Zymiausi Lietuvos geografai ir keliautojai
5 (100%) 1 vote

Zymiausi Lietuvos geografai ir keliautojai

Lietuvos žymiausi keliautojai ir geografai

Lietuvos keliautojai didelių atradimų nepadarė, bet gerokai papildė geografijos mokslo žinias. Šiek tiek daugiau yra žinoma apie keliautojus ir tyrinėtojus K.Radvilą, J. Čerskį, K. Pakštą, M. Šalčių, K. Arį. Kiek mažiau esame girdėję apie I. Domeiką, I. Chodzką, E. Šileiką, B. Grombčevskį, I. Vaitkevičių – senojo Vilniaus universiteto auklėtinius bei O. Truchaną. Šių keliautojų darbai garsino Lietuvą.

Kristupas Radvila (1549 – 1616)

Seniausiųjų laikų keliautojas buvo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis gimė 1549 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje. 1563 – 1567 m. studijavo V. Europos universitetuose.

Laikydamasis to meto tradicijų K. Radvila nutarė aplankyti Šventąją Žemę. Jis norėjo ne tik aplankyti šventąsias vietas, bet ir pamatyti tų kraštų žmones, sužinoti apie jų papročius, gyvenimo būdą, architektūrą.

1582 m. jis išvyko iš Nesvyžiaus. Gardine gavo karaliaus Stepono Batoro pritarimą kelionei ir gruodžio pabaigoje jau buvo Venecijoje. 1583 m. apsilankė Palestinoje. Jis išplaukė iš Venecijos, pakeliui dar buvo sustojęs Kretos saloje. Po to apsilankė Tripolyje, Damaske, dar po poros savaičių nuvyko į Egiptą. Visus patirtus įspūdžius vėliau aprašė savo knygoje „Kelionė į Jeruzalę“.

Kazys Pakštas (1893 – 1960)

Gimė Alinaukoje, Gudeikių parapijoje, Užpalių valsčiuje, Utenos rajone. 1912 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, bet nebaigęs pradėjo dirbti Birštono vaistinėje. 1914 m. išvyko į JAV tęsti studijų. 1918 m. baigė mokslus Niujorko universiteto sociologijos fakultete, o 1923 m. Šveicarijoje mokėsi gamtos mokslų fakultete. Čia apgynė disertacinį darbą apie Lietuvos klimatą ir gavo daktaro laipsnį.

K. Pakštas aplankė daugelį pasaulio kraštų. 1925 m. keliavo po JAV vakarinę dalį. Ši kelion4 automobiliu truko tris mėnesius. 1927 m. keliavo po Braziliją, o 1930 – 1931 m. – aplink Afriką. Po šios kelionės parašė knygą. 1933 m. keliavo po Sovietų Sąjungą. 1932 m. Estijoje tyrė geografinę Baltijos pajūrio aplinką, aplankė Švediją. Automobiliu keliavo aplink V. Europą. Anot profesoriaus J. Ereto, K. Pakštas neaplankė tik Australijos ir Antarktidos. Mažesnių kelionių buvo bent keliolika, o didžiųjų – trys: pirmoji – per Š. Ameriką, Kordiljeras į Meksiką, antroji – į Braziliją, trečioji – aplink Afriką. Keliaudamas apibūdindavo kiekvieną šalį. Ypač daug dėmesio skyrė Afrikai.

Labiausiai ištyrė Angolą, aprašė jos klimatą, gamtą, gyventojus, jų buitį, papročius. Keliaudamas po Zambezės upės baseiną matė milžiniškus Viktorijos krioklius, kurie jam paliko neišdildomą įspūdį.

K. Pakštas mirė 1960 m. rugsėjo 12 d. Palaidotas Čikagoje. Žymiausi jo parašyti veikalai: „Lietuvos klimatas“ (1926), „Baltijos respublikų politinė geografija“ (1929), „Baltijos jūra“ (1938), kelionių įspūdžiai „Aplink Afriką“ (1936).

Antanas Poška (1903 – 1992)

Gimė Gripkeliuose (dab. Pasvalio raj.) . 1926 – 1929 studijavo mediciną Kauno universitete, kartu studijavo ir senuosius žemėlapius.

Kartu su Matu Šalčiumi motociklu išvyko į Indiją per Vokietiją, Austriją, Vengriją, Jugoslaviją, Bulgariją, Graikiją, Egiptą, Palestiną, Siriją, Turkiją, Iraną, Iraką, bet vėliau jų keliai išsiskyrė.

1933 – 1936 m. dalyvavo antropologinėse ekspedicijose ir rinko duomenis apie Pietų ir Pietryčių Aziją. 1937 m. dalyvavo ekspedicijose po Afganistaną, Iraną ir Turkijos Kurdistaną. Iš kelionių žadėjo grižti po metų, bet grįžo po aštuonerių.

Keliaudamas po Azijos šalis daug ką nuveikė. Jis pirmasis atrado užrašus Vidurinės Azijos urvuose ir juos perskaitė. Kasinėdamas „Erelių urvą“ surado liekanas, kurios bylojo, jog čia gyventa žmonių iki žalvario amžiaus. Vadinasi jis įrodė, kad Vidurinėje Azijoje tikrai būta senojo akmens amžiaus gyventojų. Archeologiniais radiniais jis papildė Ošo muziejų.

Parašė įvairaus turinio knygas, tarp jų „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ (1939 m.) .

Grįžęs į Lietuvą dirbo žurnalistu.

Vladas Vitkauskas (1953)

Gimė 1953 m. gegužės mėnesį Viduklėje, Raseinių rajone. Studijuodamas susižavėjo kelionėmis kalnuose. Jaunystės pomėgis pamažu virto profesionaliu užsiėmimu. Per penkerius metus įkopė į aukščiausias buvusios Tarybų Sąjungos viršūnes: Korženevskajos (7105 m) ir Komunizmo (7495 m) – 1989 m.; Lenino (7134 m) ir Chan Tengrio (6995 m) – 1990 m.1992 m., ruošdamasis į Everestą, per savaitę šešis kartus įkopė į aukščiausią Kaukazo kalną – Elbrusą (5642 m).

1992 m. rudenį, per lietuvių ekspediciją į Himalajų viršūnę Everestą, tris savaites išbuvo didesniame nei 6400 m aukštyje, keturis kartus įkopė į 7800 m aukštį. 1993 m. gegužės 10 d. jis pirmasis iš Baltijos šalių įkopė į šią aukščiausią pasaulio viršūnę (8848 m) per Pietų balną. 1994 m. bandė pirmąkart pasaulyje slidėmis pereiti iš Azijos į Ameriką dreifuojančiais Beringo sąsiaurio ledais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 713 žodžiai iš 2305 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.