Zvilgsnis į salomėjos nėries gyvenimą ir kūrybą
5 (100%) 1 vote

Zvilgsnis į salomėjos nėries gyvenimą ir kūrybą

1. Įžanga

,,Imkite mane ir skaitykite…“ kadais bylojo pirmoji lietuviška knygelė. Dabar šį pasakymą norėčiau perfrazuoti: ,,Imkite ir gilinkite savo žinias“. Taip, ši frazė puikiai atspindi mano darbo tikslą. Pasirinkau šią temą paskatinta noro praturtinti savo literatūrines žinias dar viena romantizmo epochos atstove. Jūs paklausite, kodėl būtent Salomėja? Ir klausimas būtų visai teisingas, juk yra daugybė šios epochos atstovų, kurie gal netgi daugiau darė įtaką lietuvių literatūrai. Tačiau daugelį jų aš jau pažįstu, o Salomėja Nėris – tai dar netyrinėta asmenybė, kuri domina kiekvieną.

Mano darbą sudaro keturios dalys: pirmojoje dalyje yra nurodomas darbo tikslas, antrojoje – pateikiama S. Nėries biografija ir kūrybai būdingi bruožai. Išsamiau analizuojamas pirmasis eilėraščių rinkinys ,,Anksti rytą“. Trečiojoje dalyje yra išvados, o ketvirtojoje – pateikiamas literatūros sąrašas.

Taigi kviečiu kartu su manimi pažvelgti į Salomėjos Nėries gyvenimą, kūrybą. Pažinti poetės jausmus, mintis ir neribotas poetinės fantazijos ribas.

2. Biografija ir kūrybos apžvalga

Salomėja Nėris – ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmeniui ir kūrybai.

Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė, vėliau – Bučienė) gimė 1904 metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas). Augo pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų šeimoje. 1919-1924 metais mokėsi literatūrinėmis tradicijomis garsėjančioje Vilkaviškio gimnazijoje; čia parašė ir pirmuosius eilėraščius. Pirmuosius eilėraščius pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Šios organizacijos leidinyje ,,Ateitis“ 1923 metais išspausdintą eilėraštį ,,Pajūry“ pirmą kartą pasirašė slapvardžiu Nėris. 1924 metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Teologijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių literatūrą, vokiečių kalbą ir literatūrą bei pedagogiką. Čia įsitraukė į ,,Šatrijos“ – studentų ateitininkų meno draugijos veiklą. Tai buvo pirmoji literatūrinė poetės mokykla. ,,Šatrijos“ nariai organizuodavo susrinkimus (dažnai jie vykdavo poeto Vinco Mykolaičio-Putino bute), kuriuose skaitydavo ir aptardavo literatūrinę kūrybą, klausydavo muzikos, studijuodavo dailės kūrinius. Daugeliui šatrijiečių buvo artima romantinė pasaulėjauta. 1927 metais Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį ,,Anksti rytą“ , po kurio iš karto sulaukė pripažinimo. Rinkinyje dominuoja džiaugsmingas jaunystės svajonių, jausmų išsakymas. Poetinis vaizdas supina polinkį į pasakiškumą ir iš simbolizmo paveldėtas abstrakcijas (tokias kaip baltoji gulbė, sutemų viešnia, juodasis svečias). Poetė kuria grakštų, melodingą lyrinį eilėraštį, atsiremiantį į įvaizdžių sistemą, paveldėtą iš tautosakos, visų pirma liaudies dainos. Šis bruožas išlieka ir vėlesnėje Nėries kūryboje. Ryškų pėdsaką ir poetės biografijoje,ir kūryboje paliko nelaiminga meilė germanistikos profesoriui Juozui Eretui, su kuriuo susipažino taip pat ,,Šatrijos“ draugijos susirinkimuose. Už ,,nelegalią“ meilę ištekėjusiam vyrui Nėris buvo ,,nubausta“ – 1928-aisiais ji išsiųsta mokytojauti į Lazdijus, tolimą Lietuvos užkampį. Gyveno neseniai mirusio poeto Motiejaus Gustaičio kambaryje, kuris jai priminė krstą, ir dienoraštyje taip išsakę savo savijautą:,,Mano jaunos dienos čia palaidotos. Mano jaunystė čia uždaryta, kaip jaunas paukštelis blaškos ir ilgais vakarais suokia šiurpią vienumos dainą.“ Iki 1931 metų Lazdijų gimnazijoje ji dėstė vokiečių kalbą, o 1931-aisias grįžo į Kauną, kur gyveno iš redaktorės, vertėjos darbo. Tais pačiais metais išėjo antrasis poetės eilėraščių rinkinys ,,Pėdos smėly“. Jis dramatiškesnis nei pirmasis, ryškesnė individo ir miesčioniškos visuomenės priestata (eil. ,,Sudeginkit mane“, ,,Be bažnyčios“, ,,Paspausiu šaltą plieną“). Kaip ir pirmojoje knygoje rški romanso poetika (eil. ,,Raudona rožė“, ,,Paskutinė Donžuano meilė“, ,,Baisus tavo Dievas“). Paskutiniu rinkinio eilėraščiu ,,Kaip gėdos dėmė…“ poetė teigia pradedanti naują gyvenimo ir kūrybos etapą:

…nueitą kelią nulaužiau

Kaip vyšnios išdžiūvusią šaką.

Sugrioviau altorių, kur melstasi amžiam,

Kur garbinta meilė ir amžinos pasakos,

Ir tiltą į praeitį visą sudeginau.

Iš tikro tais pačiais metais Nėris bandė žengti radikalų žingsnį. Kairiosios ideologinės pkaripos avangardistiniame žurnale ,,Trečias frontas“ (Nr.5) ji paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė ankstesnias katalikiškas savo pažiūras ir pažadėjo kurit tokią poeziją, kuri išreikštų ,,išnaudojamųjų masių“ interesus. Manoma, kad pareiškimo tekstą parašė tuomet aktyvus trečiafrontininkas Bronys Raila, o Nėris jį pasirašė.
Tokio žingsnio priežastys buvo greičiau emocinės (noras atkeršyti ir konkrečiam asmeniui, ir visuomenei) nei politinės. Tame pačiame žurnalo numeryje buvo publikuoti keli avangardistine maniera parašyti naująsias revoliucines idėjas deklaruojantys poetės eilėraščiai. Tačiau šioji stilistika visiškai neatitiko poetės talento prigimties.

1934-1936 metais poetė mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje (dėl jautrios, mimoziškos prigimties pedagoginis darbas jai buvo ganėtinai sunki našta). 1936 metais Paryžiaus merijoje susituokė su skulptoriumi Bernardu Buču ir 1937-aisiais apsigyveno Palemone. Iki 1940-ųjų vasaros mokytojavo Kaune. 1935 metais išleido Dariaus ir Girėno atminimui skirtą leidinį ,,Per lūžtantį ledą“. Jame esama akleto trečiafrontininkiškos dvasios deklaratyvių eilėraščių, tačiau ryškiausia pasiaukojimo poetizacija. Grįžtama ir prie ankstesnio lytinio, tik jau labiau dramatizmo ženklu pažymėto eilėraščio. Šį grįžimą įtvirtino rinkinys ,,Diemedžiu žydėsiu“ (1938), apdovanotas Valstybės premija. Eilėraštis orientuojamas į tautosakinį melodingumą. Dominuojanti tma – žmogaus būties trapumas ir amžinas ryšys su žeme. 1940 metais išleistos tautosakos motvais parašytos poemos ,,Eglė žalčių karalienė“ ir ,,Našlaitė“. Pasinaudota ir poetės populiarumu – ji parašė posovietines poemas ,,Bolševiko kelias“, ,,Keturi“ ir ,,Poemą apie Staliną“. Pastarosios ištraukos buvo skaitomos Maskvoje, Kremliuje, kai buvo ,,prašoma“ Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Prasidėjus karui, poetė pasitraukė į Rusiją. 1943 metais Maskvoje išleido rinkinį ,,dainuok, širdie, gyvenimą“, kuriame, be privalomų keiksmų priešams, kvietimo į kovą, ryškus Tėvynės ilgesys, žmogaus ryšio su gimtąją žeme teigimas. Po karo ketino išleisti eilėraščių rinkinį ,,Prie didelio kelio“, jame permąstomas savasis gyvenimas, suvokiamos klaidos (eil. ,,Maironiui“, ,,Tolimas sapnas“), teigiamas žmogaus gyvenimo dramatizmas. Tačiau cenzūrai poetės parngtas rinkinys neįtiko, buvo pertvarkytas ir išleistas pavadinimu ,,Lakštingala negali nečiulbėti“ (1945). ,,Prie didelio kelio“ išleistas tik 1994-aisiais.

Nėris po sunkios ligos mirė1945 metų liepos 7 dieną Maskvoje, Kremliaus ligoninėje. Buvo palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme. 1992 metais perlaidota Petrašiūnų kapinėse.

Salomėja Nėris – gryniausia lyrinė poetė (,,Aš esu lyrikė“), ryškiausia romantinės pasaulėjautos kūrėja tarp visų neromantikų. ,,Negaliu padaryt iš savęs realistės, romantike ir mirsiu“, – rašė poetė dienoraštyje. Poeziją ji matuoja emocijų tikrumu ir stiprumu (,,Tiktai krauju rašyti žodžiai galima vadinti poeziją, nes nėra lig šiol pasauly tokios kokybės rašalo, kuris pavaduotų kraują“). Nei vakarų kultūros įvaizdžiai (nors vieną kitą galime rasti – Don Žuanas, Karmen, bet jie dažniausiai naudojami romantiniam dramatizmui sustiprinti), nei avangardo poetikos palikimas (nors bandyta save ,,perlaužti“), nei miesto kultūra (nors esama sotaus, nuodėmingo miesto temos – eil. ,,Vienos bare“, ,,Dvidešimtį sū“) nesuvaidino esminio vaidmens Nėries kūryboje. Pagrindinis jos poetikos motyvas – liaudies dainos lyrizmas.

3. Kūryba

1923 m. – išspausdinamas pirmasis S. Nėries eilėraštis periodinėje spaudoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1286 žodžiai iš 4270 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.