystyti savo individualybę, o taip pat poreikio ieškoti žmonių grupės, atitinkančios asmens interesus. Didžioji dalis religinių judėjimų yra orientuoti į skirtingas “ieškotojų grupes”.

Sekuliarioje visuomenėje, ypač tokioje, kurioje ateizmas peršamas, žmonės ieško Dievo, religija pagrįstų atsakymų į gyvenimo klausimus. Jie dažniausiai neturi religinio išsilavinimo, kuris padėtų jiems ieškojimuose, todėl neretai prisijungia prie kokios nors naujos religijos ir tenai patiria religingumą ar dvasingumą. Vėliau jie gali pakeisti religinę priklausomybę – tokiose grupėse žmonės dažnai keičiasi.

Ar NRJ gali būti laikomi grėsme visuomenei?

Tai priklauso nuo to, ką laikysime grėsme. Žinoma jie prisideda prie pokyčių visuomenėje, tad NRJ veikla kelia grėsmę status quo. Tačiau daugybė kitų, su religija nesusijusių pokyčių visuomenėje taip pat yra grėsmingi šiuo požiūriu. Tačiau jei kalbant apie grėsmę norima pasakyti, kad visuomenėje paplis masinės savižudybės, žmogžudystės, grius viešoji moralė – nemanau kad tokia grėsmė yra.

Visų pirma, naujosios religijos auga labai lėtai, daugelis jų išnyksta. Daugelis jų nekelia grėsmės nei individams, nei visuomenei. Kai kurie judėjimai žinoma kelia grėsmę – turbūt vienas geriausių pavyzdžių būtų Aum Šinrikio kultas, paleidęs nuodingas dujas Tokijo metro. Galima būtų paminėti ir Waco tragediją Teksase.

Žinoma, naujųjų religinių judėjimų nariai, taip pat kaip ir senų religijų nariai, gali kelti grėsmę visuomenei, tačiau ne būtinai todėl, kad jie yra naujų ar senų religijų išpažinėjai. Kaip pavyzdį galime paimti Jehovos liudytojus, kurie nori sekti Dievu ir todėl netiki galį žudyti ir nenori tarnauti armijoje. Jie buvo grėsmė visuomenei, ir pvz., naciai
tūkstančius Jehovos liudytojų dujų kamerose todėl, kad šie nepakluso normoms, nustatytoms tų, kurie buvo valdžioje.

Kai kurios visuomenės, jaučiančios joms kilusią grėsmę, pasirenka naujuosius religinius judėjimus kaip atpirkimo ožius, bandydami juos apkaltinti dėl nesugebėjimo tvarkytis visuomenėje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad naujųjų religinių judėjimų, kaip ir politinių judėjimų, ekonominių judėjimų ar kitokių socialinių judėjimų atsiradimas veda į pokyčius, kurie gali būti suvokti kaip grėsmė. Tačiau nauji religiniai judėjimai nekelia didesnės grėsmės, nei kitokio pobūdžio judėjimai. Tai pat reikia atsiminti, kad kalbant apie naujas religijas negalima daryti apibendrinimų – jos gali būti labai skirtingos.

Kaip NRJ keičiasi laikui bėgant? Ar tie pokyčiai vyksta prisitaikant prie visuomenės?

NRJ laikui bėgant pasikeičia gan pastebimai. Pirmoji naujo religinio judėjimo karta neretai būna jauni, entuziastingi žmonės, sekantys charizmatiniu vadovu. Tačiau charizmatinis vadovas miršta, konvertitai auga, jiems gimsta vaikai, kuriems reikia skirti daug laiko ir kitų dalykų, brandinant juos socialiai. Vaikai ir kitos kartos kvestionuoja judėjimo įsitikinimus, todėl neretai galima stebėti judėjimo adaptaciją prie visuomenės. Tikinčiųjų gyvenimo būdas keičiasi, tampa vis mažiau ekstremalus ar fanatiškas – būtent tokius bruožus galima pastebėti pirmojoje religinio judėjimo kartoje.

Judėjimai tampa vis lengviau nuspėjami įsivyraujant biurokratijai ir formuojantis tradicijoms, keičiančioms charizmatinį vadovavimą. Visuomenė susipažįsta su šiais judėjimais, mažiau jų bijo, ir NRJ tuomet nebebūna tokie ginantys.

Žinoma, NRJ gali keistis ir agresyvumo linkui, ypač jei visuomenė juos puola. Tačiau daugelis judėjimų, kurie išgyvena, keičiasi adaptuodamiesi, ir tai lengva pastebėti žiūrint į senąsias religijas – naujosios religijos tampa senomis jei jos išgyvena prisitaikydamos.

Kokio požiūrio turėtų laikytis visuomenė, norėdama padėti NRJ išvengti ekstremumų?

Turbūt svarbiausia yra būti pasiruošus klausyti, sužinoti, kuo naujieji judėjimai iš tiesų tiki, kokios yra jų apeigos. Kartais tai būna sudėtinga, ypač jei judėjimai slepia savo veiklą, tačiau dauguma NRJ būna atviri sąžiningam dialogui ir diskusijai.

Kaip jau minėjau, įvairūs vidiniai mechanizmai, demografiniai pasikeitimai veda juos atvirumo linkui. Savo egzistavimo pradžioje NRJ neretai pabrėžia, kad jie nepaprastai skiriasi nuo visuomenės, tačiau po kurio laiko jie gali kur kas mieliau kalbėti apie panašumus. Nors visuomenei visuomet reikia atidžiai stebėti, ar kai kurių religinių judėjimų kraštutinumai nekelia pavojaus, visuomet reikia atsiminti, kad antagonizmas tik padeda NRJ vadovams įrodyti pasekėjams, jog visuomenė yra bloga ir šėtono dominuojama, ir situacija tokiu būdu tik apsunkinama.

Manyčiau, kad visuomenė turėtų laikytis požiūrio, kad NRJ narių kriminaliniai nusikaltimai yra netoleruotini lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito visuomenės nario nusikaltimai, tačiau kiekvienas visuomenės narys turi teisę tikėti tuo, kuo nori, tol, kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tokiu būdu NRJ nariai bus skatinami prisitaikyti ir gyventi visuomenėje taip pat, kaip ir kiti jos nariai. Juk pliuralistinėje visuomenėje taikiai sugyvena įvairių religinių įsitikinimų žmonės, praktikuojantys skirtingas religijas.

Ką reikėtų daryti dėl nelegalios NRJ veiklos?

Visiškai tą patį, kas daroma su nelegalia atskirų asmenų visuomenėje veikla. Nereikia kurti specialių įstatymų žmonėms, kurių įsitikinimai kitokie nei mūsų. Žinoma nereikia ir jokios specialios apsaugos tokiems žmonėms – jei jie padaro kažką, kas prieštarauja įstatymams, jie turėtų būti patraukti baudžiamojoj atsakomybėn ir gauti tokias pačias bausmes, kaip ir kiti.

Ar NRJ galima vadinti grėsme tradicinėms bažnyčioms?

Iššūkis šiuo atveju būtų kur kas pozityvesnė ir naudingesnė sąvoka nei grėsmė. Žinoma jie gali tapti grėsme, jei siekia patraukti žmones iš tradicinių bažnyčių arba demaskuoja tradicinių bažnyčių lankytojų veidmainišką, apatišką, ne itin religingą ar pernelyg religingą elgesį, nepatraukiantį paprastų žmonių, norinčių priimti Dievą į savo gyvenimą ar ugdyti dvasingumą. Jei bažnyčios pripažintų trūkumus, kuriuos pastebi žmonės, prisijungiantys prie naujųjų religijų, gal būt tai padėtų kai kuriuos tų trūkumų pašalinti, išsiaiškinti, ko ieško jauni, o gal ir vyresnio amžiaus žmonės.

Iš kitos pusės, tradicinėms bažnyčioms ir religijoms būtų kvaila “apsimesti” naujomis religijomis. Tradicinės religijos gali daug pasiūlyti, ir jos turi išlaikyti savo privalumus – tradiciją, visuotinių susirinkimų bei praeities išmintį. Iššūkis glūdi sugebėjime matyti, ką reikia išlaikyti, ir ką galima pakeisti tam, kad bažnyčios galėtų įvykdyti savo, kaip tikėjimo saugotojų, paskirtį visuomenėje, tikėjimo, kurį jos išsaugojo amžių bėgyje. Bažnyčios turi suprasti, kad besikeičiant visuomenei ir individams tas tiesas gali tekti pristatyti kitokiais būdais, nes kitaip kaimenės tų tiesų neišgirs. Taigi NRJ tikrai galima laikyti iššūkiu, ir priimti tokį požiūrį tradicinėms bažnyčioms kur kas
naudingiau, nei dejuoti ir aimanuoti dėl NRJ antplūdžio, nesistengiant suprasti, ką gi jos siūlo. Tik supratus iššūkį galima imtis pozityvių žingsnių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2298 žodžiai iš 7506 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.