Zydai xix a
5 (100%) 1 vote

Zydai xix a

Įžanga

Žydų gimimo vieta yra Izrealio žemė (Eretz Israel). Ten praėjo reikšminga ilgos žydų istorijos dalis, kurios pirmasis tūkstantmetis yra įrašytas net į Bibliją. Ten buvo suformuota pati žydų tauta, jos religija ir kultūra. Ši tauta nenustoja egzistavusi jau amžius, net po didžiulių trėmimų ir genocidų. Per ilgus išsisklaidymo metus, žydai niekada nepamiršo (ir nepamiršta) savo ryšių su gimtąja šalimi. 1948 metų Izraelio valstybės sukūrimas atnaujino žydų tautos nepriklausomybę, kuri buvo prarasta prieš du tūkstančius metų.

Dauguma žydų šių dienų pasaulyje yra arba aškenazių, arba sefardų palikuonys. Aškenaziai atkeliavo iš centrinės Europos, tiksliau iš Vokietijos (Ashkenaz reiškia „Vokietija“) ir Prancūzijos, o vėliau patraukė į Lenkiją ir Rusiją. Žydai aškenaziai pritaikė jidiš (viduramžių vokiečių) kaip savo kalbą. Kalba tapo tuo pagrindu, ant kurio išaugo spalvinga žydų kultūra, jų menas, muzika, literatūra.

Žydai sefardai (Sepharad reiškia „Ispanija“) vartojo ladino kalbą (liaudiškąją ispanų). Dar prieš inkvizicijai 1492 m. išvarant juos iš Ispanijos, sefardai turėjo glaudžių kontaktų su musulmonų pasauliu. Tai įgalino juos sukurti unikalią intelektualinę kultūrą. Šitoks kultūriniu pagrindu atsiradęs skirtingumas tarp aškenazių ir sefardų šiais laikais yra labai ryškus Izraelije, kur kiekviena grupė remia savo vyriausiąjį rabiną.

Žydų literatūra, muzika, kalba, religija

Žydų kalbos, žydų, gyvenančių Europoje, P. ir Š. Amerikos šalyse, P. Afrikoje kalbos. Lietuvoje XIV – XIX a. daugiausia buvo vartojama ↑ hebrajų kalbos, nuo XIX a. vartojama ↑ jidiš.

Nuo XVII a. pradžios žydai po truputi ėmė slinkti iš Lenkijos ir Otomanų imperijos į naujus Vakarų miestus. Pasaulis ėmė suvokti naudingą žydų komercinę veiklą., jų vardą imta sieti su tvirčiausiomis ekonominėmis sistemomis. XIX a. daugybę žydų emigravo į Ameriką.

Atviriems bet kokios religijos priešininkams judaizmas vis dar užkliūdavo, tačiau pasaulis žydams darėsi vis tolerantiškesnis. XIX a., nepaisant visų sunkumų, kuriuos teko įveikti, judėjai pagaliau iškovojo lygias teises.

Kai Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, atsirado reali emancipacijos galimybė. Judaizmas liko tiktai religija. Tuomet ir žydus, pavyzdžiui, Amerikoje ir Vokietijoje imta vertinti kaip lojalius tos valstybės piliečius, tiktai išpažįstančius kitokią religiją.

Dievas pasirinko žydų tautą tuomet, kai jų protėvis Abraomas iš Chaldėjos miesto Ūro patraukė į Kanaaną. Pagal Biblijos pasakojimą, Dievas pasirodęs Abraomui ir taręs: „ Išeik iš savo žemės… ir eik į žemę, kurią aš tau parodysiu. Aš padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu… ir visos žemės tautos bus tavyje palaimintos“ .

Po keleto amžių, rašoma pasakojime apie izraelitų išėjimą iš Egipto, Dievas taip yra kalbėjęs Izraelio vaikams: „ Jūs būsite kunigų karalystė ir išrinktoji tauta“ .

Abi šios ištraukos leidžia suprasti, kad žydų tauta pašaukta gyventi ypatingoje sandaroje su Dievu , jog jai tenka ypatingas vaidmuo žmonijos istorijoje. Būti išrinktąją tauta – didžiulė privilegija, tačiau ir didelė atsakomybė. Jiems teko būti „kunigų karalyste“, tarnaujančia tik vienam tikrajam Dievui, jiems teko būti „šventąją tauta“, atspindinčia jų Dievo esmę asmeninėje, socialinėje bei nacionalinėje gyvenimo plotmėje.

Mūsų laikais pasaulyje yra apie 13 milijonų žydų, 6 milijonai JAV, 3 milijonai Izraelije, o kiti išsibarstę po pasaulį; nemažai jų gyvena Rusijoje ir Rytų Europoje. Jų papročiai, liturgija, gyvensena, galbūt net hebrajų kalbos vartosena gali skirtis, bet jie vieninga tauta, kuri turėjo vienus protėvius – patriarchus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą.

Ortodoksinis judaizmas – paklusnumas Įstatymui

Ortodoksinis judaizmas laiko save vieninteliu tikruoju judaizmu. XIX a. pirmoje pusėje jis išsirutuliojo į aiškiai teoriškai apibrėžtą judėjimą, kuriuo siekta apsaugoti tradicinį klasikinį judaizmą nuo iš Rytų Europos atsklindančios Reformacijos.

Ortodoksai žydai remiasi „tikrąja, Toros nurodytąja“ gyvenimo samprata. Pagal jų mokymą Dievas pats ir neabejotinai apsireiškęs ant Sinajaus kalno ir davęs Įsakymą. Tad toros žodžiais esą dieviškos kilmės, jų autoritetu neabejojama.

XIX a. pradžioje žydai Rytų Europoje gyvendavo uždaromis bendruomenėmis, žinomoms kaip štetl. Tokioje kultūroje žydai buvo atskirti nuo pasaulietinio gyvenimo.

Tačiau į amžiaus pabaigą ima formuotis nauja ortodoksizmo samprata. Kia žydai pradeda gausiai emigruoti į JAV, ortodoksai mokytijai, tokie kaip rabinas Samsonas Hirschas, ima skatinti žydus prisidėti prie šiuolaikinės Vakarų pasaulio kultūros kūrimo, stengiantis įgyti pasaulietinį išsilavinimą universitetuose, ugdyti savą filosofinę mintį. Mūsų laikais dauguma žydų ortodoksų įsitikinę, jog svarbu prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio – tiek, kiek tai neprieštarauja Toros mokymui.

Reformuotasis judaizmas – atsakas į permainas

Reformuotasis judaizmas pradžią gavo Vokietijoje. XVIII a. Švenčiamasis sąjūdis iškėlė proto ir pažangos svarbą. XIX a. emancipacinis judėjimas žydams
suteikė nauju laisvių, neregėtas ligi tos galimybes įsilieti į pasaulietinę visuomenę. Įsiviešpatavo permainų, greito plėtojimosi atmosfera, stojo mokslinių tyrinėjimų bei kritiško vertinimo metas, ir žydai netruko pritapti prie laiko dvasios. Kad šis „potvynis“ nenuplautu žydiškumo, Europos judaizmui teko atsinaujinti. Viena iš įtakingiausių atsinaujinimo figūrų buvo Abrahamas Geigeris (1810-1874).

Įkvėptas laiko dvasios, Geigeris ir kiti mokė, kad mokslinę pasaulėžiūrą turinčiam žmogui nederėtų išreikštų Toroje tiesų suprasti paraidžiui ir leistis būti jų varžomam. Jie skatino keisti ritualinį Įstatymą ir maldas, atsisakyti maitinimosi apribojimų. Į vietines kalbas iš hebrajų buvo išverstos maldos. Pasikeitė apeigos sinagogose, pasigirdo vargonai, maldos sutrumpėjo; susiskirstymą į vyrų ir moterų puses pakeitė „šeimos klauptai“. Kai kurie net, užuot šventę šabą, susirinkdavo pasimelsti sekmadienį.

JAV žydams reformatams itin lanksčiai vadovavo Isaacas Wise‘as. Įkūręs Reformų kongregacijos organizaciją, 1875 m. Wise‘as atidarė Hebrajų sąjungos koledžą. Šiandien tai pagrindinė seminarija, kur rengiami rabinai reformatai.

Konservatyvusis judaizmas – bandymas išsaugoti tautą

Daugeliui Europos žydų nepatiko radikalios permainos, kurias vykdė reformuotasis judaizmas. XIX a. pabaigoje kilo konservatyvizmo judėjimas, aukštinąs pozityvius istorinius žydų tradicijos aspektus.

JAV šiam judėjimui vadovavo Solomonas Šechteris (1850-1915), naujai įkurtos Žydų teologinės seminarijos prezidentas. Jis akcentavo ištikimybę tradicijai, neneigdamas ir teisės prireikus ją pakoreguoti. Šechteris mokė, jog išsaugoję savo tautą žydai įstengs sujunkti ir tradiciją, ir permainas. Taigi koncervatyvizmas stengiasi išsaugoti Izraelio tautą, palaiko šiuolaikinį sionizmą.

Judaizmao raidoje nemenką vaidmenį vaidina ir pasauliečiai. Ypač tai pasakytina apie permainas institucijose. Tarkime, vienos kongresijos leidžia vargonauti, kitos – ne; vienos reikalauja laikytis valgio paruošimo apribojimų, kitos – ne.

Teodoras (Binjaminas Zevas) Herclis – Sionizmo tėvas (1860-1904)

Teodoras Herclis, sionizmo pradininkas, gimė Budapešte 1860 metais. Jis buvo auklėjamas vokiškai žydiška dvasia ir mokomas būti pasaulietiniu žmogumi.Hercli galima laikyti politinio sionizmo kūrėju. Jis siekė politinėmis priemonėmis apsaugoti žydų gyvenvietes palestinoje, laimėti žydams tėvynę derybomis su vyriausybėmis.

Pirmuosius aštuoniolika savo gyvenimo metų Herclis praleido Budapešte. Vėliau jo tėvai persikėlė į Vieną, kur universitete jis studijavo teisę. Baigęs kurį laiką vertėsi dirbdamas teisininku. Nuo 1884 metų jis ėmėsi žurnalistikos. Nuo 1891 spalio iki 1895 liepos dirbo laikraščio korespondentu Prancūzijoje. Čia jis ir susidūrė su kylančia antisemitizmo banga, kurios kulminacija tapo gėdingoji „Dreifuso byla“. Herclis, iki tol manęs jog žydų problemas išspręs asimiliacija – žydiškojo identiteto praradimas, – dabar pakeičia nuomonę. Jis suvokia, jog žydai privalo turėti savo valstybę. Jokia kita šalis žydų nepakęs.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1227 žodžiai iš 4014 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.